Sveika ir subalansuota mityba yra sveikatos pagrindas, o ypač svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio mitybą. Kūdikio organizmas funkcionuoja kitaip nei suaugusiojo, jo apsauginės reakcijos yra silpnesnės, o suvartojamo maisto kiekis, lyginant su svoriu, yra didesnis. Mamoms kyla daug klausimų: kaip maitinti kūdikį, kada pradėti duoti papildomus produktus, kokie produktai tinka labiausiai, ar gaminti pačiai, ar rinktis paruoštus produktus.
Motinos pienas patenkina kūdikio maisto ir skysčių poreikį iki 4-6 mėnesių. Jei kūdikis visiškai sveikas, jokio papildomo maitinimo ar girdymo nereikia. Gydytojas, įvertinęs kūdikio sveikatos būklę ir psichomotorinį išsivystymą, patars, kaip pradėti papildomai maitinti mažylį. Kūdikio sveikatai kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto įvedimas. Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, mamos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi maisto dalis, tik jo kiekis atitinkamai sumažėja.
Pirmieji žingsniai: papildomo maisto įvedimas
Remiantis naujausiomis pediatrų rekomendacijomis, nepatartina kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais duoti gryno karvės arba ožkos pieno bei iš jų namuose gamintų mišinių. Jei manote, kad Jūsų pienuko kūdikiui pradeda trūkti, konsultuokitės su gydytoju arba slaugytoja. Jeigu dėl svarbių priežasčių baigėte maitinimą krūtimi, pasitarkite, kokį pasirinkti pramoniniu būdu pagamintą pieno mišinį.
HiPP pieno mišiniai skirti įvairaus amžiaus kūdikiams. Kai kūdikis jau valgys 2 košes (daržovių ir grūdinę), o mamai trūks savo pieno, geriau pasirinkti pieno mišinį HiPP2, kuris patenkins augančio organizmo poreikį pagrindinėms maisto medžiagoms. Vyresnio amžiaus kūdikiams (nuo 8 mėnesio) kai kurių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio ir geležies, reikia daugiau. Pieno mišinyje HiPP3 šių medžiagų yra tiek, kad patenkintų sparčiai augančio kūdikio poreikius. Tais atvejais, kai mama negali kūdikio maitinti savo pienu ir ypatingai, kai kūdikiui yra alerginio susirgimo rizika (pvz., alergiški tėvai), tada, pasitarus su medicinos darbuotoju, geriau kūdikį pradėti maitinti hipoalerginiais (hidrolizuotais) HiPP HA mišiniais.
Kad kūdikis vystytųsi harmoningai, jis turi gauti visų pagrindinių maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų, mikroelementų, vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Svarbu, kad visų šių medžiagų kiekis būtų subalansuotas. Baltymas - pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Kūdikiui augant, baltymo poreikis visą laiką didėja. Todėl, norėdami patenkinti šį trūkstamą minėtų medžiagų poreikį, privalome kūdikį maitinti papildomai.
Pirmoji patirtis - valgymas iš šaukštelio
Valgymas iš šaukštelio - tai visiškai nauja mažylio patirtis, kurios reikia išmokti. Turėkite kantrybės ir pradėkite nuo mažų „žingsnelių“. Naudokite plastikinį šaukštelį apvaliais kraštais, kuris turėtų būti tik Jūsų mažylio. Jeigu Jūs norite paragauti vaiko maistelio, naudokite savo šaukštelį. Vaiko šaukštelis neturi būti metalinis.
Kūdikis turi išmokti valgyti tirštą maistą. Pietų metu rekomenduojama pradėti nuo kelių šaukštelių daržovių tyrės. Naujo maisto kiekį didinkite palaipsniui. Pradėkite nuo 10-15 g, kasdien tą kiekį didinkite po vieną šaukštą iki 125-150 g. Kūdikis, pratinamas prie naujo patiekalo, dar nesuvalgo viso jam reikiamo maisto kiekio. Pirmoji košė turi būti tyrelės konsistencijos, vėliau - mažiau pertrinta su minkštais daržovių ar vaisių gabalėliais. HiPP rekomenduoja 3-jų žingsnių taisyklę.
