Nors žindymas yra natūralus procesas, jis gali kelti iššūkių tiek kūdikiui, tiek mamai. Pasitaiko įvairių krizių, viena iš kurių - kūdikio atsisakymas krūties, vadinamasis krūties streikas. Norint ir toliau sėkmingai maitinti kūdikį, reikia nemažai kantrybės bei žinių.
Krūties streikas dažniausiai pasireiškia tarp 3-iojo ir 8-ojo gyvenimo mėnesio, nors kartais pasitaiko ir naujagimiams ar vyresniems kūdikiams. Nors mamos kartais priima šį ankstyvą „nusijunkymą“ natūraliai, tikimybė, kad jaunesnis nei 12 mėn. kūdikis pats atsisako motinos pieno, yra minimali. Krūties streikas įprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų, todėl mamoms rekomenduojama apsišarvuoti kantrybe ir pasistengti, kad pieno kiekis nesumažėtų.
Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su „kūdikių diegliais“. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Tėveliai stebisi, kodėl pilvo diegliai prasidėjo taip anksti ir nepadeda jokie lašiukai. Ir nepadės, nes pirmiausiai turime pakoreguoti vaikučio padėtį, kad jis galėtų lengvai ir patogiai pavalgyti.
Teisinga žindymo padėtis ir technika
Paguldykite kūdikį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų. Turime atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorime, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas.
Kūdikis turėtų būti patogiai priglaustas prie krūties: visas atsuktas į mamą, krūtis apžiota taisyklingai, mama pastebi aktyvaus pienelio rijimo epizodus, su pauzėmis tarp jų. Žindykite kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val. Kūdikis gali būti neramus prie krūties ar atsisakyti ją žįsti net ir būdamas alkanas.
Prieš maitinimą pasiruoškite viską, ko jums gali prireikti. Gali praversti pagalvė ar kelios pagalvės - jomis gali būti patogu paremti ne tik kūdikį, bet ir jums pačiai. Jei stipriai tekantis pienas aptaškytų kūdikį, gali prireikti vystyklo. Nepamirškite prie kitos krūties priglausti liemenėlės įdėklo, nes iš jos taip pat gali tekėti pienas. Žindymo metu daugelis mamų jaučia troškulį, tad pasiekiamoje vietoje pastatykite vandens stiklinę.
Kai viskas paruošta, galite pradėti maitinimą. Pasirinkite patogiausią žindymui padėtį: patogiai atsigulkite ar atsisėskite. Jei sėdite, nugara visada turi turėti atramą. Nepriklausomai nuo pasirinktos padėties, kūdikis turi būti priešais krūtį, kad norint pasiekti spenelį jam nereikėtų sukti galvos ar tiesti kaklo. Kūdikio padėtis yra teisinga, kai jo pilvas atsuktas į jūsų pilvą, o jo nosis - spenelio aukštyje.
Laikas paduoti krūtį. Suimkite ją taip, kad jūsų ranka suformuotų „C“ raidę. Viršuje turi būti nykštys, kiti keturi pirštai - po krūtimi. Nepamirškite, kad krūties nereikia spausti per stipriai. Užtenka ją šiek tiek suspausti, kad kūdikiui būtų lengviau apžioti.
Dabar paskatinkite kūdikį išsižioti. Tam galite pakutenti jo skruostą ar speneliu aukštyn ir žemyn pabraukyti per lūpas - tai turėtų paskatinti kūdikį plačiai išsižioti. Tada tvirtu judesiu priglauskite kūdikį prie krūties. Iš pradžių, kol dar mokotės teisingai priglausti kūdikį prie krūties, gali būti patogi kryžminė lopšio padėtis, nes ji leidžia lengviausiai valdyti kūdikio galvą. Jums bus lengviau priglausti kūdikio galvą prie krūties, jei laikysite galvą delnu, o ne padėsite ją ant dilbio. Delnu galima veiksmingiau ir tiksliau valdyti kūdikio galvą nei dilbiu.
Nepamirškite, kad kūdikio burnoje turi būti ne tik spenelis, bet ir didelė areolės dalis. Taip pat nereikia spausti krūties pirštais, kad atidengtumėte kūdikio nosį. Jei kūdikis negalės įkvėpti, jis pats nustos valgyti. Ypatinga kūdikio nosies forma leidžia jam valgyti, priglaudus nosį prie krūties.
Jei jaučiate skausmą, nutraukite žindymą ir pasistenkite teisingai paduoti kūdikiui krūtį. Atsargiai įkiškite laisvos rankos švarų pirštą į kūdikio burnos kampą ir švelniai atskirkite dantenas, kad galėtumėte be skausmo ištraukti krūtį. Teisingai krūtį apžiojęs kūdikis po kelių greitų žindimo judesių ima žįsti lėčiau ir valgo ritmiškai ir sklandžiai. Pienui tekant, kūdikis gali atsipalaiduoti ir visiškai atsiduoti žindymo teikiamam malonumui.
Dažnos žindymo problemos ir jų sprendimai
Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8 - 12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15 - 20 minučių). Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori.
