Lietuvoje paprastoji angis dar kitaip vadinama: gyvatė marguolė, margoji gyvatė, pantinė gyvatė. Tai vienintelis nuodingas Lietuvos roplys.
Paprastoji angis yra gan dažna Lietuvoje. Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.
Gyvatės kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75-80 cm. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas.
Gyvatės Lietuvoje
Lietuvoje galima sutikti trijų rūšių gyvates - dviejų rūšių žalčius ir angį. Žalčiai yra nenuodingi. Dažniausiai sutinkama ir didžiausia šalies gyvatė - geltonskruostis žaltys, kuris yra juodos arba pilkos spalvos, gali būti ir į sidabriškumą. Jo išskirtinumas - galvos šonuose ties žandukais arba kaklu esančios geltonos, aukso spalvos, baltos arba kreminės dėmelės. Šiuos žalčius sutiksite prie vandens telkinių, kur gausu varliagydžių, varlių, tritonų, rupūžių, taip pat jos maitinasi ir žuvimi. Kita žalčių rūšis - lygiažvynis žaltys, tai pats rečiausias Lietuvoje gyvenantis roplys ir mažiausia mūsų krašte sutinkama gyvatė. Jie yra pilkos arba rudos spalvos ir turi vieną skiriamąjį ženklą: juodos spalvos dėmę ant galvos. Priešingai nei geltonskruosčiai žalčiai, lygiažvyniai gyvenimui renkasi sausas vietas - smėlingas kopas, kerpšilius.
Vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje - paprastoji angis. Šios gyvatės Europos mastu sparčiai nyksta, kadangi mažėja vietų, kur jos galėtų gyventi. Jos dažniausiai gyvena aukštapelkėse, prisitaikė gyventi ir išeksploatuotose aukštapelkėse, virtusiose durpynais. Angys įprastai būna rudos spalvos, per visą kūną, nuo galvos iki uodegos galiuko, turi juodą „zigzagą“, tačiau gali būti ir juodos - tuomet šis raštas nesimato. Šios gyvatės yra stambaus kūno sudėjimo, ilgis dažniausiai neviršija 70 cm.
Kaip atpažinti angį?
Paprastoji angis nuo kitų Lietuvoje sutinkamų gyvačių lengviausiai atpažįstama iš akių ir nugaros rašto. Pagrindinis bruožas kaip atskirti angis nuo žalčių - žalčių akys yra apvalios formos, o angių yra panašios į kačių - su vertikaliu dryžiu. Jeigu angis marga, galima supainioti su lygiažvyniu žalčiu, nes jis turi savotišką šachmatišką savo raštą, o angies raštas yra X formos arba eina zigzagu. Taip pat, anot biologų, labai lengva atskirti pagal kūno formą, nes žalčių kūno forma yra kaip tualetinio popieriaus ritinėlio, jie ovalūs ir pailgi, o angies kūno forma yra apibūdinama kaip duonos kepalas, ji yra nuo nugarinės dalies storėjanti į pilvinę, iš viršaus žiūrint atrodo kaip stambi gyvatė.
Gyvatės elgesys ir mityba
Paprastoji angis pasižymi sėslumu: juda aplink savo gyvenamąją vietą 60-100 metrų spinduliu. Žiemoja grupėmis graužikų, kurmių urvuose, po kelmais. Žiemojimo laikas - nuo rugsėjo ar spalio iki balandžio mėnesio. Roplys pradeda medžioti prietemoje, yra aktyviausias pirmomis nakties valandomis. Minta smulkiais graužikais (pelėnais, pelėmis), driežais, varlėmis, kiaušiniais. Jaunos paprastosios angys minta mažesniu grobiu - vabzdžiais, kirminais.
Angis galima pavadinti miškų sanitarėmis, nes jos medžioja graužikus, beveik visada peles, o kartu su jomis suėda ir ant jų esančias erkes, blusas ir utėles, bet gali misti ir žiurkių jaunikliais, sumedžioti jaunus iš lizdų iškritusius paukščių jauniklius. Medžiodamos jos į pagalbą pasitelkia savo nuodus. Pagrindinis nuodas yra hemotoksinas, kuris veikia kraujotakos sistemą, patekęs į kraujotaką padaro taip, kad kraujas sukrešėtų viduje, dažniausiai širdis būna nebepajėgi varinėti kraują ir grobį ištinka mirtis.
Kaip elgtis sutikus angį?
