Naujųjų tėvelių gyvenime neišvengiamai atsiranda sauskelnės. Per pirmuosius kelis kūdikio gyvenimo mėnesius pakeisite daugybę nešvarių sauskelnių. Vidutiniškai per pirmuosius mažylio metus į konteinerius iškeliauja apie 3000 sauskelnių, t. y. apie 250 vnt. per mėnesį ir daugiau nei 8 vnt. kasdien. Šiame straipsnyje aptarsime pirmąjį kūdikio tuštinimąsi - mekonijų, ir kitus svarbius dalykus, susijusius su kūdikio išmatomis.
Kūdikio Tuštinimosi Ypatumai
Tuštinimosi dažnumas priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais. Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti.
Kas Yra Mekonijus?
Pirmosios naujagimio išmatos vadinamos mekonijumi. Šios išmatos būna tirštos, lipnios, panašios į degutą. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys. Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis. Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje.
Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Mekonijus sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo.
Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis.
Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Ir nors 13 proc. kūdikių tuštinasi gimdoje, per didelis mekonijaus kiekis amniotiniame skystyje gali užblokuoti kūdikio kvėpavimo takus, o tai gali sukelti deguonies trūkumo būseną.
Kūdikio Išmatų Pokyčiai
Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos.
Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kito kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės.
Pereinamosios Išmatos
Po to 2-4 paras naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą. 4-5 dieną būna toks miksas - pereinamosios išmatos ir nuo 6-7 dienos jau būna klasikinės garstyčių spalvos išmatos.
Pieno Išmatos
Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos, jos vadinamos „pieno išmatomis“. Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą. Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2-3 paras (daugiausia iki 7 parų). Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia.
Išmatų Pokyčiai Pradedant Primaitinimą
Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajausite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių (ypač jeigu nuo pat primaitinimo pradžios rinksitės kūdikio vedamą primaitinimą, t.y.
Kada Reikėtų Sunerimti?
Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
Išmatų Spalvos Pokyčiai
Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Rytų medicinoje gydytojams daugiausia informacijos suteikia tai, ką pašalina žmogaus kūnas - išmatos, šlapimas ir prakaitas. Tai puikiai supranta vaikų gydytojai - sauskelnių ar puoduko turinys kartais pasako daugiau nei išsamūs laboratoriniai tyrimai. Taigi, jei pastebėjote nors vieną iš šių požymių, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją:
- Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“).
- Raudonos žele pavidalo išmatos.
- Šviesios, beveik baltos išmatos.
Kiti Nerimą Keliantys Požymiai
- Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių.
- Kraujo išmatose.
- Balkšvos išmatos.
Dažnos Kūdikio Tuštinimosi Problemų Priežastys
- Vidurių užkietėjimas. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi).
- Viduriavimas. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina).
- Gleivės išmatose. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
- Žarnyno infekcija. Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.
- Laktozės perteklius. Dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę.
Funkciniai Virškinimo Trakto Sutrikimai (FVTS)
FVTS - tai virškinimo sutrikimai, kurių metu patologinių pokyčių virškinamajame trakte nerandama. Pagrindinė jų priežastis yra padidėjęs virškinamojo trakto jautrumas, atsirandantis dėl streso, emocinių išgyvenimų.
- Kūdikių pilvo diegliai. Būdingi kūdikiams iki 5-6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų.
- Funkcinis viduriavimas. Būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3-4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3-10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis. Taigi vaikas viduriuoja, tačiau tai ne infekcinis viduriavimas, atlikus tyrimus poliklinikoje ar ligoninėje, infekcijos požymių neaptinkama.
- Kūdikių dischezija. Būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko.
- Cikliniai vėmimai. Būdingi 2-7 metų vaikams.
- Vidurių užkietėjimas. Irgi gali būti kaip funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas. Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai.
Ar jūsų kūdikio išmatos normalios? Ką tėvai turi žinoti – ko tikėtis
Praktiniai Patarimai Tėveliams
- Žindykite pagal poreikį. Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori.
- Stebėkite, kaip kūdikis apžioja krūtį. Turime atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorime, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas.
- Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės.
- Leiskite kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį.
Nuo keliolikos kartų per dieną iki vienintelio kas kelias paras. Taip tuštinasi kūdikiai. Tačiau klausimų apie sauskelnių turinį ir jo pokyčius mamoms vis tiek kyla. Konsultuoja Antakalnio poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Renata Žemaitienė.
