Interneto ir socialinių tinklų naudojimas tapo neatsiejama šiuolaikinių vaikų ir paauglių gyvenimo dalimi. Nors virtualus pasaulis atveria daugybę galimybių mokytis, bendrauti ir pramogauti, jis taip pat kelia ir nemažai pavojų. Todėl tėvų pareiga - užtikrinti, kad jų atžalos internete jaustųsi saugiai ir būtų apsaugoti nuo žalingo turinio bei netinkamų kontaktų.
Socialiniai tinklai padeda jauniems žmonėms bendrauti, keistis idėjomis, kartais praturtina kasdienybę ar įkvepia. Internetiniai iššūkiai - tai tam tikras drąsos išbandymas, kuriam nustatytos taisyklės, elgesio modeliai, o vėliau viskas filmuojama ir platinama socialiniuose tinkluose. Iššūkius skiria sekėjai ar draugai, deleguojant jį kitam asmeniui. Tačiau apie 30 proc. iššūkių gali paskatinti jaunus žmones kenkti sau ar aplinkiniams, o didžioji dalis neigiamų iššūkių daro fizinę ar psichologinę žalą.
Ne visada iškart lengva atpažinti pavojingą ar rizikingą iššūkį. Jei vaikas nori dalyvauti iššūkyje, reikėtų jį panagrinėti atidžiau. Jei iššūkis atrodo saugus ir smagus, vaikas nebūtinai turi jo atsisakyti. Tačiau jeigu įžvelgiate bent minimalias fizines ar psichologines grėsmes, paaiškinkite vaikui, kodėl šis iššūkis yra netinkamas.
Jauniems žmonėms labai svarbu priklausyti tam tikrai socialinei grupei. Jei kažkas iš aplinkos jau yra dalyvavęs iššūkiuose, jaunam žmogui sukuriamas savotiškas spaudimas. Dėl to dažnai vaikai netgi yra linkę atlikti kažkokius nemalonius ar net neleistinus veiksmus. Apsaugoti vaikus nuo tam tikro internetinio turinio ir pavojingų iššūkių - ne visada paprasta, kartais vaikai vis tiek turi prieigą prie žalingo turinio. Tačiau tėvų pareiga - imtis tam tikrų priemonių ir būdų įspėti vaiką apie tykančius pavojus.
Kaip užtikrinti vaikų saugumą internete?
Vaikams ir paaugliams internetas yra ne tik žinių, pramogų, bet ir bendravimo, socialinių santykių palaikymo erdvė, o socialiniai tinklai jų gyvenime užima itin svarbų vaidmenį. Tyrimų duomenimis, pasaulyje socialiniais tinklais yra naudojęsi daugiau nei 90 proc. 13-17 metų jaunuolių, o trys iš keturių turi bent vieną aktyvų socialinio tinklo profilį. Todėl kalbėtis apie socialinius tinklus, jų galimybes, naudą, o taip pat pavojus ir kaip jų išvengti, su vaikais vertėtų jau tada, kai jie pradeda tuo domėtis.
„Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo internete tykančių pavojų, vien draudimais to nepasieksime, o ir visiškai atriboti juos nuo virtualaus pasaulio šiais laikais, kai net pamokos vyksta internetu, tiesiog neįmanoma. Kaip ir vaikui žengiant pirmus žingsnius jį laikome už rankos, taip ir jam neriant į internetą bei socialinius tinklus tėvų parama, patarimai ir palaikymas yra ypač svarbūs“, - sako Odeta Baranauskienė. Kitu atveju kyla rizika, kad socialiniais tinklais vaikai naudosis be suaugusiųjų žinios, o į tėvus, globėjus ar mokytojus pagalbos kreipsis jau susidūrę su nemaloniais komentarais, nuotraukų ar tapatybės vagyste, skleidžiamais gandais ir kitais iššūkiais. Todėl tiek jaunuoliams, tiek suaugusiems svarbu žinoti svarbiausias naudojimosi, privatumo ir saugumo galimybes bei kur galima kreiptis pagalbos“, - pastebi O. Baranauskienė.
Tėvų kontrolė ir prevencija yra esminės priemonės, padedančios užtikrinti vaikų saugumą virtualioje erdvėje.