Darote ilgesnes pertraukas tarp maitinimų? Pabudęs mažylis bus labai alkanas, krūtį ims bet kaip (neišgausite gero apžiojimo ir prigludimo), pienuką žįs labai godžiai ir taip pat prisiris daug oro. Neleidžiate krūties žįsti ilgai? Vaikas gali tiesiog likti alkanas ir garsiai reikalauti savo pienuko! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis. Jeigu ir dabar jis vėl ieško krūties, nebijokite pridėkite prie kitos - tegul dar truputėlį pažinda. Tačiau žinokite, kad pilvuko reikalai tik pablogės, jei krūtis keisite labai dažnai ir žindysite 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos. Per tiek laiko mažylis nepasisotins (net jeigu ryja dideliais gurkšniais), dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas. Galiausiai įpratęs valgyti tik tol, kol pienas bėga greitai, jis visada po 5 minučių mes krūtį ir reikalaus kitos.
Na, o neišsprendus aukščiau minėtų žindymo problemų galiausiai sutrinka svorio augimas. Dalis vaikučių tampa „labai geri“: daug miega, gavę krūtį prie jos snaudžia ir nekelia tėvams rūpesčių. Tuomet problemas pastebime tik tada, kai pirmojo mėnesio pabaigoje juos pasveriame ir išsigąstame: nepriaugo iki gimimo svorio arba priaugo vos 100 - 200 g. Kiti vaikučiai iš alkio klykia kelias valandas, nenurimsta nešiojami, sūpuojami ir užsnūsta tik gavę krūtį. Dažniausiai tėvai, galvodami, kad mažylį kankina pilvo diegliai, puola girdyti pačius įvairiausius lašiukus, deda mažyliui žvakutes, nors užtektų suskaičiuoti sauskelnes ir įvertinti jų turinį.
Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto.
Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus. O kur dar varginantys atpylinėjimai ir pilvo pūtimas vaikui, sužaloti speneliai ir skausmingas žindymas, pasikartojančios laktostazės ir mastitai mamai! Ir taip slenka dienos, naktys su kūdikiu ant rankų, kai mama net neturi laiko nusiprausti, pavalgyti ar pamiegoti. Pasvėrus rezultatai nedžiugina (mažylis svorio nepriauga arba priauga labai mažai) ir visi puola kaltinti mamą, kad ši neturi pieno. Nors tereikia gerai apžiūrėti vaikučio burną, įvertinti, kaip jis elgiasi prie krūties, ir nusiųsti gydymui pas burnos chirurgą. Deja, trumpas liežuvio pasaitėlis dažnai pamirštamas, ne visi gydytojai jį moka įvertinti, o dalis laikosi nuomonės, kad tai žindymui nekenkia.
Jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 - 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia) pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!).
Tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui - suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį. Antrasis iššūkis - suvirškinti didelį kiekį maisto. Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse.
Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę. Pirmoji pagalba - prieš maitinimą krūtį pamasažuoti, pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus. Taip pat galite pabandyti šiek tiek sumažinti karvės pieno produktų vartojimą. Pirmieji rezultatai pastebimi ne anksčiau kaip po kelių dienų, o kartais šiai situacijai suvaldyti tenka pasitelkti visą vaikų gydytojo ir žindymo konsultanto išmonę.
Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga.
Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja. Tada kenčia abu: vaikas - dėl besitęsiančios alergijos ar maisto netoleravimo, o mama - dėl nevisavertės mitybos. Tada prireikia visų seklio įgūdžių, kad galėtum padėti šeimai.
Vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų. Taigi žindykite į sveikatą!
Pilvo diegliai - būklė, kai vaikutis staiga pradeda verkti: daugiau nei 3 val. per parą, dažniau vakare, yra sunkiai nuraminamas, o aiškių verkimo priežasčių nerandama. Kūdikio sveikatai tai nepavojinga - ši būklė labiausiai išvargina šeimą. Nors mamos griebiasi pačių įvairiausių priemonių, tvirtų įrodymų, kad padėtų lašiukai nuo pilvo pūtimo, žoliniai preparatai, nėra. Dažniausiai užtenka nuraminti tėvus, padėti suprasti kūdikio siunčiamus ženklus, ir viską išgyventi tampa lengviau.
Taigi kai kūdikį vargina pilvo diegliai, nereikia laiko laukti, kol juos „išaugs“: kai kurias neramumo priežastis galima greitai ir lengvai išspręsti, o kai kurių (pvz., trumpo liežuvio pasaitėlio) neišaugs ir po 50 metų.
Kitos galimos neramumo priežastys
Jeigu taip yra nuo gimimo: paprašykite gydytojų atidžiai įvertinti vaiko sveikatą. Jeigu kūdikis gerai žindo, tačiau tarp 1 ir 4 savaitės pasidarė neramus, taip gali nutikti dėl to, kad mažyliui buvo duodami dirbtiniai spenelio pakaitalai - žindukas ar buteliukas su čiulptuku, taip pat netaisyklingas krūties apžiojimas (jis gali būti susijęs arba nesusijęs su duodamais dirbtiniais speneliais), dėl ko mažyliui gali būti sunku ištraukti pieną.
