Kūdikio mityba ir priežiūra po gimimo

Naujagimiai būna mieguisti dėl daugelio įvairių priežasčių. Mamos darbas yra pažadinti ir pamaitinti naujagimį pakankamai dažnai, kad jis augtų ir gerai jaustųsi. Rekomenduojama naujagimius maitinti 8-12 kartų per parą, tai reiškia, kad reikėtų maitinti kas dvi tris valandas. Laikas skaičiuojamas tarp maitinimų pradžios, t.y. Jeigu pradėjote maitinti 9 val. Ir baigėte 9.45, kitas maitinimas turėtų prasidėti ne vėliau 11 val.

Pirmomis savaitėmis atrodys, kad daugiau nieko nedarote, tik žindote, keičiate vystyklus ir vėl žindote, todėl jei tik galite, pasikvieskite pagalbininkų, kurie padėtų pasirūpinti buitimi (tėčiai turi galimybę pasiimti atostogų pirmą mėnesį po vaikelio gimimo), kai kurioms mamoms nors šiek tiek suderinti žindymą su kitų darbų atlikimu (kad ir pusryčių pasigaminimu) padeda minkštos nešioklės.

Kai kūdikis miega, stebėkite kokia jo miego fazė. Pažadinti naujagimį iš gilaus miego gali būti nelengva. Nuklokite ir nurenkite. Palikite tik vystyklą ir nuogą priglauskite prie savo nuogos odos. Odos kontaktas stimuliuoja ir žadina kūdikį. Galite kartu nueiti į šiltą dušą ar vonią. Sumažinkite apšvietimą, nes ryški šviesa verčia naujagimį užsimerkti.

Laikykite vertikaliai. Švelniai sulenkite, kad vaikutis būtų sėdimoje padėtyje jums ant kelių, pakelkite ir vėl pasodinkite. Glostykite nugarą sukamaisiais judesiais nuo viršaus per mentes ir stuburą iki nugaros apačios, „pasivaikščiokite“ rankų pirštų galais per nugarą. Masažuokite raktikaulius, nykščiais masažuokite delnus ir pėdas. Pasukite kojas lyg mintumėte dviratį. Paplokite su naujagimio rankomis katučių. Masažuokite abu skruostus vienu metu. Masažuokite galvos odą ir žadindama ir žindydama. Nuolatos kalbinkite ir stenkitės sugauti žvilgsnį.

Pakeiskite vystyklus ar atrūginkite prie pasiūlydamos kitą krūtį. Daugeliui naujagimių nepatinka, kai keičiami vystyklai ir dažnai jie atsibunda pakankamai, kad galėtų efektyviai žįsti. Keiskite krūtis kiekvieną kartą, kai tik matote, kad naujagimis nebežinda efektyviai, o migdosi. Kai ims migdytis prie kitos krūties, grįžkite prie pirmosios. Iš pradžių gali tekti tai daryti kad 60-90 sekundžių. Bandykite žindyti vaikelį pasiguldžiusi iš šono, nes jaukiai įsitaisę mamos glėbyje naujagimiai greičiau užmiega.

Jei naujagimis nustojo aktyviai žįsti, pabandykite tiesiog giliai įkvėpti. Stebėkite ir kitas naujagimio ir kūdikio būsenas, kad išmoktumėte atpažinti kada jūsų naujagimis ar kūdikis jau galėtų būti pasiruošęs žįsti krūtį ir pasirinkti momentus, kuomet jums abiems būtų lengviau. Daugiau apie naujagimių ir kūdikių būsenas galite paskaityti iliustruotame kūdikio būsenų vadove.

Kūdikio pilvo pūtimas: priežastys ir sprendimai

Daugelį kūdikių kankina pilvo pūtimas, dažnai tai susiję su mamos mityba, ypač pirmaisiais trimis mėnesiais. Kartais žindomas kūdikis kenčia nuo pilvo pūtimo ir penkis mėnesius. Kūdikio pilvo pūtimas problema ne tik mažyliui, bet ir visai šeimai: sutrinka miegas ir rėžimas, kūdikis tampa neramus, o ir mama negauna progos pailsėti.