1. Pokalbis ir prevencija
- Būtinai pasikalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima aptikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos.
- Įspėkite vaiką apie pavojų bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dažnai suaugę asmenys apsimeta bendraamžiais ir siekia emocinio ar seksualinio išnaudojimo.
- Palaikykite atvirą pokalbį ir vystykite supratingą požiūrį, kad vaikas vėliau kreiptų dėmesį į Jūsų perspėjimus ir patarimus.
- Skatinkite vaiką pasipasakoti apie tai, ką jis veikė ar matė internete. Tai, kas vaikui gali atrodyti normalu, jums gali sukelti įtarumą.
- Vaikams įpratus dalintis su tėvais, turėsite nuolatinį informacijos apie tai, ką jie veikia internete, šaltinį.
- Svarbiausia taisyklė, kurios reikia išmokyti vaikus - iškilus nepažįstamai situacijai virtualioje erdvėje, iš karto kreiptis į tėvus.
- Nepasitarus su tėvais, negalima įrašinėti jokių žaidimų ar programėlių, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis.
- Pamačius internete ką nors nemalonaus ar nesaugaus, reikia papasakoti tėvams.
- Nepasitarus su tėvais, niekada negalima eiti susitikti su kažkuo, su kuo vaikas susipažino internete.
- Svarbu pabrėžti ir tai, kad vaiko atvirumą užtikrina tėvų supratingumas. Pajutęs, kad, pasidalinęs savo patirtimis internete, sulaukia jūsų pykčio, nerimo ar net bausmių, vaikas vengs atvirauti. Taip jis gali netekti apsaugos nuo virtualių grėsmių.
- Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete negalima pasakoti asmeninių dalykų apie save ir savo tėvus, nes už nepažįstamo vaiko nuotraukos gali slėptis blogų kėslų turintys žmonės.
- Papaskokite vaikams apie tai, kad negalima negražiai kalbėti, žeminti ar įžeidinėti kitų žmonių - tas pats galioja ir internete, taip pat negalima internete viešinti jų nuotraukų be sutikimo.
- Jei vaikas mato, kad kažkas iš jo ar kitų vaikų tyčiojasi, būtina apie tai pranešti tėvams.
- Išmokykite vaikus, kad jei kiti žmonės socialiniame tinkle elgiasi netinkamai, su jais neverta bendrauti ir galima užblokuoti. O jei kažkas internete bendrauja nemaloniai ar grasina, negalima atsakinėti į žinutes ir svarbu iš karto pranešti tėvams.
2. Technologiniai sprendimai ir nustatymai
- Paskyros saugumas: Pasirinkite stiprų slaptažodį (daugiau nei 8 ženklai, įskaitant raides, skaičius ir kitus simbolius) ir jo niekam neatskleiskite. Stiprų slaptažodį naudokite ir el. paštui, su kuriuo susiejote paskyrą. Kiekvienai paskyrai naudokite kitokį, unikalų slaptažodį. Jei yra galimybė, aktyvuokite patvirtinimą dviem veiksmais.
- Įrenginio saugumas: Kompiuteryje ir telefone periodiškai diekite naujausius operacinės sistemos, saugumo atnaujinimus. Naudokite antivirusinę programą. Jei tuo pačiu įrenginiu dalinatės su kitais žmonėmis ar jungiatės prie paskyros iš mokyklos ar bibliotekos kompiuterio, nepamirškite baigę darbą atsijungti nuo paskyros. Tokiame įrenginyje nesinaudokite slaptažodžio išsaugojimo funkcija.
- Tėvų kontrolės priemonės: Naudokite tėvų kontrolės priemones, kurias siūlo operacinė sistema, interneto naršyklė ar kitos programos. Sistemoje „Mac OS X“, aktyvavę „Tėvų kontrolės“ funkciją, matysite, kiek laiko vaikai naudojasi kompiuteriu ir ką veikia, kokius lanko puslapius. O sistemoje „Windows 10” galite sukurti asmeninę vaiko paskyrą. Čia taip pat galėsite matyti, kiek laiko vaikas praleido internete ir kokias svetaines lankė.
