Žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų, tačiau kūno svorį visais gyvenimo laikotarpiais, įskaitant ir paslėptąjį motinos įsčiose, veikia daugybė veiksnių. Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas. Tam yra naudojamos įvairios kreivės.

Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus. Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu). Naujagimis, gimęs mažesnis nei 2,5 kg, laikomas mažo gimimo svorio, mažesnis nei 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažesnis nei 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.

4 kg ir daugiau Sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartais jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.

Mitas: Liesa mama - liesas naujagimis?

Vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti. Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip. Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos. Mokslininkai mano, jog nėštumo metu liesos moters organizmas pirmiausiai stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės.

Tyrinėtojų duomenimis, nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugintas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugintas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g. Taigi - dručkiai, sveriantys daugiau nei 4 kg gimsta liesoms mamytėms, o tai savo ruožtu didina nėštuminio diabeto, padidinto kraujospūdžio riziką motinoms, neabejotinai didina gimdymo užbaigimą per cezario pjūvį, pooperacinių komplikacijų riziką.

Ar didelis naujagimis - gerai?

Pagal Lietuvos statistikos duomenis, gimdymų, užbaigtų per cezario pjūvio operaciją, vis daugėja (nuo 11,3 proc. 1997 metais išaugo iki 19,4 proc. - 2005 metais). Tai rodo, jog beveik kas penkta moteris negalėjo pagimdyti natūraliais takais. Be abejo, gimdymo operaciniu būdu priežastis reiktų nagrinėti atskirai. Negalima teigti, kad operaciją teko atlikti vien tik dėl didelės naujagimio masės, tačiau tai - viena iš priežasčių. Atitinkamai labai gilių tarpvietės plyšimų gimdymo metu padaugėjo nuo 0,05 proc. iki 0,09 proc. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija pasaulio šalių medikams primygtinai rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc. visų gimdymų.

Taigi - vienareikšmiškai galima pasakyti, kad itin didelio svorio naujagimis - vargas ir jam pačiam, ir mamai.

Ką daryti, kad vaikutis įsčiose nenutuktų ir nesulystų?

Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta. Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.

Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:

• Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
• Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis ir kt.
• Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centrine nervų sistema. Keista matyti, kaip darželyje ar mokykloje tėvai stebisi savo atžalėlių nesugebėjimu sukaupti dėmesio ir visai nenori pripažinti, jog patys savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie šio vaikelio mokymosi problemų. Didžiulis džiaugsmas turėtų apimti moteris - motinas, kad uždrausta rūkyti kavinėse. Ten dirbančios moterys įgyja teisę gimdyti sveikus mažylius!
• Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg. Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.

Kokio svorio gimė mama, tokio gims ir vaikas?

Šis mitas irgi nėra tiesa. Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikučius. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių. Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.

Apie „skruzdėliukus”

Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus). Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija. Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida taip pat gali sutrikti.

Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai. Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki. Gal pyksta, kad teko pabadauti?

Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi. Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų. Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan. Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos. Patarimas būtų paprastas - džiaugtis, kai matavimai atitinka normą, būti dėmesingiems, kai nuo normos stebimi nukrypimai, bet visada palikti sau viltį, jog gali būti klaida ir vaikelis gims normalaus svorio.

Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas. Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.

Apie „galiūnus”

Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį. Reikia visada laikytis taisyklės, kad natūraliais takais ir be komplikacijų praėjęs gimdymas ir gimimas - didelė laimė ir sėkmė tiek motinai, tiek naujagimiui.

Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį. Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.

Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos. Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę. Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis. Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”. Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą. Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau. Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas. Žindamas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val. Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.

Kūdikio vystymasis: nuo gimimo iki metukų

Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm. Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis. Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų poodžio riebalų skruostuose, nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas. Neseniai gimusio vaiko pilvukas apvalus, jo centre yra bambutė su virkštelės liekana. Gimdymo metu vaikutis dėl spaudimo gali susižeisti, todėl jo kūnas gali būti nusėtas gimdymo dėmių, vienos jų išnyksta dar tą pačią dieną, kitos gali likti pastebimos net iki metų.

Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą. Naujagimio galva dažnai yra pailga (dėl spaudimo gimdymo metu), tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė - tai normalu. Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti. Naujagimio galvutė gali būti arba visai plika, arba apaugusi švelniais plaukučiais. Kartais ant galvos pastebimas baltas pleiskanų luobas - patiems jo šalinti negalima, vėliau, mažylį maudant, pleiskanos turėtų dingti pačios. Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai, kuriuos turi visi naujagimiai. Naujagimio nosytė, kartais kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais - tai užsikimšusios riebalinių liaukų angelės.

Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač vokų, kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Kai mažylis verkia oda dažnai parausta, išryškėja kraujagyslės (ypač ant kaktos). Plaštakų ir pėdų oda yra vėsi (jos blogiau aprūpinamos krauju), tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta. Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti pūkelių - vėliau jie išnyksta savaime. Kartais plaštakos ir pėdos būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą - taip esti dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, kai kūdikis pajudins kojytes ir rankytes - odos spalva normalizuosis.

Pažymėtina, kad naujagimis su aplinka kontaktuoja per lytėjimą. Per odą mažylis jaučia šilumą ir šaltį, minkštumą ir kietumą. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas prie motinos kūno, pasitenkinimą pajunta žįsdamas.

Rega naujagimiui vystosi ilgiausiai. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį žvairuojančios. Naujagimio rainelės spalva dar nėra pakankamai susiformavusi, nes neišsivysčiusios pigmentinės rainelės ląstelės. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio. Teigiama, kad akių spalvai daugiausia įtakos turi genai - jei vieno tėvų akys tamsios, o kito šviesios - trys iš keturių atvejų, kad mažylio akys bus tamsios, mat tamsi spalva yra dominuojanti. Reikia atminti, kad šviesiaakiai labiau bijo šviesos nei tamsiaakiai, todėl išėjus pasivaikščioti kai smarkiai spigina saulė - būtina saugoti mažylio akis nuo ryškių spindulių. Kartais pirmąją savaitę mažylio akies baltyme pastebima raudona dėmelė - tai nuo padidėjusio spaudimo gimdymo metu iš mažytės gyslelės išsiliejęs kraujas, kuris dingsta per kelias dienas.

Naujagimis dar aiškiai nemato, tačiau stipriai užsimerkia reaguodamas į ryškią šviesą, taip pat gali raukytis, mirkčioti, skėsčioti rankomis ar net surikti. Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai (tokius jis girdėjo motinos pilve - pavyzdžiui širdies plakimas). Tyrimais nustatyta, kad naujagimis geriau girdi dešine ausyte, todėl nereikia išsigąsti, jei pastebėsite, kad mažylis girdi nevienodai abejomis ausimis. Į triukšmą ar aštrius garsus mažylis reaguoja neigiamai, gali net išsigąsti.

Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai. Tačiau mažylio raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, gimus kelias savaites dar neatsipalaiduoja. Sveikas naujagimis, tuo metu kai nemiega - įnirtingai spardosi. Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai šliaužti, paguldyti ant pilvo pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Turėdamas į ką atsispirti mažylis trūkčiojančiais judesiais slidžiu paviršiumi gali šliaužti į priekį, tad paguldytų ant pilvo vaikučių nepatartina palikti be priežiūros.

Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą (išskyrus darant masažą). Išvystant mažylį gali drebėti viena koja ar rankytė - taip jis reaguoja į vėsesnį orą, kuris sudirgino galūnės nervus. Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime. Taip pat naujagimiai yra puikūs plaukikai, šių įgūdžių jie įgijo dar motinos pilve, todėl maudomi gerai plaukia.

Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos. Gulint ant nugaros mažylio galvutė virsta tai į vieną, tai į kitą pusę. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis. Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta. Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto pagrindo, prisitaikius prie jo judėjimo, jis pradės eiti - tačiau tai tik refleksas, po kelių savaičių jis turi išnykti, kad galėtų toliau vystytis valingas vaikščiojimas. Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus. Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę - jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties. Įkišus švarų pirštą jam į burną mažylis iškart ima jį čiulpti kaip čiulptuką - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį. Nustatyta, kad šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve, tuomet vaisius į burnytę kišasi pirštuką.

Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 mililitrų (ką tik gimusio vaikučio gyvybei palaikyti pakanka pieno, telpančio dviejuose arbatiniuose šaukšteliuose. Tačiau skrandžio tūris greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 ml. Maitinti mažylį reikia vos šiam užsigeidus (netgi kas valandą ar dvi), naujagimiai įprastai mitybos režimo neturi (skirtingai nuo kūdikių), trečią - ketvirtą gyvenimo savaitę maitinimų skaičius mažėja. Geriausia vaikutį maitinti motinos pienu, kuris aprūpina naujagimį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.

Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias tris paras po gimimo mažai šlapinasi, kas dešimtas pirmą kartą nusišlapina tik antrąją parą. Pirmą savaitę kartu su šlapimu gali išsiskirti šlapimo rūgštis, todėl šlapimas įvairiais oranžinės spalvos atspalviais gali nudažyti sauskelnes ar vystyklus. Vėliau šlapimo spalva turi tapti skaidri geltona ir vystyklų nebedažyti. Dažniau šlapintis naujagimis pradeda tuomet, kai suvalgo daugiau mamos pieno (šlapinasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų per parą). Tuštinasi naujagimis 6-8 kartus per parą (praktiškai po kiekvieno maitinimo). Tais atvejais, kai mažylis gauna nepakankamai maisto jis gali tuštintis rečiau.

Neišnešiotas naujagimis

Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono poodinio riebalų sluoksnio. Paprastai neišnešioti naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, jei gimsta su plaukučiais - tai jie ploni, panašūs į pūką. Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais ūminėmis ligomis, prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis buities ir asmens švaros. Neišnešioti naujagimiai maitinami dažniau, jų svoris padvigubėja 2-4 mėnesiais. Nors mažylio protinė branda pradžioje nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius, vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimę naujagimiai. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Kelią jai užkirsti galima laiku nustačius, tad dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus. Taip pat dėl to, kad neišnešioto naujagimio vidaus organai dažnai nėra iki galo subrendę lyginant su bendraamžiais - jie dažniau serga rachitu ir kai kuriomis kitomis ligomis.

Pernešiotas naujagimis

Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali (pernešiotų naujagimių kūno svoris retai kada skiriasi nuo normalaus). Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio dangalo. Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs. Pernešioti naujagimiai kaip ir neišnešioti gali dažniau sirgti, todėl į namus jie išrašomi tik tuomet, kai kruopščiai patikrinama jų sveikata.

Naujagimio pilvo skausmai ir atpylinėjimas

Tiksliai nežinoma, kodėl atsiranda naujagimio skausmai (dažnai jie pasireiškia jau nuo trečiosios gyvenimo savaitės ir užtrunka pirmuosius tris mėnesius, tačiau kartais ir ilgiau), gydytojų teigimu, tam įtakos gali turėti nepakankamai išsivysčiusi virškinimo sistema. Jei vaikutis garsiai verkia ir riečiasi - gali būti, kad jam skauda pilvuką, diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas. Kaip numalšinti šiuos skausmus vieno recepto nėra, įvairių šalių gydytojai siūlo įvairius būdus, tinkamiausią pasirenka pats mažylis.

Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus. Visai kitaip, kai atpilamas apvirškintas, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pienas arba mišinukas - galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.

Prievarčio spazmas - dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime. Prievarčio stenozė - tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Maisto netoleravimas ar alergija maistui - kartais atpylimui gali turėti įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą. Kūdikiui augant atpylimų turėtų mažėti, o jam pradėjus dažniau sėdėti ir valgyti kietesnį maistą, t.y. Po maitinimo kūdikį 5-30 min.

Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic bottles), kurie padeda sumažinti oro patekimą į skrandį.

