Ropojimas - tai svarbus fizinės raidos etapas, kurio metu kūdikis lavina daugybę įgūdžių, pradedant smulkiosios ir stambiosios motorikos koordinacija, baigiant erdvinio suvokimo ir problemų sprendimo gebėjimais. Nors kai kurie kūdikiai ropoti pradeda natūraliai ir be ypatingų pastangų, kitiems gali prireikti šiek tiek paskatinimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl ropojimas yra svarbus, kaip kūdikis ruošiasi šiam etapui ir kokius žaidimus bei veiklas galite naudoti, kad paskatintumėte savo mažylį atrasti šį nuostabų judėjimo būdą.
Kodėl svarbu, kad kūdikis ropotų?
Ropojant lavėja stambioji ir smulkioji motorika, tobulėja pusiausvyros, rankos-akies koordinacija. Šie įgūdžiai vėliau gyvenime pravers bėgiojant, šokinėjant ar netgi rašant. Greta viso to, ropinėdami mažyliai lavina ir savo regą, mokosi greičiau perfokusuoti žvilgsnį nuo rankyčių, esančių arti į žaislą, esantį toliau, link kurio juda.
Ropodami kūdikiai mokosi koordinuoti priešingų rankų ir kojų judesius, o tai yra neįtikėtinai svarbus dalykas, kuris reiškia, jog tuo pat metu turi dirbti tiek kairysis, tiek dešinysis rankų pusrutuliai! Taip lavėja ne tik mažylio fiziniai įgūdžiai, bet ir smegenų darbas, gebėjimas abiem pusrutuliam komunikuoti ir veikti vienyje.
Įdomu tai, jog ropojimas ir mokymasis apeiti kliūtis, pasiekti norimą tašką padeda mokytis erdvinio suvokimo BEI problemų sprendimo! O čia, mano akimis, vienas prasmingiausių įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje apskritai!
Kūdikio kelionė link ropojimo: nuo pasiruošimo iki savarankiškumo
Ropojimas nėra staigus įgūdis, jis vystosi palaipsniui. Paprastai 9-10 mėnesių kūdikiai pradeda ropoti, o 11-12 mėnesių mažyliai jau tampa tikrais ropojimo ekspertais.
Ruošiasi ropoti
- Apie ketvirtą mėnesį: Gulinčiam ant pilvo kūdikiui pabosta vienoda poza, jis apžiūri, kad gali ištiesti rankas ir kojas, pradeda jomis mojuoti ir irtis ore, tarsi bandytų plaukti sausumoje. Jo rankos per alkūnes sulenktos, o kojos beveik ištiestos.
- Apie penktą gyvenimo mėnesį: Kūdikis jau nebesisupa ant pilvo kaip laivelis, o stengiasi kuo ilgiau išbūti pasirėmęs ištiestomis rankomis ir stebėti aplinką. Kartais sugeba gulėti pasirėmęs net ir viena ranka, ypač, jei sudomino koks nors daiktas ar žaislas.
- Maždaug šešių mėnesių: Kūdikis gana ilgai guli ant pilvo atsirėmęs ištiestomis rankomis ir plaštakomis. Jei parodote įdomų žaislą akių lygyje, viena ranka bandys jį paimti, trumpam perkeldamas kūno svorį ant vienos rankos. Jeigu pamato toliau gulintį žaislą, siekia jo rankomis, bet pajudėti dar nemoka.
- Septintą - aštuntą mėnesį: Tobulėja vaiko judesiai ir kūno pusiausvyra. Gulėdamas ant pilvo, remdamasis viena ranka, vis lengviau pasiekia žaislą akių lygyje ir ilgiau išlaiko pusiausvyrą. Žengia didelį žingsnį pirmyn ir išmoksta suktis apie savo ašį.
Šliaužia atgal ir keturiomis
- Devynių mėnesių: Kūdikis išmoksta pats vienas šliaužti. Pirmieji kartai gali atrodyti juokingi, nes judėdamas atgal, jis tolsta nuo mamos. Bet užsispyrimas ir treniruočių dėka jis galiausiai išmoksta pakeisti judėjimo kryptį.
- Dešimtą mėnesį: Kūdikis bando pasiremti ne tik rankomis, bet ir pakelti užpakalį taip, kad pilvas neliečia žemės. Jis išmoksta stovėti keturiomis, bet pajudėti iš karto nepavyksta. Prireikia kelių dienų, kol pakėlęs užpakaliuką pabando siūbuoti, o vėliau atsargiai pajudina ranką ir koją. Tai jau pirmieji žingsniai keturiomis.