Apie kūdikių pilvo pūtimo sunkumus ir kaip jo išvengti ar bent sumažinti pasakoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. “Žinome, kad kūdikio maitinimas, jo gaunamos medžiagos, priklauso nuo žindančios mamos mitybos. Pilvo pūtimo priežasčių yra daug, atminkite, jog ne visada kūdikiui pučia pilvą nuo mamos maisto. Gali pūsti ir dėl to, kad mama žindydama užsiima kitais reikalais, pavyzdžiu skaito, kalbasi telefonu. Kartais kūdikiams pilvą pučia net… nuo prastos mamos nuotaikos, nuovargio ir susierzinimo. Jei pildėte mitybos dienoraštį, aprašytą žemiau, stebėjote, bet nematėte žymių pokyčių - vadinasi pilvuko bėdos nesusijusios su Jūsų maistu. Taip pat viena iš teorijų teigia, kad pilvą pučia ir spazmuoja dėl nebrandaus virškinamo trakto bei nuo mamos valgomo maisto nepriklauso.

Žemiau rasite rekomenduojamų ir vengtinų produktų sąrašą, skirtą maitinančioms mamoms, kurių vaikučiams pučia pilvą. Kaip jau minėta, stebėkite, ar tikrai skiriasi Jūsų vaikelio situacija, kai valgote minėtus produktus ir kai ne. Kartais kūdikiui gali kauptis dujos ir nuo kitų, čia neišvardintų maisto produktų. Dažnai nebūtina pilvą pučiančių produktų visai atsisakyti, užtenka tik sumažinti jų kiekį.

Reikia žinoti, jei pilvo pūtimą lydi viduriavimas, tai gali reikšti, kad kūdikis netoleruoja pieno cukraus (laktozės) bei įvairių cukrų, pvz., fruktozės (vaisių cukraus). Tai kūdikiams pasitaiko itin retai. Laikinai iš dalies pieno cukraus kūdikis gali netoleruoti, jam pūsti pilvuką gali po gydymo antibiotikais, tuomet būtinas laikina pagalba gerosiomis bakterijomis. Gerųjų bakterijų dozę ir rūšį Jums nurodys pediatras.

Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą. Tokiu būdu nesunku bus pastebėti koks maistas ar jo kiekis mažyliui sukelia pilvo pūtimą.

Kad ir kokius produktus valgytumėte, patarimai maitinančioms mamoms: Valgykite kas 2,5-3 valandas, kaskart gausite energijos, neperalksite ir geriau suvirškinsite maistą. Gerai sukramtykite maistą. Kartais pilvo pūtimas gali atsirasti ne dėl pačių produktų, o dėl prasto jų sukramtymo. Neapkraukite skrandžio ir nakčiai, pavalgykite ne vėliau kaip 3 valandos iki miego. Valgykite šviežių daržovių, tik jas nuplikykite karštu vandeniu ar 5 minutes apdorokite garuose. Valgydamos vaisius visuomet nuskuskite vaisiaus žievę. Stebėkite savo kūdikį ir Jūsų maisto įtaką pilvo pūtimui. Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Vienu metu vienas sotesnis produktas. Maitinimo metu reikia stebėti, kad vaikas gerai apžiotų spenelį ir prarytų kuo mažiau oro, o po to - padėkite jam atsirūgti.

Vaisiaus vystymasis ir pojūčiai įsčiose

Kūdikio laukimas ir jo gimimo stebuklas - nuostabiausias įvykis moters ir visos šeimos gyvenime. Ką daryti, kad būsimoji mama nėštumo metu jaustųsi gerai, būtų energinga, o vaikas gimtų sveikas? Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių. Nėščios moters ir vaisiaus būklė labai priklauso nuo mitybos, nes visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš motinos. Labai svarbu! Dar daugiau dėmesio sveikai gyvensenai ir mitybai moteris turi skirti laukdamasi kūdikio ir jį žindydama. Taigi galima išskirti tris svarbius moters gyvenimo periodus, kurių metu ji turėtų jausti ypatingą atsakomybę ne tik už savo, bet ir už vaiko sveikatą.