- Interneto naršyklėje mėgstamiausias vaikų svetaines įrašykite į greitąsias naršyklės nuorodas, dėl kitų svetainių - galite sutarti, kad be tėvų leidimo jų žiūrėti negalima.
- Jei vaikas naudojasi „Google“ paieškos sistema, įjunkite „Saugios paieškos filtrą“, esantį paieškos nustatymuose. Jis padės išvengti vaikams netinkamo turinio.
- Vaizdo įrašų svetainėsenaudokitės vaikų profiliu, kuris blokuos prieigą prie suaugusiems skirto turinio, filmų su smurto scenomis ar netinkama kalba.
- Taip pat visose programose, prie kurių prieigą turi vaikai, nustatykite papildomas saugos priemones (reikalaujančias papildomo patvirtinimo) pirkimams, kad vaikas netyčia neįsigytų programėlių ar kitų paslaugų mobiliųjų aplikacijų parduotuvėse ir filmų svetainėse.
- Naudokite patikimą apsaugos sprendimą, kuris užtikrins visapusį saugumą net ir tuomet, kai naudojamasi socialiniais tinklais.
- Naudokite ugniasienės ir apsaugos nuo brukalo funkcijas, kurios apsaugo sistemą nuo rizikos. Taip pat Jūsų vaikas niekuomet neturėtų naudotis administratoriaus paskyra, kol naršo socialiniame tinkle. Tam sukurkite specialų vartotojo profilį vaikui - sumažinkite grėsmės tikimybę.
- Įsitikinkite, kad Jūsų vaikas naršo https protokolu apsaugotose svetainėse. Šią informaciją matysite adreso laukelyje, kur suvedate svetainės pavadinimą. Tai padės išvengti šnipinėjimo atakų, bandančių nužiūrėti vedamus duomenis.
- Naudojant https protokolą, visi duomenys - ne tik Jūsų atžalos slaptažodis ar prisijungimas - bus užkoduotas ir neįskaitomas jokiam nusikaltėliui. Taip pat informuokite savo vaikus naudotis apsaugotomis svetainėmis prisijungiant ir prie viešo Wi-Fi tinklo.
- Naudokite sudėtingą slaptažodį ir dviejų veiksnių autentifikaciją.
- Peržiūrėkite socialinių tinklų privatumo nustatymus. Numatytieji socialinių tinklų privatumo nustatymai neužtikrins saugumo Jūsų vaikams. Todėl patartina skirti šiek tiek papildomo laiko tam, kad nustatytumėte juos teisingai ir nuspręstumėte, kuria informacija norite dalintis, o kurios nereikėtų niekam atskleisti.
- Ribokite ekrano laiką (pvz., Google Family Link, iOS Screen Time).
- Prižiūrėkite, kokios programėlės naudojamos ir kiek laiko.
- Blokuokite tam tikrus puslapius ar funkcijas.
- Gaukite pranešimus apie aktyvumą.
- Verta susipažinti su „Qustodio“, „Net Nanny“ ar „Bark“ programėlėmis.
3. Asmeninės informacijos ir privatumo apsauga
- Nustatykite aiškias taisykles. Atvirai pasikalbėkite su vaiku apie tai, su kuo ir kaip jis bendrauja ir kas gali matyti, ką vaikas skelbia internete.
- Atidžiai pasirinkite socialinių tinklų paskyros nustatymus, kuriais apibrėžiama prieiga prie jūsų skelbiamos informacijos.
- Socialiniai tinklai pirmiausia skirti bendrauti su draugais - su jais ir dalinkitės savo nuotraukomis ar vaizdo įrašais.
- Jei svarstote dalintis asmeniniu turiniu viešai su visu pasauliu, pagalvokite, ar norėtumėte, kad tai pamatytų gatvėje sutiktas visiškai nepažįstamas žmogus.
- Tas pat galioja ir naujoms pažintims: bendraukite su žmonėmis, kuriuos esate sutikę gyvai ir atminkite, kad jūsų amžiaus vaiku gali apsimesti bet kas.
- Saugokite draugų privatumą. Jei nuotraukoje ar vaizdo įraše užfiksuotas ir jūsų draugas, prieš keldami šį turinį atsiklauskite jo leidimo.