Neramumo prie krūties priežastimis gali būti ir minėtos ligos, pieno gausa, jautrumas ar alergija maistui, motinos pieno tekėjimo spartos ir skonio pasikeitimai.
Nerimą kūdikiui prie krūties gali kelti ir didelis ar mažas raumenų tonusas.
Kartais kūdikiai būna neramūs ne tik prie krūties, bet ir kitu metu. Kartais atrodo, kad kūdikis prie krūties neranda to, ko ieško: atsikišusio spenelio, iš karto tekančio pieno, pieno tekančio nuolatine ir stipria srove (nes pienas iš krūties teka tik veikiant pieno atleidimo refleksui, kuris įvyksta kelis kartus maitinimo eigoje ir tarp reflekso veikimo gali būti pertraukėlių).
Mama gali padrąsinti kūdikį žindydama dažniau, kol jis dar neperalko, pati stimuliuoti pieno atleidimo refleksą - švelniai pamasažuoti krūtį, rudajį laukelį, paglostyti krūties odą, nueiti į šiltą dušą ar užsidėti karštą kompresą ant krūties, tėtis gali pamasažuoti mamai nugarą ar pečių juostą - prieš paduodama krūtį kūdikiui.
Jeigu mamos spenelis įtrauktas, reikėtų pabandyti jį bent šiek tiek ištraukti, kad kūdikis galėtų lūpomis ir veido oda pajusti, kurią vietą reikia apžioti: instinktas jiems sako, kad vieta, skirta apžiojimui, turi būti pažymėta bent nedideliu kauburėliu.
Taip vadinamas kūdikis, kuris ne tik kad nežinda krūties, bet ima klykti bei protestuoti visu kūnu vos tik yra padedamas į žindymo padėtį - ir taip yra nuo pat gimimo. Nors nei pats gimdymas, nei pirmos valandos po jo nebuvo kažkuo ypatingi ir nerandama jokių objektyvių medicininių priežasčių, galinčių paaiškinti tokį elgesį. Tai turbūt pati sunkiausia patirtis mamai - ypač emociškai, nes ji gali pasijusti atstumta, nemylima, nevykėle mama. Nežindimo priežastys greičiausiai susijusios su visai kitais dalykais, nei nemeilė mamai, tiesiog gali nepavykti jų nustatyti. Žindymo konsultantų patirtis rodo, kad laikas (gali reikėti kelių savaičių) ir kantrybė padeda daugeliui nežinduklių pradėti žįsti krūtį.
Toks [žindymo streikas] dažniausiai ištinka tarp 3 ir 8 mėnesių amžiaus, kuomet iki tol ramiai žindęs kūdikis ima ir staiga, be jokios objektyvios priežasties, ima ir atsisako žįsti krūtį. Kartais mamos galvoja, kad kūdikis pats nusijunko, tačiau yra labai mažai tikėtina, kad kūdikis, iki jam sukaks 12 mėnesių, pats savo noru atsisakys krūties. Taip pat nuo nusijunkymo tai dažnai skiriasi tuo, kad kūdikis žindymo streiko metu atrodo nelaimingas.
Bendro pobūdžio patarimai: daugiau odos kontakto, daugiau dėmesio, bandyti žindyti mieguistą ar miegantį, keisti žindymo padėtis, žindyti supantis supamajame krėsle ar vaikštant.
Ar kūdikis čiulpia nykštį? Tai gali būti normalus savireguliacijos būdas, kurio metu kūdikis bando nurimti. Tačiau jei tai kelia nerimą, verta pasitarti su specialistu.
| Priežastis | Simptomai | Galimi sprendimai |
|---|---|---|
| Netaisyklingas apžiojimas | Kūdikis sunkiai apžioja krūtį, spenelis skauda, kūdikis priryja oro | Teisinga žindymo padėtis ir technika, konsultacija su žindymo specialistu |
| Per greitas ar per lėtas pieno tekėjimas | Kūdikis springsta pienu arba jam reikia daug pastangų, kad pienas pratekėtų | Krūties paspaudimo technika, masažas, keičiant padėtis |
| Laktozės perteklius | Kūdikis nuolat ieško krūties, bet žįsdamas muistosi, gausiai leidžia dujas, verkia, viduriuoja | Pieno masažas prieš maitinimą, trumpinant karvės pieno produktų vartojimą, konsultacija su specialistu |
| Maisto alergija ar netoleravimas | Žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis, odos bėrimai | Hipoalerginė dieta mamai, tyrimai, konsultacija su gydytoju |
| Trumpas liežuvio pasaitėlis | Sunkus apžiojimas, skausmingas žindymas, nepakankamas svorio augimas | Chirurginis pasaitėlio kirpimas |
| Pilvo diegliai | Staigus, stiprus, ilgai trunkantis verksmas be aiškios priežasties | Kantrybė, tėvų nuraminimas, suprasti kūdikio ženklus |
Paslaugas teikia dr. Audronė Mulevičienė - vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC), turinti daugiau nei 7 metų darbo patirtį.