Idealu, jei moteris būtinų medžiagų gali gauti iš visavertės mitybos. Pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis mityboje mažina ankstyvojo persileidimo riziką. Tačiau ne paslaptis, kad šiais laikais ne visi maisto produktai yra kokybiški, o ekologiški maisto produktai brangūs, todėl ne kiekviena moteris įstengia sveikai maitintis. Todėl moterims, kurios mano, kad jų mityba nėra visavertė, rekomenduojama papildomai vartoti nėštumo laikotarpiui pritaikytus maisto papildus. Ypač svarbu pakankamai gauti folio rūgšties, taip pat ir B grupės vitaminų, jodo, cinko, geležies. Nėštumo metu reikėtų atsargiai vartoti vitaminą A, nes jo perteklius gali lemti apsigimimus ar priešlaikinį gimdymą.

Negimę kūdikiai jaučia ir suvokia, ir tai nutinka gerokai anksčiau nei dauguma mano. Todėl visai logiška manyti, kad negimę kūdikiai jaučia ir baimę, ir džiaugsmą. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad nėščiosios apžiūros metu į gimdą įvedus instrumentus vaisius stengiasi atsitraukti. O štai, pavyzdžiui, žemi garsai verčia juos verkti. Tuo pat metu negimęs kūdikis prisitaiko prie motinos ritmo. Kai mama miega, dažniausiai miega ir jis - motina ir kūdikis tarpusavyje labai susiję. Net ir neišnešioti mažyliai įrodo, kad kūdikiai labai anksti pradeda suvokti juos supančią aplinką, mokytis ir kaupti patirtį - net ir būdami tokie mažuliukai, jie reaguoja į tokius išorinius dirgiklius kaip ryški šviesa, stiprūs garsai, raminantis mamos ar tėčio balsas.

Vaisiaus vystymosi etapai ir reagavimas į aplinką

Per placentą į kūdikio organizmą perduodami hormonai, vadinasi, kai būsima mama patiria stresą, tą patį galima pasakyti ir apie vaisių. Kai mama jaučiasi gerai, tą patį galima pasakyti ir apie kūdikį. Kūdikio juslės vystosi jau gimdoje, jis vis aiškiau suvokia jį supančią aplinką. Tarp motinos ir negimusio kūdikio užsimezga artimas ryšys, kuris padeda mažyliui pajausti mamos jausmus ir nuotaikas.

• Pirmas nėštumo mėnuo: apvaisinto kiaušinėlio ląstelės dalijasi stulbinančiu greičiu.
• Antras nėštumo mėnuo: pradeda plakti širdis, užsimezga organai ir organų sistemos.
• Trečias nėštumo mėnuo: vystosi lytėjimo pojūtis, per odą perduodami stimulai, kūdikis reaguoja į motinos hormonų svyravimus.
• Ketvirtas nėštumo mėnuo: negimęs kūdikis pradeda judėti.
• Penktas nėštumo mėnuo: vystosi skonio ir klausos pojūčiai.
• Šeštas nėštumo mėnuo: jau funkcionuoja įsikibimo refleksas, nervai tiek išsivystę, kad negimęs kūdikis jau gali jausti skausmą.
• Septintas nėštumo mėnuo: pradedama suvokti išorinis pasaulis, pirmiausia garsai, taip pat kūdikis gali atpažinti stiprius šviesos šaltinius.
• Aštuntas nėštumo mėnuo: kūdikis reaguoja į prisilietimus per pilvo sieną.
• Devintas nėštumo mėnuo: kūdikis išgeria labai daug vaisiaus vandenų, stipriai juda, vis dažniau atmerkia akis.

