Staiga paraudusios, ašarojančios, trinančios akys ir sulipę vokai ryte - vienas dažniausių tėvų nerimo šaltinių. Akių uždegimas (konjunktyvitas) vaikams dažniausiai būna virusinis, bakterinis arba alerginis. Nors daug atvejų praeina savaime, teisingi pirmieji žingsniai čia ir dabar lemia greitesnį komfortą, mažesnę plitimo riziką šeimoje ir darželyje, o svarbiausia - padeda nepražiopsoti būklių, kurioms reikia skubios gydytojo apžiūros. Dažnai prasideda vienoje akyje ir per 24-48 val. Virusinis konjunktyvitas.
Nors dauguma atvejų praeina savaime, teisingi pirmieji žingsniai lemia greitesnį komfortą, mažesnę plitimo riziką šeimoje ir darželyje, o svarbiausia - padeda nepražiopsoti būklių, kurioms reikia skubios gydytojo apžiūros.
Akių priežiūra kasdien
Kūdikio higiena turi didelės įtakos jo sveikatai. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų naujagimis turi prisitaikyti prie naujos aplinkos bei nepalankių jos faktorių. Pagrindinė tėvų užduotis - apsaugoti dar silpnutį kūdikį nuo infekcijos. Todėl rūpestinga mama kasdien prausia, valo nosytę ir ausytes, ir žinoma - akytes.
Kūdikio akytes mama turi valyti du kartus per dieną - ryte ir vakare. Naujagimio ir kūdikio akytėms valyti nereikia specialių nuovirų. Šiai procedūrai prireiks vatos gumulėlių, indo su virintu vandeniu ir marlės servetėlės. Vatos gumulėlius suvilgome vandeniu ir nugręžiame. Vatos apskritimais švelniai braukiame per akytes - nuo ausyčių pusės link nosytės. Jokiu būdu nespauskite akyčių - tai darykite atsargiai. Iš pradžių valome vieną akytę, po to - kitą ir kiekvieną kitu tamponėliu.
Paprasčiau akytes prižiūrėti kūdikių akių priežiūros servetėlėmis, kurios nuvalo be vandens ir kitų papildomų priemonių. Vaistinėse galite įsigyti servetėles, pagamintas naudojant akių lašiukus, ramunėlių ekstraktą, gliceriną. Servetėles galima naudoti ir kūdikiams nuo gimimo, ir vaikams. Jos patogios ne tik namuose, bet ir vaikštinėjant lauke ar kelionėje, ypač, jei kiekviena jų yra atskiroje pakuotėje. Servetėlėmis akytės valomos taip pat, kaip ir vatos tamponėliais, kiekviena akytė kita servetėle.
Valyti akis būtina sergančiam įvairiomis ligomis kūdikiui ir vaikui. Kartais 2 - 3 gyvenimo dieną naujagimio blakstienos sulimpa ir akių kampučiuose susikaupia pūlių. Tai gali būti konjunktyvitas. Jis atsiranda gimdant, bet paprastai greitai praeina. Užtenka palašinti gydytojo paskirtų vaistų, kurie lašinami į abi akytes, nors ir pūliuoja tik viena (antraip infekcija gali išplisti ir į sveiką akytę). Prieš lašinant vaistus, abi akytės nuvalomos specialiomis servetėlėmis.
Kūdikio akių priežiūros servetėlės pravers ir dakriocistito (ašarų maišelio uždegimas ) kankinamo naujagimio akims valyti. Akių higiena labai svarbi sergant blefaritu (vokų krašto uždegimas), pūliams nuvalyti, kai iškyla miežis - (blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas). Gydyti kūdikio akyčių patiems nedera ir jokiu būdu netaikykite močiučių metodų. Pavyzdžiui, neplaukite akių arbatžolių nuoviru.