Sutikus angį reikėtų pasigrožėti, pafotografuoti, jos neprovokuojant, su pagaliukais nebadant, nebandant imti į rankas ar ant jos nelipant, ji absoliučiai nieko nepadarys. Angis dažniausiai išgirdusi žingsnius slepiasi, yra drovi gyvatė, jeigu mato, kad žmogus artėja, ji šnypščia, rodo: žiūrėk, aš čia, nelįsk prie manęs. Jeigu žmogus vis tik lenda, ji gali pradėti rodyti savo burną, labai garsiai šnypšti ir imituoti kirtimo judesius. Jeigu visa tai ignoruojama ir bandoma ją nuskriausti, tada taip, ji kąs. Kartais kanda nesuleisdama nuodų, tai vadinamas sausas įkandimas, kai gyvatė kanda tik tam, kad parodytų, kad gali įkąsti ir gali baigtis blogiau. Gyvatės - ne šunys, negaudo tam, kad įkąstų. Nors angis yra nuodinga, kąsti žmogui jai nėra tikslo - ji žmogaus nesuės, nuodus išnaudos ir turės kokias dvi savaites nieko neėsti, kad nuodai atsigamintų. Tai kainuoja patį brangiausią gamtos resursą - laiką. Gajus mitas, kad eisiu ir angis įkąs į kulkšnį - ji neturi tikslo, jei jos neprovokuojate, nelipate ant jos. Jos nėra agresyvios, agresija tikrai nėra tinkamas gyvatėms.
Visgi, atidesni turėtų būti palaidus šunis miškuose vedžiojantys asmenys, nes šunys yra imlesni nuodams, taip pat žmonės, sergantys širdies ligomis, vaikai ir senjorai, nes sveikam suaugusiam žmogui tai nėra pavojinga.
Kaip atpažinti apsimetėlį
Ką daryti, jei įkando?
Jei vis dėlto angis įkando, nuodų negalima bandyti iščiulpti ar pažeistos vietos išpjauti. Reikia įkandimo vietą dezinfekuoti, užklijuoti pleistru ir kuo greičiau vykti pas gydytoją. Gamtininkai tikina, kad angies nuodai veikia kraujotakos sistemą ir gali būti pavojingi vyresniems žmonėms, vaikams bei turintiems širdies ligų. Sveikiems žmonėms didelio pavojaus neturėtų būti. Dažnai žmogus gali ir nepastebėti, jog angis įkando, nes pats įkandimas nėra labai skausmingas, primena nusibrozdinimą į šakas, tačiau jam gali apsvaigti galva, imti pykinti. Patariama pastebėjus įkandimą stengtis išlikti ramiems, neužsiimti savigyda, o vykti į gydymo įstaigą, kur bus suteikta pagalba.
Gyvačių poravimasis
Dabar pats metas stebėti ypatingą reginį - gyvačių poravimąsi. Šis, kaip pastebėjo biologas, šiemet prasidėjo kiek anksčiau nei įprasta. „Dabar galima stebėti žalčių kamuolius, kaip patinai vijasi aplink patelę, bando išsikovoti teisę poruotis. Patelė nieko nedaro, tik laukia, kuris patinas laimės ir gaus prieigą prie sueities. Aišku, patelė yra gudri, ji pati pasirinks, kuris patinas ją apvaisins, kadangi turi spermos kišenėlę ir gali išsifiltruoti, kuris patinas jai labiausiai patiko, nuo to ir apsivaisinti. Jeigu bus nepalankios sąlygos, pavyzdžiui, mažai ėdesio, patelė šiais metais gali nebrandinti kiaušinių, spermą laikyti savyje ir apsivaisinti, pavyzdžiui, po kelių metų, kai sąlygos bus geresnės.
Visų Lietuvoje sutinkamų gyvačių poravimasis yra įspūdingas reginys: ir žalčių, ir angių patinai, kovodami dėl galimybės apvaisinti patelę, apsivija vienas aplik kitą ir kyla į viršų, laimi tas, kuris išsikelia aukščiau, o pralaimėjusiam tenka gėdingai nušliaužti į šalį.
Patariama ieškoti gyvačių poravimosi vos saulei patekėjus, kai jos pradeda šildytis ir suaktyvėja. Kuo anksčiau pradėsite ieškoti, tuo didesnė tikimybė, kad pamatysite. Po 12 val. prasmės ieškoti nebėra, nes saulė būna per daug kaitri ir gyvatės tampa vangesnės.
