Tinkamas ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesys yra svarbus vaiko socialinės ir emocinės raidos aspektas. Formuojant tinkamus elgesio įgūdžius, vaikai mokosi savikontrolės, pagarbos kitiems ir gebėjimo bendrauti. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra tinkamas elgesys, kodėl svarbu nustatyti ribas, kaip reaguoti į netinkamą elgesį ir kaip ugdyti tinkamus bendravimo įgūdžius.

Ribų Svarba ir Drausmės Ugdymas

"Ribos" - gana populiarus žodis mūsų laikais, bet kas iš tikrųjų yra tos auklėjimo ribos? Anot specialistų, auklėjimo ribos - ne kas kita, kaip vaikų drausminimas. Tai tam tikros elgesio normos ir taisyklės, nusakančios, kas yra leistina, o kas − ne.

Teisingai nustatytos ribos padeda vaikui pereiti į aukštesnį elgesio kontroliavimo etapą - vidinę drausmę. Vos išaugus iš kūdikystės, vaikui yra nustatomos ribos: jis mokosi elgesio normų stebimas ir kontroliuojamas tėvų, auklėtojų. Vėliau sudaromas tam tikras atstumas - vaikai stebimi iš toliau, „viena akimi“. Taip pamažu vaikas pratinasi prie vidinės drausmės ir savikontrolės.

Apie antrus gyvenimo metus vaikas susiduria su nelengva vidine būsena: išmokęs vaikščioti, jis ima jaustis vis savarankiškesnis, todėl nori būti nepriklausomas nuo tėvų. Kita vertus, jis tebėra priklausomas, nes vis dar negali pats patenkinti visų savo poreikių. Todėl reikėtų leisti jam žinoti, kas yra gerai, o kas - ne, jau panašiame amžiuje. Tėvams neparodžius vaikui jo ribų - vėliau problemos tik gilės. Ir už tėvus daugiau niekas tų ribų nubrėžti negali. Tai reikia ir tai būtina. Mat vėliau, patekę į sociumą, tokie vaikai paprastai susiduria su nemenkais bendravimo sunkumais.

Anot mokslinių tyrimų, vaiko gebėjimas kontroliuoti save tiesiogiai priklauso nuo jo santykių su tėvais. Pavyzdžiui, jei vaikas yra pratęs namuose elgtis agresyviai ir nesulaukti neigiamo tėvų atsako - jis traktuoja tai kaip elgesio normą. Rezultatas: vaikas nesupras, kodėl kiti jo nemėgsta ir vengia. Su panašia problema dažnai susiduria ir vaikai, kuriems namuose viskas buvo leidžiama. Susidūręs su platesnio pasaulio realybe (o pirmąja tokia patirtimi dažniausiai būna vaikų darželis), vaikas pradės blogai elgtis.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. gyvenimo įgūdžių programa įgyvendinama nelyginėse klasėse (1, 3, 5, 7, 9, IG): 1 ir 3 klasėse, integruojant GĮP turinį į kitus mokomuosius dalykus; 5 ir 7 klasėse - skiriama po 1 savaitinę valandą; 9 / IG klasėje skiriama po 1 valandą per dvi savaites. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ji bus įgyvendinama visose klasėse.

Kaip Nustatyti Ribas?

Vaikams reikia aiškiai įvardinti, kokio elgesio iš jų tikimasi.

