Vaikų auklėjimas - tai nuolatinis procesas, kurio metu vaikai mokosi ne iš mums duodamų bausmių, pamokslų ar moralizavimų, o iš pavyzdžių, tėvų ir aplinkinių stebėjimo. Todėl pozityviai auklėti gali tik pozityvūs tėvai. Svarbu suprasti, kad gyvenime niekas nevyksta atskirai, todėl svarbiausia yra kurti ryšius su vaiku nuo pat pradžių. Ar mama jaučia savo vaiką, jo poreikius, jo charakterį, ar žino, kaip jį galima pozityviai krypti, netraumuojant jo asmenybės?
Susitarkime, kad bausme čia vadinsime tradicinį supratimą, kai vaikui už netinkamą elgesį skiriama fizinė ar psichologinė bausmė. Fizinės bausmės sukelia vaikui skausmą ar fizinį diskomfortą. Tai gali būti pliaukštelėjimas, mušimas, tampymas už plaukų ar ausų, vaiko mušimas įvairiais daiktais, vertimas ilgai stovėti nepatogioje padėtyje ar atlikti fizinius pratimus, vertimas stovėti karštyje arba šaltyje, vaiko uždarymas spintoje ar spintelėje, kiti skausmą sukeliantys veiksmai. Žeminančios arba menkinančios bausmės, kurios būna įvairių formų, pavyzdžiui, psichologinės bausmės, žodiniai užgauliojimai, išjuokimas, izoliavimas arba vaiko ignoravimas.
Pozityvaus auklėjimo principai
Vaikų auklėjimas yra ne tik labai svarbi, bet ir sudėtinga tema. Specialistai teigia, kad jei tėvai grasina, šaukia ar siekia taikyti bausmes, tai reiškia vieną dalyką - jie jau yra netekę kantrybės. Būtent tokiais momentais yra labai svarbu sau atsakyti į klausimą, kodėl netenkama kantrybės? Galbūt nemokate valdyti emocijų? Galbūt patiriate pernelyg didelį jaudulį dėl vaiko ateities? O galbūt pernelyg didelis nuovargis privertė imtis grasinimų bei šauksmų? Labai svarbu sau nuoširdžiai atsakyti į klausimą ir imtis priemonių.
Bausmių ar grasinimų tikrai nepavadinsi patraukliu auklėjimo metodu, tad pats metas atkreipti dėmesį į kitus sprendimus. Pasitelkite motyvacines priemones, pavyzdžiui, pažadėkite vaikui, kad jei jis atliks vieną ar kitą dalyką, paskatinsite jį tam tikromis priemonėmis, kurios jau būtų priimtinos.
Daugeliui mūsų kartais norisi ant savo vaikų šaukti. Paprastai šis impulsas kyla gilaus nusivylimo, staigaus įniršio ar kitos ūmios emocijos proveržio metu. Vis dėlto dauguma mūsų taip pat žino, kad riksmas ir bausmės gniuždo vaikų savigarbos ir pasitikėjimo tėvais jausmus. Augdami tokie vaikai nesugeba sveikai reaguoti į kasdienius gyvenimo įvykius ir vis prasčiau elgiasi.
Šis straipsnis supažindins su įžvalgomis ir būdais, kaip auginti vaikus be riksmo ir bausmių.
- Ugdykite įprotį rūpintis savimi ir būkite sau atlaidūs
Kuo geriau patys išmokstame rūpintis savimi, tuo tvirčiau įsitikiname, kaip svarbu, kad visi būtiniausi mūsų poreikiai ir asmeninė laisvė būtų gerbiami. Būdami pavargę ir nebeturėdami jėgų, nebepajėgsime tinkamai reaguoti į vaikų emocijas. Beje, išmokę vertinti save adekvačiai, nebejausime kaltės dėl savo „klaidų“ ar to, kad „viską darome blogai“.
Taigi, būtina įvesti į savo kasdienybę ritualus, padedančius pasirūpinti savimi (joga, meditacija ar bet kas kita, kas jums tinka), ir išmokti kalbėtis su savimi taip švelniai, kaip kalbamės su vaikais, o ne griežtai it šiurkštūs kritikai. Pripažinkite savo jausmus - net jei jie atrodo kvaili ar nelogiški. Tik tada, kai juos pripažinsite ir pamilsite, išmoksite jausmus paleisti, o ne kaupti viduje.
