Mėsa yra esminis maisto produktas, turintis daug maistingųjų medžiagų, lengvai pasisavinamų baltymų, B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, todėl yra būtina augančiam vaikui.
Gimusio kūdikio organizme yra geležies atsargų, tačiau jau pirmąjį pusmetį visi ištekliai praktiškai išsenka. Todėl svarbu laiku pradėti kūdikį pratinti prie mėsos.
Kada įtraukti mėsą į vaiko valgiaraštį?
Kai mažylis jau valgo vaisių tyreles, daržovių ir kruopų košes, į valgiaraštį galima įtraukti ir mėsą. Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu. Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Jei mažylis nenori valgyti mėsos, derėtų neskubėti, neversti valgyti, o naują produktą duoti palaipsniui. Vaikas prie naujo skonio gali pratintis keletą dienų ar net savaičių. Rekomenduojama bandyti įvairius mėsos ir daržovių ar kruopų derinius, ypač su tais produktais, kuriuos mažylis jau pamėgęs.
Kokią mėsą rinktis vaikui?
Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Geriau tinka jaunų gyvulių mėsa ir paukštiena. Antiena, žąsiena, aviena dažniausiai būna riebi, dėl to mažiau tinka.
Triušienoje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas. Aviena priklauso retai alergijas sukeliantiems produktams, turi daug fluoro, apsaugančio dantis nuo ėduonies. Ypač naudinga sveikatai mėsa laikoma triušiena, ji išsiskiria dideliu kiekiu baltymų, geležies, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Cholesterolio joje mažiau net negu vištienoje.
Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena. Jautiena yra liesesnė, bet kietesnė. Ši mėsa vertinama dėl mineralinių medžiagų - tokių kaip cinkas ir geležis. Joje užtenka B grupės vitaminų, akims reikalingo A, taip pat - PP ir kt. Jautiena yra vienas geriausių kraujodarai būtinų medžiagų - vitamino B12 ir geležies šaltinių. Veršiena minkšta, neriebi ir lengvai virškinama. Joje yra daug baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, ši mėsa yra geras geležies šaltinis.
Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą. Vištiena ir kalakutiena turi gerai pasisavinamų baltymų, kuriuose yra optimalus amino rūgščių kiekis bei būtinų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Šioje mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio, palyginti su gyvulių mėsa, todėl ji yra minkštesnė, joje daug ekstrakcinių medžiagų, suteikiančių malonų skonį ir kvapą. Kalakutiena laikoma viena vertingiausių paukštienos rūšių, joje daug baltymų ir ji mažiausiai alergizuoja.
Kūdikių ir mažų vaikų mėsos patiekalai gali būti gaminami iš įvairios liesos mėsos (veršienos, jautienos, kiaulienos, triušienos, nutrijos mėsos), paukštienos (vištienos, putpelienos, kalakutienos, strutienos). Geriau tinka jaunų gyvulių mėsa ir paukštiena. Kūdikiams ir mažiems vaikams maitinti nederėtų vartoti smegenų, inkstų bei kepenų.
Mėsa alergiškiems vaikams: Kūdikiams, vaikams, alergiškiems karvės pienui, labiau tinka vištiena, kalakutiena, triušiena, strutiena. Jei kūdikis, vaikas alergiškas kiaušiniui - labiau tinka galvijų mėsa. Maistui alergiškiems vaikams dažnai tinka triušiena, aviena, nutrijos mėsa. Alerginės reakcijos į mėsą gali atsirasti ir dėl įvairių medžiagų, esančių kombinuotuose pašaruose, kuriais buvo šertas gyvūnas.
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kuri yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta. Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Tėvai turėtų atrasti laiko pasirūpinti tinkama vaiko mityba. Mėsą, ypač skirtą vaikams, geriausi pirkti parduotuvėse. Svarbu, kad perkama mėsa būtų patikrinta veterinarų, iki pardavimo tinkamai laikyta (šaldytuvuose). Perkant nepatikrintą mėsą didelė rizika užsikrėsti trichinelioze. Netinka pirkti mėsą ir tose prekybos vietose, kuriose nėra šaldytuvų, kur žalia mėsa laikoma kartu su jos pusfabrikačiais.