Nėščiųjų paskaitose, besilaukiančioms moterims skirtoje literatūroje teigiama, kad pirmosios kūdikio išmatos būna tamsiai žalios, beveik juodos spalvos, gana lipnios, sunkiai nusivalančios nuo mažo užpakaliuko. Tokios jos yra dėl to, kad gimdoje kūdikis maitinasi vaisiaus vandenimis, jo žarnose užsistovėjusios išmatos, vadinamasis mekonijus, turi daug tulžies. Ar tiesa, kad iš kūdikio žarnyno jos ne visada pasišalina per kelis kartus (kartais prireikia ir kelių dienų), nors mamoms yra tvirtinama kaip tik taip?
Vieni naujagimiai mekonijų iš žarnyno pašalina jau pirmąją parą, kitiems prireikia kelių dienų ar net savaitės. Ir tai - visiškai normalu. Kaskart kūdikiui tuštinantis išmatos pamažu šviesėja, skystėja, kol tampa švelnios garstyčių spalvos. Tačiau jei mama dėl kokių nors priežasčių neturi pieno ir mažylis yra maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, kuris jam nelabai tinka, išmatos gali ilgėliau būti žalsvo atspalvio.
Ar normalu, jei pirmosiomis savaitėmis kūdikis geltono poskysčio „turto“ per parą prikrauna po dešimt ir daugiau sauskelnių? Kokie požymiai išduoda, kad mažylis viduriuoja?
Daugelis pirmą kartą pagimdžiusių mamų, nežinodamos naujagimių fiziologijos, mekonijų pakeitus gelsvos spalvos gana skystoms išmatoms, iš tikrųjų supanikuoja: „O gal suviduriavo?“ Ypač jei mažylis taip tuštinasi ne kartą ar kelis, o keliolika kartų per parą. Mamoms vertėtų nusiraminti - visiškai normalu, jei pirmaisiais mėnesiais kūdikis tuštinasi kiekvienąkart pamaitintas. Juk dažnas iš pradžių valgo kas dvi tris valandas ar net kas valandą. Taigi, ir tuštintis gali lygiai tiek pat kartų. Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna geltonos spalvos, skystokos, kad jam nereikėtų stengtis. Pasitaiko ir priešingų atvejų - mamos pienu besimaitinantis mažylis nesituština kelias paras ar net savaitę. Jei kūdikis jaučiasi gerai, jam nepučia pilvuko, dėl to jaudintis taip pat nereikia - vadinasi, jo organizmas labai gerai įsisavina mamos pieną. Kas lemia kūdikio tuštinimosi dažnį? Genetika (medžiagų apykaita būna greitesnė arba lėtesnė), iš dalies mamos valgomas maistas.
Kai išties pradeda viduriuoti, kūdikis tuštinasi kartu su dujomis, galima sakyti, „purškia“ gazuotu vandeniu. Be to, dažniausiai pasikeičia ir vaikučio bendra būklė: skauda, pučia pilvuką, jis būna irzlus, neramus, zyziantis, nerandantis sau vietos. Kadangi viduriuojant iš organizmo pasišalina daug skysčių ir mineralinių druskų, labai svarbu, kad kūdikis būtų gan dažnai žindomas ar girdomas. Jei ne tik viduriuoja, bet ir vemia, jam pakilo temperatūra, tapo vangus ar, priešingai, labai neramus, į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant.
Tiesa. Gleivės išties rodo alergiją tam tikriems maisto produktams. Jei jų išmatose daug, tai jau gali būti uždegimo požymis. Gleivių tuštinantis atsiranda ir tuomet, jei kūdikis valgo produktų, kurie nerekomenduotini pagal jo amžių. Jei tuštinasi su kraujo siūleliais, galima spėti, kad žarnyne esama uždegimo. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju, galbūt atlikti tyrimus. Keli kraujo lašeliai gali atsirasti užkietėjus viduriams, kai tuštinantis išangėje sutrūksta smulkios kraujagyslės - kapiliarai. Jei išmatose gausu maisto gabaliukų, tai gali rodyti, kad kūdikis per anksti pagal savo amžių gauna kokio nors maisto, o jo žarnynas dar nesugeba šio suvirškinti, taip pat kai ne visiškai sukramto tai, ką valgo.