Žinant kūdikio vystymosi etapą galima lengvai išsiaiškinti, į kokius išorinius dirgiklius jis gali reaguoti būdamas įsčiose. Tai suteikia tėvams įvairių galimybių bendrauti su savo mažyliu.

Teigiami išoriniai dirgikliai vaisiui

Nuo penkto nėštumo mėnesio kūdikis gali girdėti garsus. Iš pradžių jis suvokia mamos širdies plakimą ir žarnyno skleidžiamus garsus, tačiau pamažu jį iš išorės pasiekia vis daugiau ir daugiau garsų. Šia aplinkybe galima pasinaudoti ir kūdikį teigiamai paveikti, pavyzdžiui, per muziką. Ypač harmoningą poveikį kūdikiui turi klasikinė muzika. Galų gale, kai mamai patinka kokia muzika, ji patinka ir kūdikiui. Garsai iš išorės ir gera motinos savijauta nulemia, kad negimusiam mažyliui muzika atrodo graži - tai tarsi teigiamas šalutinis poveikis. Muzika, kurią kūdikis dažnai girdėdavo įsčiose raminančiose situacijose, vėliau taip pat veikia raminančiai ir gali pasitarnauti, pavyzdžiui, migdant mažylį.

Taip pat pozityviai kaip muzika veikia ir mamos, tėčio ar brolių ir seserų balsai. Dar geriau, jeigu su negimusiu kūdikiu kalbama jį liečiant per pilvo sieną. Taip šeima susipažįsta ir kai kūdikis atkeliauja į namus, pažįstami garsai naujoje aplinkoje leidžia jam pasijusti saugiai.

13-15 nėštumo savaitę kūdikiai pradeda skirti skonius. Vaisiaus vandenys yra tokio skonio kaip jūsų valgomas maistas, kūdikis jį ryja ir įpranta prie įvairių skonių. Pomėgiai vienokiam ar kitokiam maistui susiformuoja dar gimdoje. Jei norite, kad ateityje vaikas sveikai maitintųsi, nėštumo metu valgykite sveiką, visavertį maistą. Ir žinokite, kad kūdikiams ypač patinka saldus skonis, kuris paruošia motinos pienui.

Maždaug 8-ą nėštumo savaitę kūdikiui išsivysto lietimo receptoriai, o 20-ą savaitę kūdikis jau tokio dydžio, kad jaučia jūsų prisilietimus iš išorės. Šiuo laikotarpiu jiems patinka švelnus pilvo trynimas. Tai puikus būdas stiprinti ryšį tarp kūdikio ir tėčio. Galite masažuoti pilvą su aliejais, kremais, tai daryti skambant švelniai, atpalaiduojančiai muzikai.

25-26 savaitę kūdikiai ima reaguoti į aplinkos garsus. Jūsų balsą jie girdi aiškiausiai, taigi greitai išmoksta jį atskirti. Tai teikia jiems saugumo pojūtį, yra signalas, kad viskas gerai. Kad užmegztumėte ryšį ir kad kūdikis priprastų prie jūsų balso, skaitykite garsiai, kalbėkite. Kitų artimų žmonių balsai mažajam irgi malonūs, ypač tėčio balsas, nes kūdikiui įsčiose lengviau atskirti žemus garsus. Kalbos išorėje pratina kūdikius prie garsų derinių gimtąja kalba, moko suprasti intonacijas.

Muzika yra keleriopai naudinga. Motinos organizme gaminasi serotonino hormonas, išsiskiria endorfinai, kurie persiduoda kūdikiui. Muzika skatina kūdikio smegenų vystymąsi, stimuliuoja jo pojūčius.

Kai jūs miegate, kūdikis smaginasi - prasideda akrobatika, nauji judesiai. Pasirodymai ilgai netrunka, tad ir jums pakaks laiko pailsėti. Artėjant nėštumo pabaigai, kūdikis 1-1,5 val. pamiega, taigi jų judėjimo ritmas keičiasi.

