Menu Close

Naujienos

Kaip sužinoti, ar esu nėščia? Ankstyvieji nėštumo požymiai ir ką daryti toliau

Paprastai sužinojus apie nėštumą aplanko didžiulis džiaugsmas. Tačiau, praėjus euforijai, iškyla daugybė klausimų. Vienas jų - kaip tinkamai pasirūpinti dar negimusiu vaikučiu? Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Nuovargis, jautri krūtinė, noras į lovą kristi vos grįžus po darbo - visa tai jai gali sufleruoti apie būsimą nėštumą. Tačiau kaip atskirti nėštumo simptomus nuo paprastų hormoninių pokyčių ar streso sukeltų organizmo reakcijų? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius ir dažniausius nėštumo požymius.

Pagrindiniai nėštumo simptomai

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.

1. Mėnesinių nebuvimas

Mėnesinių nebuvimas - vienas iš patikimiausių požymių, kad jūs nėščia. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau jų dingimas gali būti susijęs ne tik su nėštumu. Kai kuriais atvejais mėnesinės dingsta dėl streso, hormoninių ligų. Ir atvirkščiai - kartais pastojus moteris pakraujuoja tomis dienomis, kai įprastai būdavo mėnesinės. Tai gali būti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka mažiau nei tris dienas ir jam nereikia gydymo.

2. Krūtų jautrumas ir pokyčiai

Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skausmingumas krūtyse. Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Kai kurios moterys taip pat pastebi, kad speneliai tampa didesni, tamsesni. Tai susiję su darbu, kurį krūtims teks nudirbti po devynių mėnesių - žindyti kūdikį.

anatomija moters krūties

3. Pykinimas ir vėmimas

Pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“, yra labai dažnas ankstyvas nėštumo požymis. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Tai, kad nėščiąsias pykina, „kaltas“ yra nėštumo hormonas choriogonadotropinas (HCG), kurio gamintis pradeda iš karto pastojus. Erzina ir tampa nemalonūs kai kurių maisto produktų kvapai.

4. Nuovargis ir mieguistumas

Staigus nuovargis yra dar vienas dažnas ankstyvas nėštumo požymis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Dažnai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Mieguistumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.

5. Dažnesnis šlapinimasis

Dėl hormonų pokyčių ir didėjančio kraujo kiekio organizme, inkstams tenka didesnis krūvis, todėl gali tekti dažniau šlapintis. Auganti gimda taip pat gali spausti šlapimo pūslę. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos.

6. Nuotaikų kaita

Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Dėl nepaaiškinamų priežasčių svyruojanti nuotaika gali liudyti apie pastojimą, ir to priežastis - hormonų pasikeitimai apvaisintos moters organizme. Kyla staigus liūdesys, nerimas ar euforija.

7. Skonio ir kvapo pokyčiai

Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skonio pojūčių pasikeitimas. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais. Dažnai pasikeičia ir kvapo pojūtis - kai kurie kvapai pradeda erzinti.

8. Pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas

Panašus į mėnesinių simptomus, ankstyvo nėštumo metu gali atsirasti pilvo pūtimas. Tai gali būti dėl hormonų pokyčių, kurie taip pat gali sulėtinti jūsų virškinimo sistemos veiklą. Dėl to galite jausti užkietėjusius vidurius.

9. Tempimas pilvo apačioje

Tai irgi vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi. Todėl jautrios moterys gali jausti tempimą, dilgčiojimą ar nedidelį skausmą pilvo apačioje.

10. Kitos neįprastos išskyros

Tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras menstruacijomis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta. Tai vadinama implantacijos kraujavimu.

vaizdinis nėštumo kalendorius

Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Vaistinėse parduodami nėštumo testai atliekami su moters šlapimu. Geriausiai tinka rytinis šlapimas. Šiuos testus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip dvi savaitės po galimos pastojimo datos arba praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių. Ankstyvą nėštumo testą galima atlikti net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios. Nėštumo hormonai gaminasi nevienodai, todėl vienai moteriai nėštumą testas gali parodyti anksčiau, kitai - vėliau. Testas, atliktas nesulaukus teorinės mėnesinių datos, yra nepatikimas.

Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Kraujo tyrimas

Anksčiau, negu nėštumo testas, nėštumą gali parodyti kraujo tyrimas, kuris gana anksti užfiksuoja nėštumo hormono padidėjimą kraujyje. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo).

Gydytojo apžiūra ir ultragarsinis tyrimas

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu patvirtinamas nėštumas ultragarsu, atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma numatoma gimdymo data, įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo. 11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data.

ultragarsinis nėštumo tyrimas

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

  • Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
  • Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
  • Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
  • Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui.

Rūpinimasis savimi nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus, tokius kaip folio rūgštis, geležis, kalcis, omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas D, magnis, cinkas ir jodas. Tačiau svarbu prisiminti, kad papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį.

Ankstyvieji nėštumo požymiai | Mumsnet

Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau.

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.

tags: #kaip #issiaiskinti #ar #esi #nescia