Jei iki šiol tuštinęsis normaliai, staiga ėmė tuštintis išties pastebimai rečiau, jei tam reikia įdėti nemažai pastangų: jis pukši, stena, išleidžia orą, bet nieko nepadaro, jei skauda pilvuką, jei išmatų konsistencija tapo itin kieta, galima spėti, kad viduriai užkietėjo. Jei tuštinasi rečiau, bet be didelių pastangų, „košele“, viduriukai tikrai normalūs. Užkietėjus viduriams, kūdikiai paprastai jaučiasi kitaip nei įprastai: dėl skaudančio pilvelio jie būna neramūs, irzlūs, blogai valgo ir miega.
Na, daugiausia įtakos tam turi suvalgytas maistas. Svarbu ir genetika (lėtesnė žarnyno peristaltika, kai išmatos ilgiau būna žarnyne, kol pasišalina, ir dėl to tampa kietesnės), skysčių trūkumas, tam tikros virškinamojo trakto ligos, tas faktas, ar kūdikis serga ir vartoja vaistų. Beje, lėčiau suvalgytą maistą virškina neišnešiotukai. Šiems mažyliams labai dažnai reikia padėti pasituštinti.
Džiovintos slyvos, obuoliai, pakankamas skysčių kiekis.
Na, labai įdomu, kur tokią informaciją išskaitei... Matyt, kažką supainojai. Pirmosios kūdikio išmatos jam gimus vadinamos mekonijumi.
Kai kūdikis atsisako žįsti iš vienos krūties, tai gali apsunkinti gyvenimą ir išvaizdą mamai ir taip pat kurį laiką sumažinti kūdikio suvalgomo pieno kiekį. Viena krūtis gamina daugiau pieno nei kita. Mūsų kūnai nėra idealiai simetriški ir visiškai normalu, kad viena krūtis gali būti kiek didesnė už kitą ir pagaminti kiek daugiau pieno. Krūties dydis ir spenelio forma. Kadangi mūsų kūnai nėra idealiai simetriški, speneliai taip pat gali skirtis savo dydiu ir forma, o taip pat ir pačios krūtys gali būti skirtingų formų. Kartais vieną krūtį žįsti gali būti lengviau ar patogiau, kitą žįsti gali būti sunku. Vienos krūties spenelis ir rudasis laukelis gali būti patogiau apžiojamas, kitos ne taip patogiai. Jeigu vienos krūties spenelis yra plokščias (dėl to, kad toks yra ar dėl to, kad krūtis persipildė ir oda ištempė ir spenelį), kūdikiui ją žįsti gali būti nepatogu, o atsikišusį spenelį su minkštu ruduoju laukeliu žįsti gali būti patogiau. Lėtas pieno atleidimo refleksas. Kartais žindant iš vienos krūties gali reikėti daugiau laiko, kol suveiks pieno atleidimo refleksas ir tai gali kelti nepasitenkinimą. Tai gali būti labiau būdinga tokiu atveju, kai yra operacija ar patirta trauma, kuri pažeidė nervinį audinį aplink spenelį ir rudąjį laukelį, taip pat patyrus ketvirtojo tarpšonkaulinio nervo traumą. Per stiprus pieno atleidimo refleksas. Kai vienoje krūtyje pieno prisigamina labai daug, pieno tekėjimas gali būti labai spartus ir stiprus, o tai gali versti kūdikį springti, ryti ir jausti diskomfortą. Kartais mamoms patogiau laikyti kūdikį vienaip, o ne kitaip. Dėl traumų, išvaržų, rankų ar pečių juostos problemų mamoms gali būti patogiau kūdikį laikyti prie vienos krūties, o prie kitos gali būti ne taip patogu. Taip pat dešiniarankės