• Aiški komunikacija: Vaikams reikia aiškiai įvardinti, kokio elgesio iš jų tikimasi.
• Nuoseklumas: Būtina laikytis nustatytų taisyklių ir susitarimų. Suaugusiųjų žodžiai bei šeimos susitarimai įgija svorio tada, kai jie kaskart įgyvendinami. Jei vieną vakarą leidžiame mažiesiems padūkti ilgiau po sutarto laiko, negalime tikėtis, jog kitą vakarą jie pavyzdingai gulsis į lovą vos tik paprašius.
• Pasirinkimo galimybė: Suteikti vaikams pasirinkimą, kad jie jaustųsi savarankiški. Tarkime, norime, kad mažasis eitų miegoti, o šis prieštarauja, nori dar pažaisti. Užuot įtikinėję ir pasakoję apie miego naudą organizmui, galime ištarti: „Metas eiti miegoti. Gali pasirinkti, kurį žaisliuką šiandien migdysi drauge - Furbį ar Meškį?”
• Pasekmės: Iš anksto įspėti apie netinkamo elgesio pasekmes. Pavyzdžiui, jei vaikas triukšmauja, galime sakyti „Prašau kalbėti ramiu balsu arba turėsiu nutraukti šitą žaidimą”, jei sesės mušasi - „Arba žaiskite draugiškai, arba teks žaisti atskirai”, jei broliai nepasidalina knygos - „Turite dalintis šia knygele, arba padėsiu ją atgal į lentyną”.
• Bausmės: Anot šiuolaikinių psichologų, bausmes (ne fizines!) geriausia taikyti tik tada, kai yra akivaizdi grėsmė. Pavyzdžiui, jei vaikas daro fizinę žalą kitam vaikui ar gyvūnui. Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį. Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė - pavėlavai grįžti namo, reiškia, rytoj su draugais nesusitiksi. Tik neužmirškime bet kokio amžiaus vaikui paaiškinti, kodėl ir už ką jis baudžiamas ar drausminamas, šiuo atveju - paaiškinti reikėtų, kad buvo prarastas pasitikėjimas, nesilaikyta duoto žodžio grįžti laiku ir sulaužytas susitarimas.

Nustatant bet kokias taisykles ar reikalavimus, visada reikia sudaryti galimybę vaikui išsiaiškinti, kodėl jie reikalingi. Pavyzdžiui, vaikui gali būti visiškai neaišku, kodėl gi vakarais reikėtų susitvarkyti žaislus. Bet kokias taisykles ir standartus vaikui reikia išsakyti tiesiogiai, žiūrint jam į akis ir niekur neskubant. Būtina rasti tinkamą momentą. Pranešti apie naujų taisyklių įvedimą nėra logiška tada, kai vaikas yra įsitraukęs į mėgstamą žaidimą ar dėl ko nors sunerimęs.

Visada svarbu išsiaiškinti, ar vaikas tikrai supranta, kas jam yra sakoma. Nustatykite tokius standartus ir taisykles, kurios neviršytų vaiko galimybių. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo akivaizdu, tačiau kartais tėvai perlenkia lazdą. Pavyzdžiui, vaikams neretai yra sunku išlikti ramiems, ypač tada, kai jie yra įsijautę į kokį nors žaidimą.

Dauguma apibendrintų taisyklių yra labai naudingos. Tačiau kai kurios bendro pobūdžio, nekonkrečios taisyklės vaikus gali labiau supainioti nei duoti jiems naudos. Taip yra todėl, kad ikimokyklinukams itin sunku suprasti, kada jas taikyti, o kada - ne. Pavyzdžiui - taisyklė „visada paklusti suaugusiųjų reikalavimams“.

Labai svarbu vaiką mokyti paklūsti elgesio standartams ir taisyklėms nuosekliai bei sistemingai. Negalime tikėtis, kad vaikai, tik išgirdę suaugusiųjų nurodymus, paklusniai ims jų laikytis. Pavyzdžiui, jeigu iš vaikų reikalaujama taikiai spręsti ginčus, nesiveliant į fizinę kovą, jį pirmiausia būtina išmokyti pastebėti tokias situacijas, kai gali kilti grėsmė įsivelti į muštynes (pakeltas balsas, pyktis), tada - mokyti atrasti problemos priežastį (per ilgai žaidžiamas žaidimas, koks nors vaikas nepriimamas žaisti, visi nori žaisti su vienu žaislu), o galiausiai - mokyti ieškoti sprendimo (pakeisti žaidimą, imtis kito žaidimo, trumpam užsiimti kuo nors ramesniu, atsinešti daugiau žaislų, kad visiems užtektų).

Formuojant šeimos taisykles būtina įtraukti ir pačius vaikus, kad jie jaustųsi prisidėję prie jų kūrimo. Vaikai tampa tarsi taisyklių bendraautoriais, o tai padeda jiems jų laikytis. Tokiu būdu vaikai nebemano, kad taisyklės jiems yra primestos tėvų.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šios gairės apima šiuos principus: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si), reflektyvaus ugdymo(si), šeimos ir mokyklos partnerystės.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Juo labiau vaikas supranta, kad jis yra laisvas rinktis, tuo labiau jis jaučiasi atsakingas už savo pasirinkimus. Ši laisvė ir atsakomybė yra svarbiausi vidinės drausmės ir savikontrolės elementai.