- Vienuoliktą ir dvyliktą mėnesį: Kūdikis vis tobuliau ropoja ir netrukus pastebi, kad visas pasaulis priklauso jam. Šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad ant grindų nebūtų pavojingų daiktų.
Svarbu atskirti šliaužimą nuo ropojimo. Šliaužti kūdikiai pradeda, kai sustiprėja jų pečių juosta, o rankos sugeba traukti kūną į priekį, o kojos spirtis. Kai kurie kūdikiai praleidžia šliaužimo etapą ir iš karto pradeda ropoti, tačiau rekomenduojama pasikonsultuoti su kineziterapeutu, jei pastebite tokį atvejį.
Žaidimai ir veiklos, skatinančios ropoti
Net jei mažylis dar tik ruošiasi ropoti arba yra smagiojoje “šliaužiu kaip išeina” stadijoje, jau galite mėginti žaisti šiuos žaidimus ir taip padėti mažyliui atrasti bei pačiam smagiai stiprinti šį gebėjimą.
- Riedantys daiktai: Pats įvairiausi kamuoliukai, žiedai, diskai ir kiti riedantys daiktai. Labai gerai, jei su skambaliuku viduje - juos galima ridinėti mažyliui, jis žaisdamas paridena tolyn ir instinktyviai nori judėti paskui nuriedėjusį žaislą.
- Judantys žaislai: Žaislai, kurie šiek tiek parieda į priekį palietus, skatina vaiką judėti paskui juos. Pavyzdžiui, užtraukiamas liūtukas, kuris parieda, o vaikui jį palietus, vėl parieda toliau.
- Tėvų pavyzdys: Jūs irgi galite ropoti! Vaikai nuolat kopijuoja tėvus, tad parodykite pavyzdį.
- Žaislų išdėstymas: Žaislus erdvėje dėliokite didesniais atstumais ir į skirtingas puses, kad vaikas turėtų nukeliauti iki jų.
- Kliūtys ir tuneliai: Leiskite mažyliui ropoti per kliūtis, pavyzdžiui, per pagalves ar po maitinimo kėdute, arba įrengti improvizuotą tunelį iš pagalvių ir pledų.
- Įvairios kelio dangos: Leiskite mažyliui išbandyti kuo daugiau skirtingų kelio dangų ir ropinėti plikomis kojomis ant žemės, kilimo, žolės, įvairaus minkštumo pledų.
Patarimas: Paropokite patys! Apžiūrėkite namus iš tokios padėties, iš kurios juos mato kūdikis, taigi paropokite po juos keturiomis.
Ką daryti, jei kūdikis dar neropoja?
Nepamirškite - pirmiausia tai turi būti smagu, įdomu ir vykti mažylio ritmu! Kūdikis dar neropoja? Nepergyvenkite, tikrai kai kurie mažyliai tą daryti pradeda anksčiau, kiti vėliau. O pasitaiko ir vaikų, kurie apskritai ropojimo etapą praleidžia ir iškart stojasi bei eina.
Jei jūsų vaikelis nebando ropoti, bet šliaužia, pirmas dalykas ką galite padaryti: skatinti šliaužti per kliūtis (pvz. pagalves, savo kojas), taip kūdikis savaime norės kelti pilvelį ir tiestis ant rankų.
Jeigu vis dėlto reikia skatinti kūdikį ropoti, naudinga pradėti nuo keturpėsčios padėties, o esant joje skatinti kūdikį atkelti vieną ranką (siekti žaisliuko). Taip pat naudinga pamokyti kūdikį ropoti atskirai kojomis bei atskirai rankomis, o paskui viską sujungti.
Vienas pratimas: Kūdikis stovi keturiom - kojos ant žemės, rankos ant kokios nors nedidelės pakylėlės pvz. knygos. Prilaikydama vaiką lėtai stumkite knygą su rankytėmis į priekį, padarant buką kampą. Tuomet vaikutis turėtų bandyti išlaikyti pusiausvyrą ir pritraukti kojytes, jei to nedaro, padėkite jam.
Jei nerimaujate dėl savo mažylio raidos, visad siūlau pasitarti su kineziterapeutu - jis nuramins ir patars tiksliai ir personalizuotai būtent jūsų mažylio situacijai.