Kaip teisingai lašinti akių lašus
Kai skauda ausį, vaikas net neleidžia prie jos prisiliesti. Tad kaip sulašinti vaistus? Paprastai ausų uždegimas yra slogos komplikacija. Jei 2-3 slogos dieną kilstelėjo temperatūra, mažylis tapo neramus, sumažėjo jo apetitas arba jis iš viso atsisakė valgyti, pradėti rankomis čiupinėti galvą apie ausis - galima įtarti, kad prasidėjo ausų uždegimas. Jeigu ant ausų uždėjus šiltą kompresą mažylis aprimo, tai irgi leidžia įtarti, jog jo sunegalavimo priežastis yra ausų uždegimas. Skausmas esant ausų uždegimui būna nevienodo intensyvumo, todėl vieni vaikai būna labai neramūs, o kiti - atvirkščiai.
Dabar ausų lašiukus gamintojai išleidžia moderniuose buteliukuose - buteliuką atsukus iš jo tiesiogiai galima lašinti lašus. Buteliuką prieš lašų lašinimą reikia gerai sušildyti suaugusiojo delne. Mama gali delną palaikyti ant šilto arbatos virdulio dangčio ar radiatoriaus, o po to tokiu pašildytu delnu sušildyti ausų lašų buteliuką.
Teisingai lašinti reikia taip: kūdikis ar vaikas paguldomas ant šono taip, kad ta ausis, į kurią bus lašinamai vaistai, būtų išorėje. Lašinant vaistus vaikams iki 3 metų, ausies kaušelį reikia patraukti žemyn ir į išorę - taip vaistai lengviau patenka. O lašinant vyresniems, ausies kaušelis patraukiamas į viršų ir atgal.
Kūdikiai ir maži vaikai būna neramūs, muistosi, todėl būtina, kad ranka, kuria vaistai lašinami, liestų kūdikio galvą (ranka judėtų kartu su galva), o dar geriau, kad tuo pačiu metu pagalbininkas palaikytų kūdikio ar mažo vaiko galvą. Sulašinus vaistus, mažylį paguldytą ant šono, būtų gerai išlaikyti 3-5 min. Tai padaryti nelengva. Mamos linkusios įlašinti daugiau, nes atrodo, kad lašiukai išbėgs. Į vaikų ausis įlašinama po 3-4 lašus tiek kartų per dieną, kiek gydytojo skirta, ir tiek dienų, kiek skirta.
Susirgusįjį ausų uždegimu vaiką ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas dažniausiai pažiūri kas antrą dieną ir nuolat pataria - ar reikia, ar jau nebereikia lašinti jo skirtus lašus į ausis. Ausis nėra nuotekų surinkimo šulinys. Ausies spenelio tampymas praktiškai nieko neduoda, tik gali įpratinti vaiką prie žalingo įpročio tampyti arba liesti ausų spenelius. Kai po vaistų sulašinimo vaikas bus 3-5 min. išlaikytas gulintis ir į ausį bus įlašinta ne daugiau kaip 3-4 lašiukai, jie niekur iš ausies „nepabėgs“.
Būgnelis kartais gali prakiurti ir be skausmo, todėl jokių vaistų į ausis nereikėtų lašinti, kol vaiko nepažiūrėjo ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas. Nepakankamai sušildyti delne lašai mažajam sukelia nemalonų jutimą, o ne skausmą. Lašai turi būti žmogaus kūno temperatūros.
Kaip lašinti „QUIXX® baby“ nosies lašus
„QUIXX® baby“ nosies lašus galima vartoti dviem būdais. Tikslų „QUIXX® baby“ nosies lašų dozavimą užtikrina plonas antgalis ir patogus suspaudžiamasis buteliukas. Lašinkite tiesiai į kūdikio nosytę arba ant vatos (rekomenduojama kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus).
Tiesioginis vartojimas
- Nuimkite antgalį nuo lašintuvo.
- Paguldykite kūdikį ant nugaros galva į priekį.
- Įkiškite lašintuvo antgalį į vieną kūdikio šnervę ir švelniai spauskite buteliuko šonus, kol pasirodys lašai.
Netiesioginis vartojimas (su vatos tamponu)
- Nusiplaukite rankas.
- Vatos tamponą susukite į mažą cilindrą, telpantį į kūdikio nosytę.
- Sudrėkinkite vatą „QUIXX® baby“ nosies lašais.
- Atsargiai į kūdikio šnervę įkiškite vatos tamponą, pasukite ir švelniai ištraukite. Sukdami vatos tamponą, jo nepaleiskite.