mamos labiau linkusios žindyti iš kairės krūties kūdikį prilaikydamos kaire ranka, o tuo metu dešine gali dar ką nors nuveikti - valgyti, gerti, rašyti SMS žinutes ar dirbti kompiuteriu. Kairiarankėms mamoms gali būti atvirkščiai. Spenelių trauma ir/ar infekcija. Kartais vienos krūties spenelis ar rudasis laukelis gali būti labiau pažeistas ir dėl skausmo mama gali vengti žindyti iš tos krūties ar žindyti iš jos rečiau. Blokuoti latakai ar mastitas. Kai taip nutinka, pienas gali tekėti lėčiau, o jo skonis taip pat pasikeičia, pienas pasidaro sūresnis. Kartais (labai labai retai) staigus krūties atsisakymas gali rodyti auglį krūtyje. Gimdymo traumos pasekmė. Ne visada gimdymo traumos nustatomos vos kūdikiui gimus. Kartais užtrunka, kol paaiškėja, kad mažylis gimimo metu susižeidė ar buvo sužeistas. Apribotos padėties gimdoje pasekmė. Naujagimio kreivakaklystė. Ši būklė gali būti susiformavus dar gimdoje arba įgyta gimdymo metu traumavus kaklo raumenis. Kūno asimetriškumas, linkimas į vieną pusę. Tai gali būti ir dėl padėties gimdoje, ir dėl asimetriškai padidėjusio raumenų tonuso. Ausies infekcija ar kita liga. Skiepas. Visų pirma, labai svarbu žinoti, kad įmanoma kūdikį išmaitinti ir viena krūtimi. Dvynukų mamoms tą ir tenka padaryti, o trynukų mamos net neturi tiek krūtų, tačiau pieno gali pagaminti tiek, kad užteks trims kūdikiams. Jeigu problemos priežastys yra susijusios su kūdikio sveikata, reikia ieškoti būdų kaip kūdikiui padėti. Kai kuriose situacijose gali pagelbėti masažai ar mankštos, kitose vaistai, o dar kitose tiesiog kantrus išlaukimas. Pabandykite žindyti iš šios krūties, bet neverskite. Duokite nemėgiamą krūtį pirmiau. Duokite pirmiau mėgiamą krūtį, jeigu iš nemėgiamos krūties pieno tekėjimas sunkiau sužadinamas. Jeigu nemėgiamą krūtį kūdikis visgi kurį laiką žinda, žindykite iš jos dažniau, pvz., du kartus iš eilės. Taip turėtumėte pagausinti pieno kiekį šioje krūtyje. Nekeiskite kūdikio padėties keisdama krūtis. Ieškokite tinkamesnių padėčių žindymui iš nemėgiamos krūties. Bandykite iš nemėgiamos krūties maitinti miego metu ar besibudinantį vaiką, ramioje, tamsioje aplinkoje. Pabandykite žindyti judant - vaikštant, sūpuojant ant kamuolio ar supamoje kėdėje, nešyklėje. Ištraukinėkite pieną iš nemėgiamos krūties, kad palaikytumėte pieno gamybą. Galima ištraukinėti 5-10 min po kiekvieno maitinimo arba tarp maitinimų ištraukinėti pieną 15-20 min. Stebėkite ir žymėkitės kiek kūdikis šlapinasi ar tuštinasi, ar priauga svorio. Daugeliui mamų per kelias intensyvaus darbo dienas „išsilygina“, pradeda gaminti panašų pieno kiekį ir, jeigu pieno kiekio skirtumas buvo priežastimi, kūdikis pradeda noriau žįsti nemėgiamą krūtį. Jeigu nepavyksta pieno gamybos pagausinti ar palaikyti, tuomet galima tęsti žindymą iš vienos krūties, o krūtų dydžio skirtumus bandyti maskuoti pagalbinėmis priemonėmis.