Geležies svarba ir mėsos įvedimas
Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėnesių ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėnesių vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Kokia mėsa yra pati vertingiausia kūdikiams?
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Kaip paruošti mėsą kūdikiams?
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Svarbiausia, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo mėsos?
Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Daržovių ir vaisių paruošimas
Jeigu nesate pratusi virti, troškinti ar kepti orkaitėje daržoves, pasitreniruokite dar prieš pradėdama kasdienį maisto ruošimą kūdikiui. Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves. Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu.
Garintuvas - puikus pagalbininkas ruošiant maistą kūdikiui.
Garintu galite virti visas daržoves, taip pat ir bulvę. Tipiškai šaldytos daržovės - brokoliai, žiediniai kopūstai - išverda per 20-25 minutes. Jeigu vidutinio dydžio bulvę išilgai perpjausite į keturias dalis, o saldžiąją bulvę ar moliūgą supjaustysite degtukų dėžutės dydžio gabaliukais, jie taip pat išsitroškins per tiek laiko. Garinti galite ir pomidorus. Prieš dėdami smulkinimui, nulupkite odelę (ji tikrai labai lengvai nusilupa). Taip pat galite naudoti šaldytus špinatus.
Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu, išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka. Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis. Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį. Burokėlius galite išsivirti atskirai, o po to susmulkinti kartu su kitomis daržovėmis arba sutarkuoti juo smulkia trintuve ir sumaišyti su atskirtai sutrintomis daržovėmis.
Ruošdamos daržoves galite naudoti vienos rūšies daržoves, o galite sukombinuoti kelias rūšis ir kasdien jas keisti. Kad nereikėtų gaminti kelis kartus per dieną, galite pietums virti didesnį kiekį daržovių, jas susmulkinti ir susidėti į švarų, sausą, verdančiu vandeniu sterilizuotą stiklainį ir uždaryti. Atšalusią košę galite laikyti šaldytuve iki kito maitinimo. Prieš maitinant tokią košę yra gerai pašildyti šilto vandens vonelėje.
Saldžias vaisines tyreles taip pat galite išsivirti didesniais kiekiais ir susidėjus į stiklainius laikyti šaldytuve 1-2 paras. Mažylis nesuvalgė jūsų paruoštų daržovių, mėsos? Iš vakaro nuplaukite slyvas karštu vandeniu, užpilkite šaltu vandeniu ir palikite mirkti. Ryte išmirkusias slyvas su vandeniu supilkite į mažą puodą, užvirkite ir pavirkite 5 minutes. Susmulkinkite smulkintuvu. Supjaustykite bananą 0,5-1 cm riekelėmis, užpilkite truputį vandens ir pavirkite ant nedidelės ugnies keletą minučių vis pamaišydamos. Šią bananų tyrelę galite naudoti kaip pagrindą kitiems vaisiams ir uogoms patiekti. Bananus taip pat galite kepti orkaitėje, supjaustytus arba nesupjaustytus.
Grūdinės košės ir jų paruošimas
Verdant kruopų košes rinkitės kaip galima mažiau apdorotas kruopas, tačiau kartais patogumo sumetimais gali būti labiau priimtini kruopų dribsniai. Žinokite, kad kuo mažiau reikia kruopas (dribsnius) virti, tuo labiau jos yra apdorotos (išvirtos ir išdžiovintos) ir tuo mažiau jose yra natūralių medžiagų (gali būti papildomai pridėta sintetinių). Pvz., polenta, sorų dribsniai, avižiniai dribsniai, kurie išverda per 1 ar 5 minutes. Verdant kruopas kai kurias verta mirkyti (pvz., soras, ryžius), o kai kurių mirkyti neišeina (pvz., kukurūzų kruopas), kai kurių mirkyti neverta, pvz., grikių. Mirkant kruopas į vandenį išsiplauna fitorūgštis, kuri sunkina virškinimą.