Labai svarbu gerai išvalyti nosį, nes maždaug iki 2 metų amžiaus mažylis dar nemoka pasakyti, kokį didžiulį diskomfortą jam kelia sloga, ir nesugeba pats taisyklingai išsipūsti nosies. Jeigu tėvai vaikui per retai valo nosį, jis dažniausiai jos turinį įtraukia į ryklę ir pradeda kosėti vadinamuoju gerkliniu kosuliu. Būtent dėl tokio kosulio tėvai dažniausiai ir kreipiasi į gydytojus. Tačiau, gerai išvalius nosį ir sulašinus nosies lašų, šis kosulys praeina.
Tiek kūdikiai, tiek maži vaikai dėl slogos tampa nervingi, neramūs, atsisako valgyti ir gerti, nes tuo metu, kai valgo, negali kvėpuoti, o jeigu vaiko nosis nėra gerai išvaloma ir tinkamai prižiūrima ir jis atsisako gerti - organizme pradeda trūkti skysčių.
Neretai tėvai neteisingai lašina nosies lašus. Jie veikia tik tuomet, kai prisiliečia prie nosies gleivinės, tad sulašinti į gerai neišvalytą nosį jie nėra naudingi. Todėl, prieš lašinant lašiukus, būtina kūdikiui gerai išsiurbti nosies išskyras, o vyresnį vaiką prižiūrėti, kad gerai ją išsipūstų, o po to dar praplauti jūros vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar tiesiog mineraliniu vandeniu, kurio galima įtraukti į švirkštą be adatos ir sušvirkšti į abi nosies landas.
Tada vaikas turėtų dar kartą išsipūsti nosį ir tik tada galima lašinti nosies lašus. Jų lašinant kūdikiui, mažylį reikėtų laikyti pusiau gulimoje padėtyje - svarbu, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau už apatinę. Vyresnis vaikas gali stovėti arba sėdėti ir šiek tiek atlošti galvą atgal.
Gulinčiam be pagalvės mažyliui nosies lašų lašinti nerekomenduojama, mat jie gali nutekėti į ausis ir sukelti jų uždegimą. Jūros vandeniu vaiko nosies landas skalauti galima tiek kartų, kiek reikia, o nosies lašus lašinti tik pagal gydytojo rekomendacijas.
Nosies Plaukelių Kirpiklis
Ašarojančios ir pūliuojančios akys: priežastys ir pagalba
Pūliuojančios akys - vienas iš dažniausių nusiskundimų, kurį gydytojai girdi tiek iš naujagimių, tiek iš kūdikių, tiek ir iš bet kokio amžiaus vaikų tėvų lūpų. Konjunktyvitas - tai akių junginės (priekinės akies obuolio dalies ir vidinio vokų paviršiaus) uždegimas. Naujagimiams infekciją dažniausiai sukelia gimdymo metu patekęs užkratas; kūdikiai ir vaikai konjunktyvitu suserga, kai akis pažeidžia virusai, bakterijos ar alergenai.
Konjunktyvito simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Pavyzdžiui, jeigu konjunktyvitą sukėlė bakterijos arba alergija, iš abiejų akių gausiai teka išskyros. Virusinio konjunktyvito atveju gali būti paveikiama tik viena akis, tik vėliau - ir kita, akys parausta, negausiai ašaroja. Ligos sukėlėją galima nuspėti pagal simptomus arba paėmus tepinėlį iš akių.
Virusinis konjunktyvitas. Konjunktyvitą sukeliantys virusai (tarp jų gali būti ir Herpex simplex - lūpų pūslelinę sukeliantis virusas) prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas.
Bakterinis konjunktyvitas. Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai, chlamidijos ir kitos bakterijos. Jos patenka nuo rankų, odos, per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.
Alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs aplinkos dirgikliai: augalų žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ir kt.
Reakcinis konjunktyvitas.
Dirbtinės ašaros. Kartais konjunktyvitui gydyti pakanka tiesiog kruopščiai praplauti akis vadinamomis dirbtinėmis ašaromis bent kelis kartus per dieną (kuo tai daroma dažniau, tuo geriau).
Akių lašai. Galima lašinti homeopatinius lašus, parduodamus be recepto.