Saviugdos sistemos kūrimas yra dar vienas būdas ugdyti drausmingumą. Tai gali būti lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali „užsidirbti“ tinkamu elgesiu.

Prieš pradėdami taikyti elgesio ugdymo sistemą, pasistenkite lentelę sudaryti kuo paprasčiau ir tiksliau. Jei paliksite nors truputį vietos neaiškumams, vaikai galės nepaisyti taisyklių, jas keisti, kaip panorėję. Kasdienes pareigas surašykite vertikaliai, kad jums būtų patogu kasdien žymėti, kaip darbas atliktas. Kokius skirti apdovanojimus kasdien ir po savaitės, aptarkite kartu su vaiku savaitgalį.

Kaip Reaguoti į Netinkamą Elgesį

Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Sumanus, o ne greitas.

Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi".

Svarbu:

• Būkite ramūs: Svarbu išlikti ramiems ir nesikarščiuoti.
• Įvertinkite situaciją: Prieš reaguojant, svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu.
• Aiški komunikacija: Pasakykite vaikui, kad jo elgesys yra nepriimtinas.
• Mokymai: Paaiškinkite, kaip elgtis tinkamai.
• Atsakomybė: Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
• Nuoseklumas: Laikykitės nustatytų pasekmių.
• Stiprinkite teigiamą elgesį: Paskatinkite ir pagirkite tinkamą vaiko elgesį bei pastangas.

Patarimai, Kaip Ugdyti Tinkamą Elgesį

• Bendraukite su vaiku teigiamai: Bendraujant su vaiku labai svarbu teigiamas emocinis tonas.
• Pastebėkite ir pagirkite: Stenkitės kuo dažniau pastebėti ir pagirti vaiką kai jis elgiasi gerai.
• Vertinkite elgesį dažnai: Parodykite vaikui, kad juo domimasi, kad teisingai ir objektyviai vertinamas jo elgesys.
• Darykite išvadas: Darykite dažnas ir aiškias išvadas apie vaiko elgesį, aptarkite jį kartu su vaiku.
• Skatinkite teigiamą elgesį: Iš pradžių stenkitės pastiprinti ir skatinti teigiamą vaiko elgesį ir tik vėliau taikykite pasekmes arba privilegijas.
• Sudarykite sąlygas energijos iškrovai: Sudarykite sąlygas vaiko energijos iškrovai (aktyvūs žaidimai, sportas ir pan.).
• Laikykitės dienotvarkės: Laikykitės aiškios ir nuoseklios dienotvarkės, kad vaikas visuomet žinotų kas vyks artimiausioje ateityje.
• Ugdikite bendravimo įgūdžius: Ugdykite tinkamus vaiko bendravimo įgūdžius, iš anksto aptarkite su vaiku ar net parepetuokite priimtinus elgesio ir bendravimo principus įvairiose situacijose (mokykloje, svečiuose, žaidžiant su bendraamžiais ir pan.).
• Ribokite smurtą: Neleiskite vaikui žiūrėti smurtą ir agresiją rodančių filmų, žaisti kompiuterinių žaidimų.

Netinkamo Elgesio Priežastys

Netinkamas elgesys gali būti įvairių priežasčių pasekmė. Pagal individualios psichologijos teoriją, kiekvieno iš mūsų elgesys yra mūsų tikslo patenkinti kylantį poreikį atspindys. Bendras visų žmonių poreikis yra jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai. Vaikai kaip ir suaugusieji siekia patenkinti savo poreikius.

Dažniausios Priežastys

• Dėmesio siekimas: Vaikai, kurie siekia dėmesio, nori būti pastebėti, daro įvairius dalykus, kad būtų matomi.
• Savarankiškumo siekimas: Vaikai, kurie nori būti savarankiškesni, dažnai ima aktyviai arba pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams.
• Kerštas: Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti, gali kerštaudami imti įžeidinėti kitą, jam kenkti, laužyti daiktus.
• Nevykėliškumas: Vaikai, kurie bijo suklysti, dažnai yra atsitraukę, nesiima veiklų, atsisako jose dalyvauti.

Dažnos Klaidos Auklėjant

• Per didelis nuolaidumas: Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje.
• Nepagarba autoritetui: Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis.
• Fizinės bausmės: Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.

Melas ir Vagystės

Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.

Melavimo Priežastys

• Melas vengiant bausmės.
• Suaugusiųjų pavyzdys.
• Siekimas padaryti įspūdį.
• Gynimas savo interesų.