- Gerbkite savo ribas
Tai, kad vaikai labai dažnai peržengia visas mūsų ribas, dažniausiai yra mūsų pačių kaltė. Tik mes patys leidžiame jiems išvesti mus iš kantrybės. Žinoma, kartais nedrįstame sakyti „ne“, nes norime išvengti vaikų susierzinimo priepuolių ar paprasčiausiai siekiame išlikti jų draugais. Vis dėlto nustatyti sveikas ribas yra tėvų pareiga. Mylėti vaikus ir leisti jiems visa, ko jie trokšta, nėra tapatu.
- Kurkite vaikų amžiui pritaikytus lūkesčius
Būdami su vaikais viešose vietose negalime tikėtis, kad jie elgsis kaip suaugę žmonės. Retas vaikas gali ramiai išsėdėti valandą restorane ant kėdės. Žinoma, reikia praleisti kuo daugiau laiko su savo vaikais, tačiau svarbu atsiminti, kad jie taip pat, kaip ir mes, turi teisę patirti unikalius išgyvenimus. Turime pasižadėti sau, kad nesijausime susigėdę, įžeisti ar kalti dėl to, kaip į išorinį pasaulį reaguos mūsų vaikai. Vos paleidę tokias iliuzines viltis, galėsime ir patys pasinerti į laisvę patirti malonius individualius išgyvenimus.
- Nekurkite baimių
Jeigu jaudinamės dėl to, kad mūsų atžalos elgsis netinkamai, arba bijome jų jausmų protrūkių, vaikai būtinai pajaus tokias mintis, energiją ir ims ją taikyti sau. Vos tik vaikas pradeda galvoti esąs „blogas”, tai tik dar labiau paskatina jį elgtis netinkamai.
- Atgaivinkite savo vidinį vaiką
Neišspręstas savo emocijas vaikai linkę nukreipti į tėvus - tai gali mus žeisti ir versti jaustis nejaukiai. Dažnai tai primena mūsų pačių vaikystės išgyvenimus ar dabartinius gyvenimo sunkumus: vaikai sugeba juos mums „atspindėti“. Taigi, priimkite vis dar kraujuojančias savo „žaizdas“. Pažinkite ir pripažinkite savo jausmus, susijusius ar kylančius iš praeities. Neteiskite jų. Skirkite savo vidiniam vaikui tiek meilės ir dėmesio, kiek jis niekada nėra gavęs ar kiek jam dabar reikia.
- Kurkite psichologinius „inkarus“
Jausdamiesi ramūs ir harmoningi, pasirinkite tam tikrą fizinį stimulą, pavyzdžiui, nykščiu prilieskite vidurinįjį rankos pirštą. Įsiminkite tai kaip psichologinį „inkarą“, išlaikykite tokią pirštų padėtį minutę ar dvi ir atleiskite - taip sukursite tiesioginį ryšį tarp tokio „inkaro” ir ramybės, harmonijos pojūčio. Tuomet vos tik pasijutę nelaimingi ar susidūrę su nevaldomomis vaikų emocijomis, paspauskite nykščiu vidurinį pirštą ir priverskite savo kūną prisiminti ramybės ir harmonijos pojūčius.
- Atsikratykite kaltės jausmo
Kaltė ir gėda yra pačias žemiausias vibracijas keliantys žmogiški jausmai. Visoje emocijų paletėje šie du pojčiai yra labiausiai nutolę nuo meilės, balanso ir užuojautos. Kaltė ne tik neleidžia adekvačiai vertinti savęs, bet ir dažnai priverčia peržengti bet kokias savigraužos ribas, kai manome padarę ką nors ne taip. Prisiminkite: vaikų auklėjimas - tai procesas. Kiekvieną akimirką jūs darote tai, ką galite geriausia, ir nuolat mokotės bei tobulėjate.