Antibiotikų lašai. Kartais paprastų gydymo būdų neužtenka ir daroma prielaida, kad konjunktyvitą sukėlė bakterijos, todėl kūdikiui arba vaikui į akis reikia lašinti receptinius antibiotikų lašus. Jei uždegimas didelis (t. y.
Antihistamininiai vaistai.
Konjunktyvito gydymas naminėmis priemonėmis. Kai kurie gydytojai konjunktyvitui gydyti vis dar rekomenduoja naudoti ramunėlių arba kitų vaistažolių nuovirus, kiti griežtai pasisako prieš liaudiškas priemones ir akims plauti tiesiog rekomenduoja naudoti virintą vandenį.
Ašarų latakų užakimas (dakriocistitas)
Mamos tai vadina "užsikimšusiu ašarų lataku", medikai - įgimta ašarų kanalo obstrukcija. Mano šešių mėnesių sūnui pūliuoja viena akytė. Tai tęsiasi nuo gimimo. Iš pradžių pūliavo abi akytės, bet pamažu vieną išgydėm. Lašinom ir "Oculoheel", ir "Tobrex" vaistukus, praplaudavom ramunėlėm ir vandeniu, bet niekas nepadėjo. Tam tikram laikui padėjo antibiotikas "Gentamicinas". Po to kreipėmės į homeopatę, tai su tais vaistais viena akytė praėjo. Kita akytė tai praeina, tai vėl truputį pūliuoja. Joje visą laiką susikaupusi ašarėlė. Nežinau, ką daryti. Zonduoti bijau, nes prisiklausiau apie tai negerų dalykų. Kaip žinoti, ar tikrai užsikimšęs latakas, ar ne? O gal gali būti kita priežastis? Gal be zondavimo yra kitų priemonių? Pavyzdžiui, akytės masažas? Girdėjau, kad zonduoti kartais tenka ir kelis kartus, be to, tai negarantuoja, kad padės. Vaikui ta procedūra yra tikra kankynė. Mano draugei penkių mėnesių kūdikį parnešė su mėlynėm ant kojyčių. Nejaugi nėra kitų būdų, padedančių išvaryti pūlius iš akies?
Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas, matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus, kartais prasideda vėliau - kelių mėnesių amžiuje. Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Tai ašarojimas, dažniausiai vienos akies. Atsiranda pastovios ar nepastoviai matomos gleivingos - pūlingos išskyros. Blakstienos aplimpa traiškanomis.
Nudažius ašarą tam tikrais dažais ir apšvietus mėlyna kobalto šviesa, matomas ašaros nutekėjimas. - Švelniais judesiais atlikti ašarų maišelio masažą pamoko gydytojas. Jei konservatyvus gydymas nepadeda, ašarų takai zonduojami. Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Statistika rodo, kad 50% kūdikių, zonduotų iki 6 mėnesių amžiaus, šios procedūros galėtų visiškai išvengti, t.y.
Ašarų latakų užakimas (dakriocistitas) - vandeningos išskyros, lipnūs vokai be ryškaus paraudimo.
Jei nėra gausių išskyrų, vaikas jaučiasi gerai ir laikosi higienos - dažnai galima. Paprastai 5-10 dienų. Simptominė priežiūra (dirbtinės ašaros, kompresai, higiena) palengvina eigą. Jei po praplovimo fiziologiniu tirpalu diskomfortas išlieka, atsiranda šviesos baimė ar skausmas - tikėtinas ragenos nubrozdinimas. Ilgai kasant ir dirginant akis gali prisidėti antrinė infekcija.
Nerekomenduojama. Tai didina atsparumo riziką ir nereikalingą dirginimą. Paruoškite „akių greitosios“ rinkinį: vienkartinės servetėlės, dirbtinės ašaros be konservantų, gelinis kompresas, atskiras rankšluostis. Pamokykite vaiką „neliesti akių“ taisyklės ir dažnai plauti rankas, o alergijų sezonu - plauti veidą ir plaukus, keisti pagalvės užvalkalą dažniau. Jei simptomai ryškėja, atsiranda skausmas ar regėjimo pokytis - nedelskite pasitarti su gydytoju.