Išskirtiniai naujagimiai

Pastaruoju metu pasaulyje pasigirsta žinios apie išskirtinius kūdikius, kurie pasaulį išvydo kiek kitokios išvaizdos, nei daugelis yra įpratę matyti. Kiekvienas šių mažylių atvejis buvo plačiai aprašytas žiniasklaidoje ir sudomino milijonus žmonių. Mažylis Colinas į šį pasaulį atėjo sverdamas dvigubai daugiau nei įprastas kūdikis. Naujagimis sveria net 14,4 svarų (apie 6,4 kilogramų). Tai sunkiausiai svėręs mažylis per 46-erių metų istoriją Leksintono centrinėje ligoninėje ir visoje Šiaurės Karolinoje, JAV. „Milžino“ kūdikio sulaukę tėvai jau dabar savo sūnui pranašauja sportininko karjerą. Colino tėtis Arthuras Keisleris tiki, kad ateityje mažylis taps profesionalus amerikietiško futbolo žaidėjas.

Neseniai pasaulį išvydo netradicinė mergaitė - kūdikis gimė su keturiomis kojomis. Dėl šios priežasties vos pasaulį išvydusią mažylę žmonės pradėjo vadinti „ateiviu“. Vietinės ligoninės gydytojai iki šiol gūžčioja pečiais ir negali pasakyti, kodėl kūdikis gimė su dviem papildomomis galūnėmis. Ypatingo vaiko susilaukusi mama Surekha Muli tikėjo, kad tai prakeiksmas. Šių metų sausį vakarų Indijoje gimusi mergytė iki šiol neturi vardo. Vos penkių mėnesių kūdikiui sunkios operacijos metu buvo pašalinta kojų pora. Nepasiturintys gyvenanti moteris yra kilusi iš mažo Indijos kaimo Gujarat. Dėl pinigų stygiaus S. Muli negalėjo pasidaryti ultragarso tyrimų, kurie būtų parodę kūdikio apsigimimą.

Bangladeše gimė išskirtinis kūdikis, kuriam klijuojama „Benjamino Buttono“ etiketė. Vos pasaulį išvydęs kūdikis pasižymi „senolio veidu“. Rašoma, kad mažylis gimė su labai reta genetine liga, kuri vadinama „Progeria“. Todėl vienos dienos sulaukęs kūdikis atrodo tarsi susiraukšlėjęs senukas. Tokių mažylių augimo procesas šiek tiek skiriasi nuo kitų kūdikių - jų senėjimo procesas kur kas ankstesnis. Specialistų teigimu, tokių ligonių pasitaiko vos vienas iš keturių milijonų naujagimių. Dažniausiai iš pradžių vaikas atrodo normalus, o pirmieji „senėjimo“ požymiai pasireiškia po 12-13 mėnesių. Tokių vaikų gyvenimo trukmė - iki 13 metų, retas gyvena 20 ar daugiau metų.

Ko gero, didžiausia tragedija įvyksta tada, kai dėl tėvų klaidų turi kentėti jų vaikai. Būtent taip ir nutiko Kinijoje gimusiam berniukui Kangkang. Kinijoje žiniasklaida šį mažylį vadina „vaiku su dviem veidais“. Taip, berniukas iš tiesų gimė su aiškiai pastebimu defektu veide. Medikų teigimu, berniukas gimė su dviem veidais, greičiausia, dėl motinos kaltės. Anot jų tyrimų, nėštumo metu motina galėjo vartoti narkotikus. Šis sindromas - itin retas, tačiau labai panašus į „kiškio lūpos“ sindromą. Lūpos ir gomurio formavimusi svarbiausios yra 4-12 nėštumo savaitės. Paveldimumo ryšį pavyksta nustatyti beveik penktadaliui kūdikių. Kangkang artimieji nusprendė, kad nenori auginti vaiko ir jį atiduos kitiems tėvams. Tačiau su tuo griežtai nenorėjo sutikti jo mama. Būtent jai medikai suteikė vilties - gali būti, kad ateityje pavyks operuoti vaiką.

tags: #kaip #atrodo #normalus #kudikis

• Stasio Jakeliūno politinė karjera
• Išsamus vadovas apie genetinius tyrimus
• Bananų ir varškės receptai
• FSH svarba organizme
• Ankstyvojo amžiaus vaikų ritmas