Jei paklaustume gydytojų, dėl kokių bėdų dažniausiai kreipiasi kūdikių mamos, virškinamojo trakto sutrikimai užimtų reikšmingą vietą. Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. „Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba. Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį. Jei dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. „Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai. „Ištikus šiai bėdai, žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau. Pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. „Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą - darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti”, - pataria J. Jei jūsų kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėnesių, vasaros metu svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiama pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Vasaros metu, jaunesnį nei 6 mėnesių kūdikį, galima dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Esant labai dideliems karščiams, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Jei pastebite, kad kūdikis geria labai daug ir tai Jus neramina, pasitarkite su savo gydytoju. Gydytoja dietologė L. Barauskienė priduria, jog tokiose situacijose reikia prisiminti ir gerąsias bakterijas. „Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas“, - pataria L. Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. „Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškiti visos laktozės. Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. „Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai išimti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kiek laiko stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu išimti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė“, - sako L. Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Nuo šių metų rugsėjo pridėtinio palmių aliejaus nebebus „Aptamil 2“, „Aptamil 3“ ir „Aptamil 4“ sudėtyse. „Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba“, - pataria L. Gydytoja J. „Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį. [1] Ref.: 1. Mahon J et al. BMJ Open. [2] Glanville J et al. BMJ Open. [3] Vandenplas Y et al. J Pediatr Gastroenterol Nutr. [4] Daelemans S et al. F1000Research. [5] Zeevenhooven J et al. Nat Rev Gastroenterol Hepatol. [6] Kaley F et al. Infant Ment Health J. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
O as dar toki klausima turiu.... toki juokinga, bet tikrai susimasciau.... O taij ei leiukas pilvuke auga, viska mato, viska girdi, viska jaučia. Jis maitinasi . O tai kur jis tuštinasi...? Ar jie dar neistuština visai..... maitinas jis per virkstele, bet visos medziagos keliauja tiesiai i krauja ir jas pasisavina organai kuriems reikia virskinimo procesas nevyksta kolkas. Ot gerai ten jiems viskas padaryta.... Kiek žmonės pinigų sutaupytų, jei nereikėtų įrenginėti tuoletu....
Medikai teigia, kad kūdikis šlapinasi vaisiaus vandenyje amniono skysčiu. Maždaug pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje, kai embrionas įgauna vaisiaus pavidalą, jis jau gali išskirti šlapimą. Nenuostabu, kad jo šlapimas gerokai skiriasi nuo to, kai kūdikiai „eina į tualetą“ po gimimo. Iš tikrųjų vaisius turi tam tikrą dalį karbamido, tačiau azotinės atliekos yra išvalomos cirkuliuojant per motinos kūną. Kūdikis yra šiltas ir saugus gimdoje - amniono maišelio glėbyje, kuriame yra vandens ir druskos, gaunamo iš motinos organizmo. Norėdami išvengti pavojingos būklės - polihidramniono - vaisiaus vandenų pertekliaus, kūdikis gauna pirmąsias perdirbimo pamokas, nurydamas vandenį su šlapimu. Nepaisant to, kad tai skamba ypač nepatraukliai, nepamirškite, kad šlapimas yra nekenksmingas vaikui. Taigi, kaip vaikas kakoja gimdoje? Defekacija gimdoje nėra įprasta situacija. Mažame besivystančiame žarnyne kūdikiai kaupia savo atliekas žaliųjų išmatų pavidalu, vadinamu mekonijumi. Tačiau jis nė iš tolo nepanašus į vyresnių vaikų išmatas. Mekonijus yra visiškai sterilus ir bekvapis. Kadangi, priešingai nei suaugusieji, kūdikiai gimdoje nevalgo sumuštinių ir sriubos, mekonijaus susidarymas taip pat vyksta visiškai kitaip. Nepaisant to, kad vaisius prieš gimdamas neturėtų išleisti mekonijaus į išorę, bet neretai taip atsitinka. Anot specialistų, apie 12proc. Žinoma, tai nėra gerai, nes mekonijumi užteršto skysčio kūdikis gali įkvėpti ir pateikti į kvėpavimo takus bei sukelti mekonijaus aspiracijos sindromą.
Pirmosios kūdikio išmatos - mekonijus - yra sudarytos iš odos, plaukų, tulžies, baltymų, baltųjų kraujo kūnelių ir kitokių įvairenybių, plaukiojančių amniotiniame skystyje - nes kūdikis 20-25 savaites visa tai geria. Mekonijus pradeda formuotis nuo tada, kai kūdikis išsižioja ir pradeda ryti amniotinį skystį, maždaug 11 nėštumo savaitę, tačiau mekonijaus „gamyba“ paspartėja 19-20 savaitę, kai vaisius būna labiau subrendęs. Paprastai jis išeina po gimimo žaliai juodos, tirštos bekvapės masės pavidalu. Na, bent jau taip nutiko mano kūdikiui; kitos spalvos (pavyzdžiui, balta) gali rodyti rimtą sveikatos sutrikimą. Ir nors 13 proc. kūdikių tuštinasi gimdoje, per didelis mekonijaus kiekis amniotiniame skystyje gali užblokuoti kūdikio kvėpavimo takus, o tai gali sukelti deguonies trūkumo būseną.