- Jei kitas žmogus pasidalino turiniu, kuris jus žeidžia ar žemina, paprašykite šį turinį pašalinti, o jei sutarti gražiuoju nepavyksta - praneškite apie tai socialinio tinklo administratoriams (tai gali padėti padaryti tėvai ar mokytojai).
- Pasakokite vaikams, kad internete niekam negalima atskleisti asmeninės informacijos.
- Kuriant vaiko socialinio tinklo profilį, nerašykite viešai matomos gimimo datos (ji - privaloma registruojantis, tačiau gali būti paslėpta nuo kitų vartotojų), adreso ar telefono numerio.
- Išmokykite vaikus nepildyti internete jokių anketų, kurios prašo šių duomenų, prieš tai neatsiklausus jūsų.
- Išmokykite vaikus nesiųsti savo nuotraukų nepažįstamiesiems.
- Jei vaikai norėtų ką nors viešinti internete, būtina pasitarti su tėvais.
- Jei vaikas kelia asmeninį vaizdo įrašą į „Youtube“ svetainę, reikėtų jo matomumą nustatyti kaip „privatų“. Tada vaizdo įrašą matys tik tie, kam vaikas nusiųs nuorodą.
- Pasakokite vaikams, kad negalima filmuoti namuose esančių daiktų ir kitaip atskleisti, kur gyvenate, nes vaizdo įrašus gali pamatyti ne tik jų draugai, bet ir vagys.
- Įsitikinkite, kad vaikai neviešina savo asmeninės informacijos, kuri gali juos identifikuoti, pavyzdžiui, namų adreso, telefono numerio, lankomos mokyklos, klasės ar gimimo datos. Tokia informacija gali būti panaudota tapatybės vagystei, vienai iš dažniausiai pasitaikančių kibernetinių nusikaltimų formų.
- Interneto nusikaltėliai, pasinaudodami internete paskelbta informacija, gali apsimetinėti Jumis ar Jūsų vaiku. Yra du pagrindiniai būdai, kaip sukčiai gali gauti tokią informaciją: naudojimasis socialine inžinerija, kuomet bendraujama siekiant išgauti konfidencialią informaciją, dažnai apsimetant draugu ar bendraamžiu, ir netaisyklingi socialinio tinklo nustatymai vaiko profilyje, kurie gali atskleisti per daug asmeninės informacijos.
- Neskleisti adreso, mokyklos pavadinimo, nuotraukų su vietos žymėjimu.
- Neatskleisti slaptažodžių niekam - net draugams.
- Nefilmuoti ar nekomentuoti namų aplinkos, vertingų daiktų.
- Net ir „privati“ paskyra negarantuoja, kad informacija neliks konfidenciali.
4. Prevencija nuo kenkėjiškos programinės įrangos ir sukčiavimo
- Kenkėjiška programinė įranga - tai kenksmingas kodas (virusai, kirminai, trojanai ir kt.). Šio tipo programos bando įvairiais būdais pakenkti įrenginiui: užšifruoja kompiuteryje esančius failus, bando šnipinėti arba į kompiuterį atsiųsti kitas pavojingas programas.
- Dažniausiai kompiuteris užkrečiamas dėl naudotojų klaidų, paspaudus ant sukčiavimo laiško nuorodos, atidarius kartu su juo atsiųstą užkrėstą failą, ar paspaudus ant netikros reklamos. Taikant patikimus saugumo sprendimus ir gerąją praktiką, sumažėja rizika užsikrėsti tokio tipo kenkėjišku kodu.
- Sukčiavimas - daugelis sukčių šį metodą naudoja konfidencialios informacijos, pavyzdžiui, prisijungimo duomenų prie Jūsų vaiko socialinių tinklų paskyrų, išgavimui.
- Tai dažniausiai daroma el. paštu, kurio prisijungimo duomenys sutampa su socialinių tinklų prieigos duomenimis. Suklastotus puslapius sunku atpažinti, nes skirtumai tarp jų dažniausiai yra neryškūs. Todėl apgauti asmenys gali ir toliau naudotis paskyra ir talpinti informaciją, Jums net nepastebėjus, kad paskyra pateko į sukčių rankas.
