Preeklampsija - tai daugelio organų sistemų pažeidimo sindromas, kuris, pasak gydytojos, yra progresuojantis ir dažniau moterims pasireiškiantis nuo dvidešimtos nėštumo savaitės. Esant šiai būklei, atlikus šlapimo tyrimus, neretai nustatoma proteinurija - baltymų atsiradimas šlapime. Preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini.
Kas būdinga preeklampsijai?
Preeklampsijai gali būti būdingi tokie sunkūs simptomai:
- Nėščiųjų hipertenzija, kuri nustatoma tuomet, kai sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 160 mmHg, o diastolinis yra daugiau kaip 110 mmHg. Tačiau akušerė ginekologė S.Tumėnė pabrėžė, jog tai nėra vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas nėštumo metu - hipertenzija nustatoma, jei moters kraujospūdis ramybės būsenoje išlieka padidėjęs daugiau nei keturias valandas.
- Trombocitopenija - trombocitų kiekio sumažėjimas periferiniame kraujyje.
- Kepenų funkcijos sutrikimas, skausmas, lokalizuojasi epigastriume (nėščioji skundžiasi skausmais ties krūtinkauliu), skrandžio srityje dešiniame šone. Esant šiai būklei, nustatomas ir kepenų fermentų padidėjimas.
- Inkstų nepakankamumas dažniausiai nustatomas kraujo tyrimo metu (serumo kreatininas gali padidėti daugiau nei du kartus), tačiau nėščioji paprastai jokių aiškių simptomų nejaučia.
- Centrinės nervų sistemos sutrikimai - nėščioji jaučia itin stiprų galvos skausmą, kuris nesumažėja net ir išgėrus vaistų. Galvos skausmą taip pat gali lydėti ir mirgėjimas akyse, susilpnėjęs periferinis regėjimas, neaiški kalba bei mąstymas ir kt.
- Bene sunkiausias preeklampsijos požymis - plaučių edema - tai apsunkintas kvėpavimas, silpnumas, dusulys. Ši būklė gali būti itin grėsminga moters gyvybei ir vaisiui.
Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą. Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu.
Kas sukelia preeklampsiją?
Pasak genetikės, aiškių priežasčių nėra. „Ši būklė atsiranda dėl moters kraujagyslių endotelio funkcijos pakitimų, tai pasireiškia kraujagyslių spazmais ir krešėjimo faktorių padidėjimu. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetiniai, imuniniai, uždegimo ir aplinkos veiksniai. Tačiau moteris, turėdama genetinį polinkį, nebūtinai susirgs šia liga, visgi esant keliems faktoriams, yra didelė rizika šiai būklei išsivystyti“, - paaiškino akušerė ginekologė S.Tumėnė.
Preeklampsijos rizikos veiksniai
Didesnė rizika susirgti preeklampsija, anot gydytojos, yra toms moterims:
- kurios anksčiau sirgo šia liga
- iki nėštumo sirgo lėtine hipertenzija
- laukiausi daugiau nei vieno kūdikio
- kurios serga lėtine inkstų liga ar autoimuninėmis ligomis, pvz. sistemine raudonaja vilklige, I ar II tipo cukriniu diabetu ir kt.
Nedidelė rizika susirgti preeklampsija yra:
- besilaukiančioms pirmagimio,
- paauglėms,
- vyresnio nei 35 metų amžiaus moterims,
- jei tarp nėštumų yra daugiau nei 10 metų,
- turinčioms viršsvorį arba kurių KMI (kūno masės indeksas) yra daugiau nei 35,
- esant šeiminei preeklampsijai, t.y. jei mamai ar seserims buvo nustatyta ši būklė.
Nėščiųjų amžius: iki 15-20 metų arba 40-45 metų. Pirmasis nėštumas. Daugiavaisis nėštumas. Genetinis paveldimumas (autosominis recesyvinis). I arba II tipo cukrinis diabetas. Lėtinė hipertenzija. Inkstų ligos. Buvusi preeklampsija (gali kartotis 10-15 proc. nėščiųjų). Dirbtinis apvaisinimas gimdoje, ypač apvaisinimas donoro sperma preeklampsijos riziką didina 2-3 kartus. Socialinė padėtis (ypač dažnėja preeklampsija blogai besimaitinančioms nėščiosioms).
Nėščiųjų ir vaisiaus priežiūra
Nustačius preeklampsijos diagnozę, pasikeičia ir vaisiaus priežiūra. „Nustačius preeklampsijos diagnozę, pasikeičia ir vaisiaus priežiūra, t.y. intensyviau stebima vaisiaus judesių savikontrolė, gimdos augimo dinamika, dažnesni vaisiaus biometrijos echoskopu matavimai, dažniau nei įprastai matuojami vaisiaus vandenys ir kraujotaka virkštelėje“, - vardijo genetikė S.Tumėnė. Esant šiai būklei, vaisius vystosi prasčiau, jo augimas šiek tiek sulėtėja, todėl dažniausiai kūdikiai gimsta mažesnio svorio.