Ašaros neleidžia akims išdžiūti ir saugo jas nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Jos gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą (arčiau nosies). Viršutiniame ir apatiniame vokuose atsiveria ašarų latakai: po vieną kiekviename voke. Per juos ašaros patenka į nosies ašarų kanalą, o juo - į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta.
Nėštumo metu nosies ašarų kanale yra želatininis kamštis arba jungiamojo audinio plėvelės. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ir suaugusiųjų oftalmologė dr. Dalia Krivaitienė sako, kad naujagimių ašarų kanalo savaiminis neatsidarymas ir jo sukeltos problemos - tai tarpinė būklė tarp ašarų sistemos vystymosi sutrikimo ir įgimtos patologijos. Pasak medikės, sutrikimas dėl neatsivėrusio ašarų kanalo paprastai pasireiškia pirmąjį mėnesį po gimimo. Pradeda ašaroti abi akys ar tik viena, atsiranda pūlingų išskyrų, gali patinti vokai, parausti odelė aplink akis. Antibiotikų lašai nepadeda arba padeda tik trumpam - sutrikimo kamuojamų kūdikių akys vėl pradeda ašaroti ir pūliuoti.
Gydytoja dr. D. Krivaitienė sako, kad daugumai kūdikių ašarų kanalai atsidaro iš karto po gimimo arba iki trečiojo ar ketvirtojo gyvenimo mėnesio. Iki tokio amžiaus, naujausiais duomenimis, kai kuriems vaikams tebesiformuoja ašarų-nosies kanalas. Iki vienerių metų ašarų kanalai atsidaro 90 proc. kūdikių. Tad galima laukti ir tikėtis paties geriausio, bandyti daryti ašarų maišelio masažą tikintis, kad pavyks nutraukti plėvelę, esančią ašarų kanale, ar išmušti želatininį kamštį. Tačiau tai retai padeda. Masažuoti ašarų maišelį reikėtų norint pašalinti pūlius iš ašarų maišelio. Tokie masažai - gera ašarų maišelio flegmonos - pūlinio - profilaktika.
„Rekomenduočiau neatsidariusius ašarų kanalus zonduoti kūdikiui sulaukus 4 mėnesių arba nelaukiant tokio amžiaus ūmiu atveju, kai jau vystosi ašarų maišelio flegmona. Tada reikia gydyti nedelsiant“, - sako specialistė. Jei akių kanalas savaime neatsidaro ir nezonduojamas, mažylio akytės nuolat ašaroja, pūliuoja, dėl tokio nuolatinio dirginimo akių vokų odelė parausta. Ašarų maišelio flegmona - pati pavojingiausia komplikacija. Tad delsti bet kokiu atveju yra rizikinga.
Gydytoja pasakoja, kad jos praktikoje yra pasitaikę, kai gydant flegmoną 3 mėnesių kūdikiui, ašarų maišelį reikėjo atverti jau atliekant pjūvį odoje ir skiriant leidžiamus antibiotikus. Akių zondavimo procedūra, pasak oftalmologės, yra skausminga tiek, kiek gali būti skausminga dėl audinių tempimo. Procedūra atliekama sulašinus vietinę nejautrą sukeliančių lašų. Procedūra užtrunka nuo 5 iki 15 minučių. Trukmė priklauso nuo konkretaus zonduojamo kūdikio anatomijos. Nors dr. Daliai Krivaitienei yra tekę akių zondavimo procedūrą atlikti ir kelių dienų ar savaitės sulaukusiems mažyliams, vis dėlto geriausia neatsivėrusį akių ašarų kanalą zonduoti 3-4 mėnesių kūdikiui, nes ašarų nosies kanalas jau anatomiškai susiformavęs. Dar viena priežastis neuždelsti - 3-4 mėn. kūdikis dar mažas, kad atsimintų pačią procedūrą, todėl jam neliks jokių nemalonių prisiminimų.
Atkreipkite dėmesį į galiojimo datą. lašiukų po jų galiojimo laiko pabaigos. preparato laikymo temperatūrą. veiksmingumas. jo jokiomis servetėlėmis. išmeskite panaudotą dozės pakuotę. Care. daktaro ar aprašyta vaisto vartojimo instrukcijoje. naudojimo. veikla, pavyzdžiui - vairuoti.