- Nereikėtų atidarinėti elektroninių laiškų ar spausti nuorodų, jeigu jų siuntėjas jums nepažįstamas.
- Prieš skelbdami komentarą, pagalvokite, ar juo neįžeidžiate kito žmogaus.
- Taip pat kritiškai įvertinkite skelbiamas nuorodas, o jei ją paspaudėte ir naršyklė rodo įspėjantį saugumo pranešimą, neignoruokite jo ir išjunkite puslapį.
5. Ugdymas ir palaikymas
- Laiką internete praleiskite kartu. Suteikite savo vaikui galimybę saugiai ir pozityviai bendrauti internete su draugais ir šeima. Pokalbis su kitais žmonėmis gali būti puiki proga kartu modeliuoti įvairias situacijas bendraujant virtualiai.
- Pabrėžkite mobiliųjų įrenginių apsaugos svarbą. Pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti kiekvienas, turintis naują mobilųjį įrenginį - aktyvuoti apsaugą slaptažodžiu. Pasikalbėkite su vaiku apie naudojamo įrenginio apsaugos svarbą - pabrėžkite, kad mobiliajame telefone laikoma jo asmeninė informacija.
- Neatsilikite nuo technologijų. Šiuolaikinė jaunoji karta naudojasi visomis išmaniųjų įrenginių galimybėmis, todėl tėvams būtina žinoti įrenginių naujoves ir padėti vaikui apsaugoti savo įrenginyje laikomą informaciją.
- Pabrėžkite, kaip svarbu pažinti savo tikruosius draugus. Vaikas turi žinoti, kad internete jis negali būti tikras, su kuo bendrauja, todėl niekada neturėtų priimti prašymų draugauti iš žmonių, kurių nepažįsta realiame gyvenime.
- Leiskite vaikui žinoti, kad esate šalia. Išlikite ramūs, jei jūsų vaikas padaro klaidą, pavyzdžiui, paskelbia tai, ko neturėjo skelbti.
- Nuraminkite vaiką, jei jis prarado įrenginį. Jaunesnioji karta dažnai būna išsiblaškiusi ir lengvai pameta savo nešiojamuosius mobiliuosius telefonus, ausinukus, laikrodžius, planšetes. Tačiau šiuolaikinių technologijų dėka, juos galima greitai surasti, pavyzdžiui, į telefonus integruota „Samsung Find“ funkcija, padės nustatyti prarasto įrenginio buvimo vietą, net jei jis yra išjungtas.
- Ugdykite naudojimosi socialiniais tinklais įgūdžius. Mokykite vaikus socialiniuose tinkluose į draugų ratą nepriimti nepažįstamų žmonių bei su jais nesusirašinėti.
- Ugdant vaikų sąmoningumą, galite paprašyti vaikų prijungti prie jų socialinio tinklo paskyros ir kartu peržiūrėti draugus, o sąraše radus nepažįstamų žmonių, juos ištrinti. Taip pat kartu sugrupuokite draugus pagal kategorijas - klasės draugai, kiemo draugai, šeimos nariai ir kt.
- Išmokykite vaikus, kad skelbiant nuotrauką ar vaizdo įrašą pasirinktų, kurios kategorijos draugai galės jį matyti. Taip apsidrausite, kad vaikų įrašų nematys į socialinio tinklo draugų sąrašą patekę nepažįstamieji ar mažiau pažįstami žmonės.
- Taip pat tėvams rekomenduojama patiems nustatyti privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose bei kartais patikrinti, kokia informacija apie jų vaiką yra prieinama internete.
- Mokykite pagarbos. Pasakokite vaikams apie tai, kad negalima negražiai kalbėti, žeminti ar įžeidinėti kitų žmonių - tas pats galioja ir internete, taip pat negalima internete viešinti jų nuotraukų be sutikimo.
- Išmokykite vaikus, kad jei kiti žmonės socialiniame tinkle elgiasi netinkamai, su jais neverta bendrauti ir galima užblokuoti.