Verdant smulkius dribsnius, košės papildomai smulkinti gali ir nebereikėti, nebent atskiesti įdedant aliejaus ar sviesto, vaisinės tyrelės. Jeigu to nepakanka, pirmo pasirinkimo skiedimo priemonė būtų mamos pienas, jeigu jo turite ar galite nutraukti, mišinys, jeigu mažylis jį valgo. Verdant kruopų košes gali reikėti papildomai jas susmuklinti smulkintuvu.
Tipiškai atšaldamos kruopų košės sukietėja, sugerdamos į save likusį vandenį. Sorų kruopos verdamos vandenyje santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Kruopas atsimatuokite iš vakaro ir užsimerkite. Ryte užvirkite 4 dalis vandens, kruopas nupilkite, nuplaukite ir suberkite virti. Soras virkite uždengusios ant nedidelės ugnies apie 20 minučių. Kukurūzų kruopas taip pat virkite santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Tačiau kitaip, nei verdant soras, kukurūzų kruopas reikia maišyti, kol košė pradeda tirštėti. Tada jau galima uždengti ir baigti virti uždengtą. Iš viso virti reikia apie 20-25 minutes ant nestiprios ugnies. Jeigu verdate polentą, pabandykite pagal receptą ant pakelio, tačiau gali reikėti daugiau vandens, kad košė būtų ne kieta, o tinkamos konsistencijos valgyti šaukšteliu. Jeigu išvirsite polentą, atšaldykite ją inde, kuriame ji pasiskleistų 2-2,5 cm sluoksniu. Tada supjaustykite gabaliukais. Grikių košei imame vandens ir kruopų santykį 3 prie 1 ir verdame apie 15-20 minučių.
Užkandžiai ir gėrimai
Nekepintos sėklos ir riešutai taip pat gali būti naudojami košėms pagardinti ir skoniui paįvairinti. Tiek sėklas, tiek riešutus yra būtina susmulkinti iki miltelių kavamale ar grūstuve. Malant kavamale, sėklų ar riešutų nepiklite daug, nes nekepinti riešutai yra drėgni ir malasi sunkiau. Gali reikėti sustoti, išrinkti didesnius gabaliukus ir juos pakartotinai sumalti. Sumaltą didesnį kiekį laikykite sandariai uždarytą šaldytuve. Galite naudoti sezamo, moliūgų, saulėgrąžų, chia sėklas, lazdyno, graikinius ir kitokius riešutus.
Aliejai suteikia daugiau energijos ir taip pat leidžia pasisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus. Galima naudoti įprastus aliejus, saulėgrąžų, sojų. Iš neutralaus skonio aliejų dar būtų ryžių sėlenų ar rapsų aliejai. Jeigu turite galimybę, galite įsigyti įvairesnių aliejų, turinčių stipresnį skonį. Galite rinktis linų sėmenų aliejų, kuris labai tinka su grikiais (svarbu, kad būtų neapkartęs, tokio neduokite vaikams ir nevalgytikte patys, dėl šios priežasties aliejų geriau pirkti turguje ar specializuotose aliejaus paruotuvės, kur galite pauostyti ir paragauti prieš pirkdami), moliūgų sėklų, alyvuogių aliejus kurie puikiai paskanina daržoves.