Ultragarso tyrimai rodo, kad vaisius ima šokinėti, kai mama juokiasi. Taip yra dėl raumenų susitraukimų. Kai džiaugiatės, juokiatės, organizme gaminasi laimės hormonai, kurie pozityviai veikia ir kūdikį. Stenkitės, kad gyvenime būtų kuo daugiau džiaugsmo akimirkų.

Vaisiaus padėtis gimdoje ir jos korekcija

Nėštumo eigoje embriono pojūčiai vis labiau vystosi, jis gali suvokti vis daugiau ir daugiau išorinių dirgiklių. Paprastai kūdikis gimsta žemyn galva, tačiau kartais užsiožiuoja ir į pasaulį nori keliauti užpakaliuku į priekį. Mamos pilve mažylis būna susirietęs į kamuoliuką: liemuo sulinkęs, galvytė prilenkta prie krūtinės, rankytės sulenktos per alkūnes ir sukryžiuotos ant krūtinės, kojytės sulenktos per klubų ir kelių sąnarius, prispaustos prie pilvuko. Skersinė ir įstrižinė padėtys labai retos, dažniausiai pasitaiko išilginė - 99,5 proc.

Jei vaikutis įsitaisęs žemyn galva, sakoma, kad pirmeiga galvinė (96 proc.). Jei įsitaisęs žemyn užpakaliuku, sakoma, kad pirmeiga sėdmeninė (3,5 proc.). Pirmoje nėštumo pusėje vaisiaus padėtis gimdoje keičiasi. Jis tai pasisuka šonu, tai apsiverčia, gana dažnai būna įsitaisęs aukštyn galva. Vartytis kaip tinkamas mažylis mamos pilve gali iki 28 nėštumo savaitės, mat tuomet neįprasta jo padėtis dar nelaikoma kritine ir gydymas nėščiajai neskiriamas. Paprastai „paišdykavęs” mažylis po kurio laiko apsiverčia pats.

Vaisius auga ir vietos judėti jam lieka vis mažiau, todėl jeigu nesuskumba apsiversti iki 34-36 nėštumo savaitės, vėliau dėl vietos trūkumo jis to padaryti jau nebegali ir padėtis gimdoje nebesikeičia.

Kodėl mažylis guli netaisyklingai?

• „Kaltas” nėščiosios organizmas: Pasitaiko daug kartų gimdžiusioms moterims. Kai gimdoma prieš laiką. Kai mamos dubuo siauras. Dėl įvairių gimdos pakitimų: anomalijų, miomų, randų. Dėl sumažėjusio gimdos raumenų tonuso. Dėl padidėjusio apatinio gimdos segmento tonuso. Dėl lytinių organų uždegimo.
• Mažylio „kaltė”: Daugiavaisis nėštumas. Vaisiaus apsigimimai. Dėl kūdikio vestibuliarinio aparato neišsivystymo.

Pratimai vaisiui apversti gimdoje

Norint apversti mažylį gimdoje kartais padeda tam tikra mankšta.

1. I. Dikano mankšta: Nuo 30 nėštumo savaitės kasdien prieš valgį reikia atsigulti ir kas 5-10 minučių verstis nuo vieno šono ant kito. Mankštą reikia kartoti po penkis šešis kartus per dieną.
2. Katės poza: Moteriai patariama įsitaisyti keturpėsčiai, atsiremti į grindis alkūnėmis ir išsiriesti kaip katei. Taip reikia pabūti apie minutę, pailsėti ir po kiek laiko pratimą pakartoti.
3. Indiškas tiltelis: Jį reikia daryti atsigulus ant žemės. Kojas sulenkite per kelius, o pilvą pakelkite, po dubeniu pakiškite keletą pagalvėlių, kad dubuo būtų 30-40 cm aukščiau nei pečiai. Išlaikykite tokią padėtį 15 min. Nepamirškite, kad pečiai, dubuo ir keliai turi sudaryti vieną liniją. Kai kurie mažyliai atsiverčia į taisyklingą padėtį jau po pirmojo pratimo. Jeigu taip neįvyksta, reiktų šį pratimą atlikti du tris kartus per dieną. Atminkite, kad to daryti negalima, kai esate ką tik pavalgiusi. Galima šį pratimą atlikti ir kitaip: pasodinkite priešais save vyrą, užkelkite kojas jam ant pečių.