Gydymo būdai
Kadangi preeklampsija yra itin grėsminga būklė tiek nėščiajai, tiek vaisiui, dažniausiai moteris gydoma ligoninėje, o nėštumą prižiūri antro arba trečio lygio gydytojas akušeris ginekologas. Nėščioji gali būti prižiūrima ir ambulatoriškai, jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas ir nėra preeklampsijos sunkiųjų požymių, o nėštumą prižiūri antro arba trečio lygio gydytojas akušeris ginekologas. Tačiau, anot gydytojos akušerės ginekologės, jei moteriai didėja kraujospūdis ir atsiranda kiti pavojingi simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, epigastriumo skausmas, šlapimo kiekio mažėjimas - būtina nedelsiant vykti į ligoninę. Nėščioji gali būti hospitalizuojama tol, kol pavyksta normalizuoti jos kraujo spaudimą ir kitus požymius, arba iki pat gimdymo.
Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Taikomas gydymas:
- Griežtas gulimas režimas;
- Intensyvi terapija - širdies veiklos, kvėpavimo užtikrinimas.
- Kraujospūdžio mažinimas (labetololis, hidralazinas, nifedipinas).
Daugeliu atvejų gimdymas gali būti skatinamas, jei pastebima, jog moters būklė sunkėja. „Dažnai sakoma, jog gimdymas yra geriausias vaistas nuo preeklampsijos, tačiau net ir susilaukus kūdikio moters sveikatos būklė yra atidžiai stebima, atliekami įvairūs tyrimai, siekiant sužinoti, kaip efektyviai jos organizmo sistemos atsistato po gimdymo“, - teigė gydytoja akušerė ginekologė S.Tumėnė.
Saugokime save ir aplinkinius! #koronastop
Laikotarpis po gimdymo
Pasak akušerės ginekologės S.Tumėnės, labai svarbu atidžiai stebėti moters sveikatos būklę ir pogimdyviniame laikotarpyje, pvz. tęsiamas saugus antihipertenzinis gydymas, kol susinormalizuoja kraujospūdis. Mamos priežiūra ir stebėjimas pogimdyviniame laikotarpyje gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių ar mėnesių. Po gimdymo paprastai preeklampsijos požymiai išnyksta kelių dienų ar savaičių eigoje, tačiau itin retais atvejais, jei moters būklė buvo itin sunki, gali pasitaikyti ir komplikacijų, ypač persirgus plaučių edema.
Kaip išvengti preeklampsijos?
Akušerė ginekologė S.Tumėnė patarė visoms moterims, esant galimybei, dar prieš pastojant apsvarstyti, kaip sunormalizuoti savo kūno svorį (jei yra viršsvoris) bei laikytis sveikos gyvensenos principų. Esant labai didelei preeklampsijos rizikai, nėštumo pradžioje moteriai:
- gali būti skirta gydymo profilaktika mažomis aspirino dozėmis (aspirinas neleidžia atsirasti mikrotrombams) nuo 12-14 nėštumo savaitės ir ne vėliau kaip 20 nėštumo savaitę bei tęsti profilaktiką iki pat gimdymo;
- gali būti paskirtas papildomas kalcio vartojimas (rekomenduojama apie 1 g valgomojo kalcio per dieną);
- rekomenduojami žuvų taukai, folio rūgštis bei vitaminai A, C ir D.
Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką. Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas.
Eklampsija: sunki preeklampsijos forma
Eklampsija - itin sunki nėščiosios būklė, pasireiškianti generalizuotais traukuliais, kurie nėščiajai gali atsirasti nėštumo pabaigoje, tęstis gimdymo metu ar net praėjus savaitei po gimdymo. Tai itin sunkūs centrinės nervų sistemos požymiai, pasireiškiantys, sergant preeklampsija. „Eklampsija - dėl galvos smegenų kraujagyslių spazmų sukelta išemija, kurios metu sutrinka kraujotaka smegenyse. Tai itin sunki smegenų būklė, kai prasideda smegenų edema. Galimos tam tikros neurologinės komplikacijos kaip koma, židininė motorinė simptomatika, itin sunkiais atvejais gali net atsirasti aklumas, sąlygotas tam tikrų pakitimų smegenyse“, - paaiškino genetikė, akušerė ginekologė S.Tumėnė.
Jei dar neprasidėjo generalizuoti traukuliai, paprastai nėščioji, serganti preeklampsija, jaučia itin stiprius galvos skausmus bei skausmus skrandžio plote, neretai kamuoja pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka rega. Eklampsijos traukulius, anot gydytojos, gali išprovokuoti stiprūs dirgikliai, pvz., itin stiprus garsas, ryški šviesa, stiprios ar neigiamos emocijos.
Ką daryti priepuolio metu? Ištikus eklampsijos priepuoliui, moterį patariama paguldyti ant šono, saugant nuo galimos traumos, būtina atlaisvinti viršutinius kvėpavimo takus. Pasibaigus priepuoliui, patariama slopinti traukulių pasikartojimą (tokiu atveju dažniausiai jai skiriamas magnio sulfatas) bei pamatuoti kraujospūdį. Esant poreikiui, gali būti skiriami ir kiti vaistai traukulių nutraukimui. Esant eklampsijai, reikalinga ir kitų specialistų konsultacijos - gydytojo neurologo, kardiologo, okulisto ir kt.
tags: #kaip #isnesioti #kudiki #su #preeklampsija