Jeigu mažylis įtariai žiūri į košes ar jam dygsta dantys ir jis nori ką nors graužti, galite paruošti duonos džiūvėsėlių. Geriausia rinktis duoną iš vienos rūšies miltų (aš perku ruginę duoną) be jokių priedų (knynai, deja, neišvengiami). Plutą nupjaukite, o riekelę perpjaukite išilgai. Džiovinti galima specialioje džiovyklėje, orkaitėje ar tiesiog paliekant ant stalo (pastaruoju atveju džius ilgiausiai). Kietai sudžiūvusią duonelę galite duoti čiulpti mažyliams. Kai galbaliukas lieka nedidelis, saugumo sumetimais geriau pakeisti jį į didesnį. Taip pat užkandžiams galite rinktis nesaldintas kukurūzų lazdeles. Duoniukai nėra labai geras pasirinkimas, nes juose gausiai naudojamos sėlenos skatina greitą maisto judėjimą žarnynu ir mažylis gali nespėti pasisavinti visų reikalingų medžiagų (išimtimi galėtų būti kūdikiai, kuriems kietėja viduriai). Vėliau galite duoti duonos, užteptos sviestu ir supjaustytos nedideliais kubeliais. Užtepams galite naudoti įvairias sutrintas daržoves ir pan.
Kūdikiui, kuris valgo kitą maistą, reikia pasiūlyti gerti vandens valgymo metu. Tačiau kai kurie žindomi kūdikiai gali atsigerti ir mamos pieno, todėl versti kūdikį gerti nereikia. Iki 6 mėnesių kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno. Nerekomenduojama kūdikiams iki metų laiko duoti sulčių, net ir natūralių, geriau jau sutrinti vaisius ir juos patiekti.
Sveikos mitybos ekspertė parodė 3 paprastus kūdikių košės receptus
Vaiko vedamas primaitinimas (BLW)
Primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį, pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Sulaukęs 6 mėnesių amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą.
Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspręsti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys.
Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, BLW turi labai daug privalumų. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.
Kada pradėti BLW?
Yra vaikų, kurie neprilaikomi tvirtai ima sėdėti būdami tik 8-9 mėn. amžiaus. Kol mažylis nesėdi visiškai savarankiškai, negalima leisti jam valgyti be pagalbos, nes atsitiktinai jis gali nugriūti į šoną, apvirsti, sukniubti. Pagrindinė taisyklė - mažylio viršutinė kūno dalis turi būti vertikali, tuomet kelias nuo burnos iki skrandžio bus be trukdžių, laisvas. Dėl šios priežasties negalima maitinti atsilošusio mažylio, pvz., maitinimo kėdutėje, kuri turi pusiau gulimą padėtį. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodink jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina - prilaikyk, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judinti rankutes ir plaštakas. Įsitikink, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis - nesukumpęs ir neatsilošęs.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.
Svarbūs patarimai ir rekomendacijos
Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikiui dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius. Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.
Kūdikio maitinimas yra viena jautriausių temų tėvams, kelianti daugybę klausimų. Žindymo metu viskas atrodo gana aišku, tačiau atėjus momentui pradėti primaitinimą daugelis tėvų puola į paniką - kas, kada, kaip? Šis etapas bus daug paprastesnis, jei pasiruošite jam iš anksto. Pereinant nuo žindymo iki kieto maisto, mažylis mokosi naujų įgūdžių, susipažįsta su maisto skoniais ir tekstūromis. Visa tai labai svarbu sveikiems mitybos įpročiams formuoti, o jie lydės mažylį visą vaikystę ar net gyvenimą. Tinkamas primaitinimas užtikrina subalansuotą mitybą, kuri labai svarbi kūdikio raidai.
Kiekvieno mažylio raida yra individualu, tad kūdikio maitinimas pagal amžių yra santykinis. Pernelyg ankstyvas kūdikio primaitinimas gali sukelti virškinimo problemų, pavojų užspringti. Taigi, visada geriau atsargiai luktelėti, o ne skubėti, vertinant tik mažylio amžių. Kūdikio maitinimas kietu maistu bus sklandus, jei pasirinksite tinkamus produktus. Pačiai pradžiai rekomenduojamos lengvai virškinamos, švelnaus skonio daržovės, grūdinės košės. Viską reikia smulkiai sutrinti, kad kūdikio organizmui nekiltų virškinimo problemų. Geriausia pradžiai rinktis daržoves, nes jos yra natūralaus skonio. Venkite natūraliai saldžių daržovių ar vaisių, nes vėliau kūdikis gali vengti neutralesnių skonių.