Kiti metodai vaisiaus apgręžimui

1. Įvadinis pratimas: Atsistokite taip, kad kojos būtų pečių plotyje, rankos prie šlaunų. Tuomet jas pakelkite į šonus taip, kad delnai būtų pasukti žemyn, atsistokite ant pirštų galiukų ir tuo pačiu metu ištieskite nugarą giliai įkvėpdamos. Po to iškvėpkite ir vėl grįžkite į pradinę padėtį.
2. Pagrindinis pratimas: Atsigulkite ant to šono, į kurį atsukta mažylio nugarėlė. Kojas sulenkite per kelius ir dubens sąnarius. Ramiai pagulėkite 5 min. Vėliau ištieskite viršutinę koją, kitą koją laikykite sulenktą. Įkvėpdamos vėl sulenkite ištiestą koją, prispauskite ją prie pilvo, o iškvėpdamos ją ištieskite ir kartu pasisukite į priekį, truputį pastumdamos vaisiaus nugarėlę.
3. Baigiamasis pratimas: Atsigulkite ant nugaros. Kojas sulenkite, jos turi būti pečių plotyje. Rankas laikykite ištiestas prie kūno. Tuomet įkvėpkite ir pakelkite nuo žemės dubenį, remdamosi į grindis tik pečiais ir pėdomis. Po kelių sekundžių dubenį nuleiskite ir iškvėpkite. Kojas ištieskite, sėdmenų raumenis ir pilvo raumenis įtempkite, įkvėpkite. Atsipalaiduokite ir iškvėpkite.

Procedūra rekomenduojama nuo 37 savaitės. Jos metu gydytojas savo rankomis apgręžia kūdikį per mamos priekinę pilvo sieną. Deja, ši procedūra sukelia daugiau rūpesčių nei naudos, mat apgręžti kūdikį pavyksta tik 50-65 proc. atvejų. Išorinis vaisiaus apgręžimas turi būti atliekamas ligoninėje, jį reikia kontroliuoti ultragarsu, būtina sekti vaisiaus būklę. Procedūra neatliekama, jei yra placentos pirmeiga, sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis, esant daugiavaisiam nėštumui, gimdos raidos ydų, kai planinė cezario pjūvio operacija numatoma dėl kitų mažylio ar mamos organizme esančių sutrikimų. Išorinio vaisiaus apgręžimo taip pat nerekomenduojama atlikti, jei placenta prisitvirtinusi prie priekinės gimdos sienelės, esant neišnešiotam vaisiui, nėštumo sukeltai hipertenzijai, randui gimdoje. Net ir tuomet, kai vaisiaus apgręžimą gydytojai rekomenduoja atlikti, galimos komplikacijos, nes nėra tiksliai žinoma, kokio ilgio yra virkštelė, kuri gali apsisukti aplink kūdikio kaklą. Be to, atliekant procedūrą gali atšokti placenta ir prasidėti kraujavimas. Jei vaisiaus padėtis netaisyklinga, moteriai patariama atvykti į gimdymo namus likus savaitei iki gimdymo ir tas dienas praleisti prižiūrimai gydytojų. Kai atvažiuoja jau gimdanti moteris, pagal esamą klinikinę situaciją sprendžiama, kaip gimdyti geriausia. Cezario pjūvis būtinai atliekamas, jei vaisius stambus, moters dubuo siauras, gimdyvė vyresnio amžiaus arba gimdo pirmą kartą ir kt.

tags: #kaip #maitinasi #kudikis #pilve

• Dainelės apie žmogaus kūną
• 6 mėnesių kūdikio svorio normos
• Pykinimas nėštumo metu
• Sportiniai kostiumai vaikams
• Pyragai su jogurtu