- Leiskite kuo daugiau laiko kartu
Kiekvienam vaikui labiausiai reikia dėmesio. Emociniai vaikų protrūkiai dažniausiai rodo tai, kad jie bando „apibrėžti” save, savo individualybę ir ją ugdyti. Ir, žinoma, gauti dėmesio. Labai dažnai bet kokia emocijų iškrova rodo, kad vaikas patiria daugiau laisvės, negu gali jos suvaldyti ar suvokti. Vaikai trokšta jaustis saugūs - šį jausmą jiems suteikia sveikai nustatytos ribos. Pats švelniausias ir gražiausias būdas įskiepyti tai savo šeimos gyvenime - drauge leisti laiką ir visu šimtu procentų būti ten, su jais, vaikais, pasinerti į veiklą kartu. Visai nereikia nuolat fiziškai būti kartu su jais, tačiau būtina praleisti drauge daug kokybiškų, dėmesingų akimirkų. Tai - neįkainojama patirtis vaiko gyvenime. Apsaugos ir meilės pojūtis nuslopina jauno žmogaus siekį išsišokti.
- Palikite laiko laisvam ir netrukdomam tyrinėjimui
Jeigu vaiko saugumo ir dėmesio poreikiai yra išpildomi, jie būtinai išreikš siekį asmeniškai tyrinėti supantį pasaulį. Tai leidžia vaikams pažinti savo aplinką ir kūną bei išlaikyti įgimtą smalsumą. Savarankiškas, netrukdomas pasaulio tyrinėjimas išmokys vaikus išlaikyti sukauptą dėmesį ir skatins jų kūrybiškumą bei džiaugsmą. Fizinės erdvės, kurioje leidžiame savo vaikams žaisti, dydis, taip pat laikas ir atstumas, kurį praleidžiame ne su jais, priklauso nuo mūsų vaikų amžiaus ir poreikių - tai kinta bėgant metams. Leisdami savo vaikams laisvai žaisti, galime būti visai netoli jų. Svarbiausia netrukdyti. Paprasčiausiai stebėkite ir grožėkitės tuo, kaip jie auga.
- Užtikrinkite, kad vaikai jausis suprasti
Kiekvienas vaikas turi teisę patirti tokias emocijas ir troškimus, kokius jaučia, net jei mums jie atrodo kvaili ar vaikiški. Nebūtina visuomet sutikti su tuo, ko nori vaikas, tačiau šiuos troškimus vis tiek turime pripažinti. Pavyzdžiui: „Suprantu, tau liūdna, nes buvo smagu paišyti ant sienos, taigi, dabar tu pyksti, kad atėmiau iš tavęs pieštukus” arba: „Žinau, mielai visą dieną valgytum vien saldumynus, man tai taip pat patiktų. Bet dabar laikas užkąsti daržovių, kad būtume sveiki.“ Žinoma, greičiausiai vaikai vis tiek priešinsis, net išgirdę tokius švelnius žodžius, bet jie jausis pastebėti, suprasti ir pripažinti. Paprastai tai leidžia sumažinti jų emocijų intensyvumą.
- Skirkite laiko priprasti prie veiklos pokyčių
Staigūs pokyčiai gali provokuoti vaikų pasipriešinimą. Suteikite jiems laiko prisitaikyti prie laukiančių pokyčių, ypač gerai tai veikia jautrius vaikus. Pavyzdžiui, prieš guldydami į lovą, keletą kartų iš anksto švelniai juos įspėkite: „Žaisime dar dešimt minučių, o tada eisime miegoti.“ Pakartokite tai likus penkioms ir vienai minutei.
- Gerbkite savo vaiką kaip individualią asmenybę
Nors atrodo, kad vaikai, gyvenantys mažuose kūnuose, dar tik mokosi „būti žmogumi” ir kad jiems būtina mūsų pagalba, kad išgyventų, vis dėlto tai - individualios asmenybės, gabios ir išmintingos sielos, turinčios skirtingus žinių bagažus. Šnekėkite su savo vaikais pagarbiai kaip su suaugusiais žmonėmis: rinkitės įprastą balso tembrą ir kalbėkite apie save įvardžiu „aš“, o ne „mamytė“.