Primaitinimo laikotarpiu žindymas ar mišinuko vartojimas vis dar išlieka pagrindiniu kūdikio maisto šaltiniu. Kietas maistas į racioną turėtų būti įvedamas palengvai, laipsniškai, pradedant nuo mažiausių kąsnelių. Keičiant kūdikio mitybą, labai svarbu neskubėti - tai padės išvengti virškinimo problemų ir nemalonių pojūčių bei užtikrins gerą jūsų mažylio savijautą. Primaitinimo pradžioje duokite kūdikiui tik po vieną produktą ir stebėkite jo reakciją. Pasiūlykite paragauti mažą kiekį maisto, kad kūdikio virškinimo sistema spėtų prisitaikyti. Siekiant kūdikiui saugaus ir malonaus primaitinimo etapo, svarbu neskubėti. Geriausia pradėti nuo tyrelių - tai leis kontroliuoti maisto tekstūrą. Pradėkite nuo daržovių tyrelių, o vėliau galima bus įtraukti ir vaisių, kruopų, mėsos. Tyreles lengvai ir greitai paruošti padės specialūs trintuvai kūdikių maistui. Taip pat galima pasiūlyti mažyliui rinktis ir daržovių gabalėlius, pavyzdžiui, virtą morką ar brokolį, avokadą. Nepamirškite, kad gaminti kūdikiams reikia be druskos, cukraus ir prieskonių. Jei duodate maisto gabalėlius, jie turi būti minkšti, lengvai sutraiškomi pirštukais - tai sumažins užspringimo riziką.
Naujus produktus išmėginkite po vieną ir porą dienų stebėkite kūdikio reakciją: ar nėra bėrimų, virškinimo sutrikimų, alergijos ir kt. Venkite tų produktų, kurie gali sukelti alergines reakcijas, pavyzdžiui, riešutų, medaus, karvės pieno ir pan. Nusiteikite, kad perėjimas prie kieto maisto pareikalaus kantrybės. Kūdikiui priprasti bus lengviau, jei kasdien jį maitinsite tuo pačiu metu, tačiau nenustebkite, jei kartais jis valgyti paprasčiausiai atsisakys. Nors prireiks laiko išmėginti skirtingus produktus, svarbu nepamiršti ir įvairovės. Skonius suvokti mažyliai pradeda labai anksti, todėl juos galima supažindinti su įvairiomis daržovėmis, vaisiais, baltymų šaltiniais. Stebėkite, kad jūsų kūdikiui patinka, o ko jis mieliau atsisakytų.
Kūdikių tėvelių buitį palengvinantys prietaisai, tokie kaip aparatas mišinukams ruošti, sterilizatorius bei maisto garintuvas ir trintuvas, gali gerokai palengvinti maitinimo procesą. Svarbu žinoti, kad blogai sterilizuotas buteliukas gali sukelti net žarnyno infekciją. Mamos pienas - sterilus produktas, tačiau mišinuką tenka ruošti, vadinasi, visas jo ruošimo procesas turi būti ypač atidus.
Kūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Bendros kūdikio mitybos taisyklės yra svarbios ilgalaikei įtakai sveikatai.
Motinos pienu maitinamam kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus nereikia duoti vandens, arbatėlių, sulčių ir tyrelių, nes pienas visiškai patenkina skysčių poreikį. Vandens, arbatos, sulčių duokite tik tuomet, kai kūdikis jau valgo tirštą maistą ir pavalgęs nori atsigerti. Aišku, vanduo, arbata ar sultys niekada nepakeis motinos pieno, adaptuoto mišinio, kadangi pieno produktai kūdikiui ir mažam vaikui yra būtini. Reikėtų žinoti, kad iki 12 mėnesių amžiaus kūdikiui paruošti skysčiai yra nesaldinami jokiu cukrumi - nei sacharoze, nei fruktoze, nei gliukoze ar medumi. Visos cukraus rūšys vienodai kenkia dantims.
