Pirmieji gyvenimo metai - tai daugybė naujų patirčių, o pirmoji vaiko liga tėvams sukelia ne mažiau nerimo nei vėlesnės. Kūdikystėje kvėpavimo takų užsikimšimas yra ypač svarbus, nes tai trukdo ne tik valgyti, bet ir miegoti. Laimei, yra efektyvių būdų, kaip padėti mažyliui.
Sloguojantiems kūdikiams: gleivių siurbimas ir jūros vanduo
Kūdikiams, kurie dar neturi pakankamai raumenų jėgos, kad galėtų smarkiai atsikosėti, gleivių šalinimas iš kvėpavimo takų gali būti sudėtingas. Tam puikiai pasitarnauja gleivių siurbtukas, kuris padeda pašalinti susikaupusias gleives. Prieš naudodami siurbtuką ar skatindami vaiką pūsti nosį, įlašinkite į nosį jūros vandens arba švelnaus druskos tirpalo. Tai padės suskystinti gleives ir palengvinti jų pašalinimą. Vyresniems vaikams svarbu mokytis taisyklingai pūsti nosį - galima pabandyti įsivaizduoti, kad oro srovę per nosį nukreipiate į užgesinamą žvakę.
Kūdikystėje nosies gleivinės uždegimas vargina dažniau, nes kūdikiai negali kvėpuoti per burną. Paprastas druskos tirpalas arba jūros vanduo padeda suskystinti išskyras, todėl jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų.
Jei sloga atsirado neseniai ir nėra kitų nerimą keliančių simptomų, verta išbandyti šiuos tradicinius metodus. Tėvai turėtų žinoti, kad žoliniai sirupai nuo kosulio nėra itin veiksmingi, jie tik padeda organizmui pačiam išsivalyti.
Namų sąlygomis, siekiant palengvinti kvėpavimą, svarbu pasirūpinti tinkamu patalpos drėkinimu. Tai galima padaryti naudojant specialius drėkintuvus arba tiesiog pastatyti drėgnų rankšluosčių prie šildytuvo. Kambario temperatūra turėtų būti apie 20-21 °C, o santykinė drėgmė - 50-60 %.
Garų terapija ir masažai
Garai gali padėti atkosėti skreplius, todėl pasiimkite mažylį su savimi į dušo kabiną, kur leidžiant karštą vandenį greitai prisikaups daug garų. Taip pat naudingi yra kambarių drėkintuvai ir inhaliatoriai. Galima išmokti atlikti specialius masažus, kurie skatina lipnų sekretą atšokti nuo kvėpavimo takų - tinka stuksenamieji, vibraciniai judesiai. Taip pat efektyvus būdas drėkinti kvėpavimo takus ir sumažinti kosulį yra inhaliacijos. Galima naudoti fiziologinį tirpalą arba namuose pasigamintą 1 % druskos tirpalą. Jei vaikas nenori ilgai sėdėti prie inhaliatoriaus, galima jį užimti skaitydami knygelę ar trumpam įjungiant lavinamąjį filmuką.
Laringitiniam, sausam, „lojančiam“ kosuliui padeda ir karšti garai - prileiskite vonią karšto vandens ir su vaiku pabūkite tokioje aplinkoje apie 20 minučių.
Kaip teisingai gydyti kosulį?
Tėvai jau retai daro klaidą - slopina drėgną kosulį, tačiau svarbu prisiminti, kad slopinamas turėtų būti tik sausas, varginantis kosulys, ir tai - tik trumpą laiką. Vėliau, kai mažylis pradeda atkosėti, kosulį reikia skatinti, o gleives skystinti. Skystinti gleives visų pirma padeda pakankamas skysčių vartojimas. Siūlykite šiltą arbatą, pagardintą medumi, šiltas sriubas ar skiestas sultis. Naudokite kūrybiškus būdus skatindami vaiką gerti: pasitelkite žaidimus ar apdovanojimų sistemą. Skysčiai drėkina gleivines, mažina karščiavimą, lengvina atsikosėjimą arba padeda sausam kosuliui virsti produktyviu.