- Gerbkite vaiko kūną ir jo poreikius
Prieš pakeldami ant rankų ar paliesdami savo vaiką, perspėkite jį. Galite praktikuoti tai net tada, kai jie dar tėra maži kūdikiai: „Štai, dabar tave pakelsiu. Viens, du, trys, op!“ Vaikai mažiau jaudinsis, jeigu žinos, kas jų laukia. Žaisdami su vaikais, gerbkite žodį „ne“, jeigu jie nori sustoti. Greičiausiai vaikai pajunta, kad jų pasirinkimai yra gerbiami, fizinių žaidimų metu, pavyzdžiui, „jodinėjant arkliu“, kai vos jiems ištarus „stop“ ar „gana“ tėvai sustoja žaidę. Asmeninė erdvė ir ribos svarbios ne tik tėvams, bet ir vaikams. Žinoma, tai negali užtikrinti, kad ir kiti asmenys nustos darę tai, kas nepatinka vaikams, jei jie išreikš savo nuomonę, tačiau vaikai, užaugę turėdami tokį sveiką savęs, savo kūno suvokimą, rečiau tampa prievartos ar kitos netinkamos veiklos aukomis.
- Prašykite pagalbos
Nesijauskite sumišę ar kalti, jei atrodo, kad jums visko jau per daug. Prašykite pagalbos. Papasakokite savo partneriui apie tai, kad jums sunku, susiraskite auklę ar tėvystės konsultantą, prašykite kitų tėvų paramos ir mokykitės naujų auklėjimo būdų. Tai pavers tėvystę lengvu ir džiaugsmingu procesu. Prisiminkite: niekada nesate vienas (-a).
Vaikų auklėjimas be bausmių ir finansinių paskatų yra įmanomas, tačiau reikalauja nuoseklumo, kantrybės ir nuolatinio savęs tobulinimo. Svarbiausia yra kurti šiltus, atvirus ir pasitikėjimu grįstus santykius su vaiku, jį suprasti ir palaikyti. Kai vaikas jaučiasi mylimas ir suprastas, jis bus labiau linkęs bendradarbiauti ir siekti tėvų keliamų tikslų.
Bausmių samprata ir alternatyvos
Dažnai tėvai galvoja, kad drausmė ir bausmė yra tas pats ir per dažnai naudoja bausmę. Tačiau, pasak specialistų, drausminti - tai reiškia budriai vadovauti vaikui nuo kūdikystės iki pilnametystės. Siekiant, kad vaikas išaugtų atsakingu žmogumi. O bausmė yra viena iš drausmės rūšių, tačiau pati negatyviausia.
Jeigu norite turėti jus gerbiančius vaikus, turite ne reikalauti to iš jų, tačiau užsiauginti vaiko meilę. Nes kuo labiau vaikas jausis suprastas ir mylimas šeimoje, tuo lengviau jį bus drausminti. Tai ilgas ir įdomus procesas.
Yra keletas būdų, kaip spręsti problemas su vaiku be bausmių:
- Ramūs nurodymai ir pasirinkimo pateikimas
Galima pateikti pasirinkimą, pavyzdžiui: „Apsivilk žalią paltą arba raudoną megztuką, eisim į lauką, gerai?“ Pasirinkimas žmonėms padidina paklusimo tikimybę. Svarbus pojūtis, kad turi pasirinkimą ir gali kažką pakeisti.
- „Isterijos žaidimas“
Tai simuliacija, dirbtinis susierzinimo priepuolis, kurio metu vaikas mokosi valdyti savo emocijas be agresijos. Tai žaidimas, taigi, niekas nėra įsitempęs ir niekas nieko nebaudžia.
- Pozityvios priešingybės
Kai norite kažko atsikratyti, kas jūsų nuomone, turėtų užimti to dalyko vietą. Pavyzdžiui, skatinti blogo elgesio nepasireiškimą. Galite tiesiog pasakyti: „Kaip gerai, kad drauge pietaujame, puiku, kad esi čia.“
- Pagalba ieškant atsakymų
Užuot stengiantis priversti vaiką daryti tai, ko jis nenori, galima duoti klausimą: „Kodėl?“ Tai padeda vaikui rasti atsakymus, kurie yra jame: į kokią veiklą linksta jo širdis, ką jis nori veikti gyvenime, kas jis yra kaip asmenybė.