Nerekomenduojama kūdikiams ir mažiems vaikams dažnai gerti juodą, žalią bei ramunėlių arbatą, kadangi jose esantis taninas sujungia geležį ir taip slopina jos pasisavinimą. Vaistažolių arbatos pasižymi įvairiu farmakologiniu poveikiu, todėl jų arbatos kūdikiams taip pat nerekomenduojamos.
Būtent dėl to, kad vaisiai yra saldesni ir noriau valgomi, geriau kūdikį pradėti maitinti nuo mažiau skanių maisto produktų. Kai kurie kūdikiai, paragavę skanesnio maisto, gali atsisakyti valgyti daržovių ar kruopų košes. Todėl rekomenduojama į dietą iš pradžių įtraukti daržovių ar kruopų košes, o tik vėliau vaisius ir jų sultis.
Vaisiai, uogos ir daržovės yra vertingesnės už pagamintas sultis. Todėl pastarosios neturėtų pakeisti natūralių vaisių, uogų ir daržovių. Jie duodami valgant ar iš karto po valgio, kadangi jose esantis vitaminas C padeda pasisavinti geležį. Prie kiekvieno naujo vaisiaus pratinkite palengva. Sultys rekomenduojamos tik tada, kai kūdikis jau gali gerti iš puodelio. Koncentruotos ar skiestos sultys slopina apetitą, todėl jų kiekį ribokite.
Pramoniniu būdu pagamintose daržovių, vaisių tyrėse, kruopų košėse yra kūdikiui reikalingas baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis. Kai kurios tyrės, košės yra praturtintos vitaminais, geležimi. Geriau pirkti tas be druskos ir cukraus. Jei etiketėje pažymėta „be cukraus”, vadinasi, gaminyje nėra sacharozės, fruktozės arba medaus.
Daržovių košes gaminkite iš vienos ar dviejų rūšių daržovių (pvz., morkų, bulvių). Kitą rūšį galima bandyti tik po savaitės, stebint, ar nėra alerginių reakcijų ar maisto netoleravimo požymių. Kruopas ir kitą tirštą maistą reikėtų duoti šaukšteliu, bet jokiu būdu nepilti į buteliuką. Košė balinama motinos pienu, adaptuotu mišiniu ar karvės pienu. Dažniausiai pirmoji košė yra ryžių, nes ji mažiausiai kelia alergiją. Vėliau kas 1-2 savaites galima bandyti vis kitą kruopų rūšį.
Namuose gamindamos daržovių tyres įdėkite aliejaus ar sviesto. Tai padidins energinę vertę bei skonį. Adaptuotų mišinių, sulčių, tyrelių, daržovių ir kruopų košių, kefyro, jogurto nereikia saldinti ar sūdyti, nes kūdikystėje susidaręs įprotis saldžiai ir sūriai valgyti gali ateityje paskatinti nutukimo, hipertenzinės ligos, dantų ėduonies atsiradimo tikimybę.
Virti ar pertrintą mėsą kūdikis turi gauti nuo aštuntojo gyvenimo mėnesio ir valgyti kasdien. Vištiena, veršiena dažnai sukelia alergines reakcijas, tačiau iš veršienos gerai pasisavinama geležis. Kūdikiams labiau tinka triušiena, nutrijos mėsa, žvėriena - tai mėsos rūšys, rečiausiai sukeliančios alergines reakcijas. Mėsos sultinio kūdikiui duoti nereikėtų.
Vaikų dietologai bei alergologai daug diskutuoja dėl kiaušinio trynio bei varškės poreikio. Taip, tai didieji maisto alergenai, kurių kūdikis neturėtų gauti iki 1 metų, kaip ir karvės pieno ar žuvies.