Rimčiau veikia vadinamieji mukolitikai - cheminiai gleives skystinantys, kvėpavimo takus drėkinantys vaistai. Juos reikia vartoti ne ilgiau nei dešimt dienų. Jei kosulys drėgnas, bet sekretą sunku atkosėti, gali padėti mukolitikai, pavyzdžiui, ambroksolio hidrochloridas. Jie skystina gleives ir palengvina atsikosėjimą. Vis dėlto mukolitikai netinka esant sausam kosuliui - jie gali dar labiau dirginti kvėpavimo takų gleivinę.
Jei vaikas negeria pieno ar mišinio, pasitarkite su gydytoju, galbūt jis skirs elektrolitų tirpalo. Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypač svarbus vitaminas C, kuris stiprina imuninę sistemą.
Neretai tenka išgirsti mitą, kad sausas kosulys būtinai turi „suskystėti“, t.y., tapti drėgnu. Nebūtinai. Patinimas, tinkamai jį raminant, gali tiesiog sumažėti ir išnykti, kaip ir sausas kosulys. Bet jei yra gausi sloga, kuri teka už nosies (vadinamas užnosinio lašo sindromas), arba jei gleivinės sekretuoja daug gleivių su gausybe imuninių ląstelių, kosulys būna drėgnas. Jo irgi nereikėtų bijoti, ypač jei vaikas puikiai atsikosėja ir nėra kitų, gretutinių simptomų, tokių kaip intensyvus karščiavimas.
Šildomosios procedūros ir tinkama aplinka
Šildoma vieta geriau aprūpinama krauju, čia pagerėja ir pagreitėja medžiagų apykaita. Sloguojant, kosint geriau pradžioje šildyti kojas - tuomet kraujo priteka daugiau į išsiplėtusias kojų kraujagysles ir todėl mažėja nosies gleivinės paburkimas. Jei esant paburkimui kaitintume nosį, rizikuotume ją visai užkimšti. Kaklo ar krūtinės kompresų paskirtis - ta pati. Jie taip pat pagerina kraujotaką, suaktyvina medžiagų apykaitą, tad greičiau su krauju „išnešami“ uždegimo tarpininkai ir sumažinamas skausmas. Krūtinė ar nugara dažnai šildomos įtrynus jas šildomaisiais tepalais, kurie išskiria eterinių aliejų, dirginančių nervų šakneles, skatinančių kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Vis dėlto labai svarbu pasitelkus šildomąsias priemones nepersistengti - prieš miegą rinkitės vieną jų: kaitinkite kojas, uždėkite garstyčių ar pašildytos druskos.
Jei vaikui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų (aukšta temperatūra, bendras sveikatos būklės pablogėjimas), verta griebtis tradicinių priemonių. Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas prisideda prie spartesnio pasveikimo. Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sergant peršalimu, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių, nes slogos gydymas kūdikiams skiriasi nuo gydymo metodų, taikomų vyresniems vaikams. Jei peršalo visai mažas kūdikis, pasirodymo gydytojui negalima atidėti, net jei temperatūra ne didesnė nei 38 laipsniai. Vyresnius parodykite gydytojui, jei karštis neatlėgsta tris dienas. Jei vaikui darosi sunkiau kvėpuoti, būtinai reikia pasirodyti gydytojui. Taip pat būtina nedelsiant vykti pas medikus, jei vaikas nustoja kvėpuoti, jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas, jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi. Pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.
Jei po 4-5 dienų kosulys nesumažėja arba vaiko būklė pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Svarbu atsiminti, kad jei užsikišusi tik viena šnervė, iš nosies teka kraujingos ar nemalonaus kvapo išskyros, šnervės gleivinė yra paburkusi ir jautri, nosis atrodo netaisyklingos formos ar patinusi, labai didelė tikimybė, kad vaikas įkišo smulkų daiktą į šnervę. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus.