- Meilės kalbos
Knygoje „Penkios vaikų meilės kalbos“ G. Chapmanas rašo, kad yra penki pagrindiniai būdai kaip galime parodyti meilę vaikui: 1) prisilietimais, 2) palaikančiais žodžiais, 3) skiriant vaikui laiką, 4) dovanojant dovanas bei 5) rodant paslaugumą. Kiekvienas vaikas turi savo individualią, vieną ar dvi iš šių penkių meilės kalbų. Tėvai turėtų suprasti, kokia meilės kalba vaikui yra svarbiausia ir jokiu būdu nebausti, atimant iš jo šios meilės poreikį.
Finansiniai aspektai
Ar verta vaikui pirkti viską, ko jis nori? Ne, nereikia maišyti kai taip auginama sąmoningai - matant pliusus ir minusus, renkantis, o ne tada, kai kitaip nėra galimybių. Nesureikšminti pinigų turėjimo ar neturėjimo, pagaminti gražių žaisliukų vaikui, eiti su juo pasivaikščioti gamtoje, bendrauti. Nėra bausmė nepirkti vaikui visko, ko jis nori, ir vaikai tai supranta ne kaip bausmę, tai nėra agresija prieš vaiką, paprasčiausiai jo lūkesčių neišsipildymas ir viskas, ir tai normali gyvenimiška patirtis.
Kartais kyla klausimas, kur didesnė problema, kai negali kažko vaikui nupirkti, ar kai gali nupirkti? Kodėl nepirkti, jei gali? O po kurio laiko pamatai, kad prie to irgi priprantama. Gyvename kukliai, 4 asmenys iš kiek daugiau nei minimumo. Ačiū mamai, kad ji mums padovanojo vietą, kur gyventi. Likimas padovanojo galimybę augintis savo maistą. Aš neperku vaikams rubeliu, nezinau kodel, bet zmones mums padovanoja puikiu rubu, begale ju, padovanojo net 2 puikius vezimus... ta prasme tikrai puikius. Dalinkimes, mamos... zinau zmoniu, kurie ismete vezima, lovyte, rubeliu maisa zaislu. Tie patys zmones mums padovanojo bruder traktorius vaikams. Idialius. Dar nustebo, kad priimam. O jue viska nauja perka savo vaikams. Kam? As leidziu vaikui tiurkstis balose. Nesuserga. Nes? O man rubu negaila, as turiu atsidejusi geru ir blogu..Nepuosiu ju kaip kokiu leliu. Rubai neturi ju varzyti. Skalbenke isskalbs. O suaip daznai ir rankomis prasitrinu. Tik prastos kokybes rubeliai susiskalbia. Ir as perpadovanoju. Bet ieskau zmoniu, kuriems to reikia, pati. Ne i koki karita nunesu. Tai paprasta. As susipazistu su mamomis. Joms dazniausiai reikia net ne rubeliu, ne daiktu, o drauges. Musu vaikai pabendrauja. Tai atstoja darzeli. Mes kvieciame pas save draugu. As leidziu vaikams dukti, padaryti betvarke. As to nebijau. Susitvarkau. O vaikui kiek laimes. Jus man sako "as laimingas".
Vaikai apie savarankiškumą
Vaikų auklėjimas be bausmių ir finansinių paskatų yra įmanomas, jei tėvai geba valdyti savo emocijas, kurti tvirtus ryšius su vaikais ir suprasti jų poreikius. Svarbiausia - mylėti ir gerbti vaiką kaip asmenybę, suteikti jam saugumo jausmą ir palaikyti jo savarankiškumą bei smalsumą.
Kalbant apie finansus, svarbu suprasti, kad vaikams nereikia visko pirkti. Dažnai svarbiau yra bendravimas, bendros veiklos ir dėmesys. Tėvai gali padėti vaikams suprasti pinigų vertę, mokyti juos taupyti ir džiaugtis tuo, ką turi, o ne siekti nuolat didesnių pirkinių.