Taisyklių Svarba ir Įtaka Vaikų Elgesiui

Kartais reikalavimas laikytis taisyklių ir standartų vaikus gali erzinti, tačiau ilgainiui bręsdami jie supranta, kad tėvai tokiu būdu nori ne pakenkti ar nubausti, bet priešingai - rūpinasi jų gerove. Kai vaikus taisyklių mokome nuosekliai ir aiškindami, jie supranta, ko iš jų tikimasi ir kaip derėtų pasielgti vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje. Taisykles šeimoje kurti ir kontroliuoti, ar jų yra laikomasi, turi abu tėvai.

Mokydamiesi taisyklių, vaikai tikisi, kad jų laikysis ir tėvai, kurių elgesys jiems yra pavyzdžiu. Kuomet patys tėvai nepaklūsta elgesio standartams ir taisyklėms, neverta tikėtis, kad ir vaikas elgsis kitaip. Suprantama, tai nereiškia, kad vaikai gali nurodinėti, kokių taisyklių turėtų laikytis tėvai. Laikytis taisyklių vaikus reikia pradėti pratinti kiek įmanoma anksčiau. Tyrimai rodo, kad, jeigu vaikas pratinamas prie prašymų laikytis taisyklių ikimokykliniame amžiuje, tai ir vėlesniame amžiuje jis juos priima lengviau.

Net ir labai maži vaikai jau gali patys padėti dantų šepetuką atgal į tam skirtą indelį ar po miego susilankstyti savo pižamą bei pasidėti po pagalve. Taigi pradėti reikia nuo nesudėtingų, bet svarbių prašymų. Vaikai pirmiausia turi pajusti, kad taisyklės ir standartai apskritai egzistuoja.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą „Dėl socialinio emocinio ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose“. Komisijos pirmininkas Andrius Navickas teigė: „Siekiant efektyvios prevencijos, būtina įvertinti, ar yra sutvarkyta ikimokyklinio ugdymo sistema, kad vaikams darželiuose būtų užtikrintas nuoseklus socialinis emocinis ugdymas. Taip pat labai svarbu siekti, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą būtų tęsiamas nuoseklus ugdymas, įgyvendinant pagal amžių pritaikytas socialinio emocinio ugdymo ir prevencines programas“.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad „būtinas rimtas valstybės požiūris į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, nes būtent tuo metu vaikai turi būti mokomi apie pagarbą vienas kitam, turi būti ugdomi gyvenimo ir socialiniai įgūdžiai.“ Ji taip pat akcentavo, kad formuojasi tendencijos ir pasigirsta siūlymų, kad darželiai galbūt galėtų pereiti prie vaikų priežiūros, atsisakant ugdymo veiklos kaip prioritetinės. „Socialiniai, bendravimo įgūdžiai yra vieni svarbiausių, todėl labai svarbu vaikus ugdyti ir ruošti ne tik mokyklai, bet ir gyvenimui, socializacijai. Būtinas kokybiškas ikimyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, siekiant kuo geriau atliepti vaikų interesus. Mažas vaiko amžius nereiškia, kad jam ugdymas gali būti vykdomas nekokybiškai ir greitai. Vaiko interesas yra gauti darželyje ne tik priežiūrą, bet ir kokybišką ugdymą“, - teigė E. Žiobienė.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, dauguma savivaldybių skiria lėšų prevencinių programų įgyvendinimui mokyklose (2024 m. tik 9 savivaldybės neskyrė lėšų prevencinėms programoms). Pažymėta, kad 2024 m. 17,5 proc. mokyklų nevykdė prevencinių programų. „Nepaisant mažo akredituotų prevencinių programų pasirinkimo, jas privaloma vykdyti visose mokyklose. Todėl mokyklos neturėtų „prisidengti“ GĮP, nes ji neapima visų svarbių temų, kurioms reikalingas didesnis dėmesys, siekiant efektyvios prevencijos“, - apibendrino Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas A. Navickas.

tags: #kaip #buti #drausmingu #gyvenimo #igudziu #ugdymas

• Donatas Montvydas: asmeninio gyvenimo detalės
• Saugumas ir kokybė vaikų žaidimų aikštelėse
• Sužinokite daugiau apie susitikimus su biologiniais tėvais
• Inkubatoriaus nustatymai žąsinei
• Kaip palengvinti pilvo pūtimą nėštumo metu