Kaip tinkamai paruošti mėsą vaikui?
Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų.
Kad išvirtą mėsą išliktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Kai mėsa smulkiau supjaustoma, tada daugiau maisto medžiagų pereina į vandenį. Mėsą dėkite į verdantį sūrų vandenį (8 g druskos 1 litrui vandens). Įdėjus mėsą, kurį laiką vanduo nustoja viręs, bet liepsnos nereikia padidinti. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (,,kunkulai”) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų. Jeigu vandens, kuriame verdama mėsa, paviršiuje susidaro daug putų, vadinasi, mėsa verdama per daug intensyviai.
Kiek laiko virti?
Verdama mėsa netenka daug svorio: verdant mažus (75-100 g) gabaliukus netenkama 40-50 proc. svorio. Veršieną virkite apie 60 min., jauną vištieną (viščiuką), triušieną - apie 45 min., jautieną ir seną paukštieną - 2,5-3 val. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet neištižusi. Kūdikiams virkite nedidelį mėsos gabaliuką (100 g).
Kaip virti mėsą kūdikiams?
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Pati pirmoji mėsos tyrė (7-8 mėn. kūdikiui):
Reikės: 50 g virtos mėsos/paukštienos, vieno arbatinio šaukštelio nerafinuoto aliejaus arba sviesto be jokių priedų, ant peilio galo druskos su jodu. Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Po to įdėkite sviesto ir kruopščiai sumaišykite.
Taip paruoštą tyrę duokite su daržovių koše. Iš pradžių į tik ką pagamintą daržovių tyrę įmaišykite 2 arbatinius šaukštelius mėsos tyrės, po 2-3 dienų - 4 šaukštelius. Taip mėsos kiekį didinkite iki pilnos porcijos, t.y., 30-50 g vienam kartui (kartu mažinkite daržovių tyrės kiekį).
Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y., homogenizuota. Sutrintą mėsytę geriausiai patiekti su paruošta daržovių tyrele arba grūdų košėmis. Netinka ją valgyti su riebiomis pieniškomis košėmis.
Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8-9 mėn.), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug nuo 8-9 mėnesių), maltos mėsos ar paukštienos per sietelį nebepertrinkite, tik smulkiau supjaustykite peiliu.
Atšildyta mėsa.
Visada geriau naudoti šviežią mėsą, jos patiekalus ruošti prieš valgymą ir vienam kartui. Kai patiekalui ruošti vartojama šaldyta mėsa, ji išlieka kokybiška, jei atšildoma palengva. Pakartotinai jos užšaldyti nebegalima. Nedideli mėsos gabaliukai (apie 100 g) kambario temperatūroje atšyla per 2-3 val. Atšildomą mėsą laikykite verdančiu vandeniu perlietoje lėkštelėje. Nedera mėsos atšildyti karštame vandenyje ar mikrobangų krosnelėje. Atšildytos mėsos nemirkykite vandenyje, tik nuplaukite tekančiu vandeniu, nuimkite plėves, riebalus, pašalinkite sausgysles. Tik tada virkite.
Su kuo valgyti.
Mėsą geriausiai valgyti su daržovėmis - šviežiomis ir troškintomis. Netinka ją valgyti su riebia bulvių koše (labai sunkiai virškinama), pieniškomis košėmis. Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažus. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.
Kiek mėsos rekomenduojama vaikui?
Kūdikis turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresnis vaikas - ir iki 100 g mėsos per dieną. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę. Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Kodėl mėsos sultiniai dažnai nerekomenduojami vaikams?
Mėsos sultinys kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojami, nes gali sukelti alergiją. Tačiau mėsos sultiniai naudingi gastritu sergantiems vaikams ir tiems, kuriems yra mažas skrandžio rūgštingumas.