- Pasikliaukite savo nuojauta. Fantazija ir realybė mažam vaikui yra vienas ir tas pats - viena realybė. Tad jei vaikas nuo mažumės žiūri filmukus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, nenuostabu, jog pradeda elgtis taip, tarsi jis būtų tas personažas, kurį imituoja. Būtina mokyti vaiką, kaip atpažinti grėsmes internete, kaip elgtis, jei kas nutiko, kaip nustatyti saugumo parinktis. Pasak S. Markuckienės, šiltas santykis, saugus ryšys su vaiku tikroje realybėje ir bus geras priešnuodis neprasmegti jam virtualioj realėj.
- Šiuolaikiniai vaikai neįsivaizduoja savo kasdienybės be interneto - čia jie mokosi, bendrauja, žaidžia, kuria. Ir tai puiku! Internetas gali būti vertingas pagalbininkas, jeigu vaikas išmoksta juo naudotis saugiai. Deja, virtualioje erdvėje slypi ne tik žinios, bet ir pavojai: žalingas turinys, nepažįstamieji, duomenų vagystės, patyčios. Todėl tėvų užduotis - padėti vaikams augti skaitmeniniame pasaulyje sąmoningai, ne tik draudžiant, bet ir mokant.
- Vaikai internete ieško visko - nuo „kaip padaryti mokyklinį projektą“ iki „kodėl skauda širdį po išsiskyrimo“. Paieškos kartais nuveda į svetaines, kuriose apstu neapykantos kalbos, smurto, savęs žalojimo ar net narkotikų romantizavimo. Paaiškinkite vaikui, kad ne visa informacija internete yra tiesa ar saugi. Skatinkite kritinį mąstymą: kas sukūrė svetainę, koks jos tikslas? Parodykite patikimus informacijos šaltinius. Su mažesniais vaikaisnaudokitės saugiomis naršyklėmis ir „vaikų režimu“ (pvz., YouTube Kids, Google Family Link).
- Vaikai neretai viešai dalijasi informacija apie tai, kur gyvena, kokias dovanas gavo, kur planuoja atostogauti ar kada lieka vieni namuose. Tokie įrašai gali tapti įrankiu piktavaliams - nuo vagysčių iki manipuliacijos. Priminkite vaikui: neskleisti adreso, mokyklos pavadinimo, nuotraukų su vietos žymėjimu.
- Vaikai ir paaugliai dažnai susirašinėja su „naujais draugais“, kurių niekada nėra sutikę gyvai. Neretai šie „draugai“ gali būti vyresni asmenys, apsimetantys bendraamžiais - tokie kontaktai gali baigtis skaudžiai. Pasikalbėkite apie: internetinių pažinčių rizikas. Neatsakinėjimą į žinutes, kurios kelia diskomfortą. Nesiuntimą nuotraukų nepažįstamiems asmenims. Situacijas, kada nedelsiant reikia kreiptis į tėvus ar kitą suaugusį.
- Šiandien telefonas - tai mini kompiuteris, kuriame saugoma daug asmeninės informacijos. Pamestas ar pavogtas telefonas gali tapti grėsme, jeigu nėra tinkamai apsaugotas. Ką svarbu padaryti? Įjungti ekrano užraktą (PIN, piršto atspaudas, veido atpažinimas). Naudoti tvirtus ir skirtingus slaptažodžius. Išjungti automatinį prisijungimą prie svarbių paskyrų. Naudoti antivirusines programas. Su vyresniu vaiku aptarti, kaip išjungti „vietos dalinimąsi“ su nepažįstamais.
- Ne filtrai, ne programėlės, o ryšys su vaiku yra svarbiausia saugumo priemonė. Kalbėkite apie tai, ką vaikas veikia internete, ne vertindami, o domėdamiesi. Leiskite jam papasakoti apie mėgstamus žaidimus, kanalus, nuomones. Užduokite tokius klausimus: „Ką įdomaus internete radai šią savaitę?“ „Ar būna, kad kas nors parašo tau ir tave erzina?“ „Jei pamatytum kažką nemalonaus - ar žinotum, ką daryti?“ „Kas tave labiausiai nervina internete?“
- Svarbu pabrėžti - niekada neištrinkite užgaulių žinučių, tai yra vienintelis Jūsų įrodymas.
- Internetas - ne priešas, o įrankis. Vaikas turi jaustis saugus tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje.
