Nevaisingumas yra sudėtinga ir dažnai varginanti problema, kuri paveikia daugelį porų visame pasaulyje. Apie 35 proc. porų nustatomas poros nevaisingumas, o 8 proc. Tai apibrėžiama kaip negalėjimas pastoti po vienerių metų reguliarių, neapsaugotų lytinių santykių, nepaisant normalių abiejų partnerių tyrimų rezultatų. Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis. Amžius yra reikšmingas vaisingumo veiksnys, nes moterų vaisingumas mažėja po 35 metų. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų.
Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Statistika rodo, kad kas šešta pora susiduria su nevaisingumo ar sumažėjusio vaisingumo problema. Manoma, kad Lietuvoje yra apie milijonas šeimų, iš kurių 100-150 tūkstančių gali kovoti su vaisingumo problemomis. Apie 35 proc. porų nustatomas poros??( gal moters)?? nevaisingumas, o 8 proc. Statistika rodo, kad 10-20 proc. porų yra nevaisingos. Šios ligos priežastys priklauso ir nuo moterų, ir nuo vyrų, pasiskirsto maždaug vienodai po 40 proc. Apie 10-20 proc. nevaisingumo lemia kitos arba nežinomos priežastys.
Nepaaiškinamas nevaisingumas
Tarp įvairių nevaisingumo tipų nepaaiškinamas nevaisingumas išsiskiria kaip ypač sudėtingas. Ši būklė apibrėžiama kaip negalėjimas pastoti po vienerių metų reguliarių, neapsaugotų lytinių santykių, nepaisant normalių abiejų partnerių tyrimų rezultatų. Nepaaiškinamas nevaisingumas slypi jo emocinėje išsekimoje ir netikrumo jausme poroms, norinčioms sukurti šeimą. Nepaaiškinamas nevaisingumas diagnozuojamas, kai pora negali pastoti per vienerius metus bandymų, tačiau visi standartiniai vaisingumo tyrimai rodo normalius rezultatus. Tai apima ovuliacijos, spermos kokybės ir kiaušintakių praeinamumo įvertinimus.
Nors daugeliu nepaaiškinamų nevaisingumo atvejų priežasčių nustatyti neįmanoma, kai kurie infekciniai veiksniai ar aplinkos veiksniai gali turėti įtakos. Pavyzdžiui, lytiškai plintančios infekcijos (LPI) gali sukelti randus ar užsikimšimus reprodukciniame trakte, kurie ne visada aptinkami atliekant įprastinius tyrimus. Genetiniai veiksniai gali prisidėti prie nevaisingumo, net jei jie nėra iš karto akivaizdūs. Kai kurios poros gali turėti genetinių mutacijų, kurios veikia vaisingumą, nerodydamos jokių simptomų. Autoimuniniai sutrikimai, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius, taip pat gali sutrikdyti reprodukcinius procesus.
Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai daro didelę įtaką vaisingumui. Tokie veiksniai kaip nutukimas, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir prasta mityba gali neigiamai paveikti reprodukcinę sveikatą. Pavyzdžiui, nutukimas gali sukelti hormonų disbalansą, kuris turi įtakos ovuliacijai, o rūkymas gali sumažinti spermos kokybę. Nepaaiškinamas nevaisingumas gali atsirasti dėl daugelio veiksnių, įskaitant hormonų disbalansą, anatomines problemas ir gyvenimo būdo pasirinkimus.
Nepaaiškinamas nevaisingumas gali būti sudėtinga ir emociškai sunki kelionė poroms, bandančioms pastoti. Norint išspręsti šią sudėtingą problemą, būtina suprasti šią būklę, jos galimas priežastis ir galimus gydymo būdus.
Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys
Moterims, norinčioms pastoti, būtinos tinkamai funkcionuojančios kiaušidės, kiaušintakiai ir gimda. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas.
Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys, pasak Biofirst klinikos gydytojos akušerės-ginekologės medicinos mokslų daktarės Lina Mockevičienės, išlieka nepakitusios. Mėnesinių ciklo sutrikimai sudaro ketvirtadalį atvejų, o dar 35 proc. problemų susiję su kiaušintakių būkle ir adhezijomis pilvo ertmėje. Kas šešta moteris negali pastoti ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pokyčių gimdoje, kiaušidėse bei mažajame dubenyje. 7 proc. atvejų yra nustatyti dėl prolaktino apykaitos sutrikimų.
Nevaisingumo požymiai moterims
Dažna moteris apie nevaisingumą sužino tik po nesėkmingų bandymų pastoti ir pasikonsultavusi su specialistu. Tiesa, tam tikri signalai rodo, kad galimas nevaisingumas.
- Nereguliarios mėnesinės: Pasak akušerės, ginekologės, reprodukcinės endokrinologijos gydytojos Evelyn Mok-Lin iš Kalifornijos universiteto San Fransisko medicinos centro, nereguliarus ciklas - gana rimtas vaisingumo sutrikimų signalas. Menstruacijų ciklo sutrikimai būna labai įvairūs, kartais sudėtinga juos užfiksuoti. Dažniausi sutrikimai: mėnesinės būna labai dažnai arba labai retai ar apskritai dingsta. Tai reiškia, kad nevyksta reguliari ovuliacija, todėl sunku pastoti. Tepimas, kartais būnantis kraujavimas irgi kelia nerimą. Toms, kurių menstruacijų ciklas būna reguliarus, bet tarp menstruacijų ar per lytinį aktą pasitaiko kraujavimų, gali būti polipų, fibromų arba infekcija, aiškina gydytoja. Jei buvęs reguliarus ciklas staiga pakito - prasidėjo stipresnis kraujavimas, skausmai, reikia tirtis. Priežastys gali būti įvairios - skydliaukės sutrikimai, hormonų disbalansas, dažniausiai šios problemos išgydomos.
- Skausmas dubens srityje, ypač sekso metu ar tuštinantis: Jei seksualinių santykių metu ar tualete jaučiate skausmą, didelė tikimybė, kad jums - endometriozė, kuri būna 10 proc. vaisingo amžiaus moterų. Skausmas dubens srityje nudiegia staiga, būna aštrus, bukas, gali dilgčioti. Dėl endometriozės menstruacijos būna labai skausmingos. „Endometriozės atveju gimdos gleivinė išauga į išorę - aplink kiaušides, kiaušintakius, ji gali turėti įtakos vaisingumui, nes mažina gimdos funkcionalumą“, - aiškino akušerė, ginekologė iš Niujorko „Irving Medical Center“ Sinem Karipcin. Endometriozės atveju pastoti labai sunku, bet yra nemažai moterų sėkmingai pastojusių ir išnešiojusių kūdikį.
- Šiurkštūs plaukeliai, augantys neįprastose vietose: Šiurkštūs, tamsūs plaukeliai ant lūpų, ant smakro, ant kaklo ar ant pilvo gali būti policistinio kiaušidžių sindromo požymis. Dėl šio hormonų sutrikimo gali būti sunku pastoti. Pastebėjus tokių plaukelių, būtinai kreipkitės į gydytoją. Minėto policistinio kiaušidžių sindromo atveju hormonų balansą lengva atstatyti hormoninėmis kontraceptinėmis priemonėmis.
- Pieningos išskyros iš krūtų: Jei nesilaukiate, nemaitinate krūtimi, o iš krūtų pastebėjote pieningų išskyrų, galbūt padidėjo hormono prolaktino, kuris duoda organizmui signalą gaminti pieną. Kad ir kaip keistai skambėtų, tai gali būti nevaisingumo požymis. „Didesnis prolaktino lygis trukdo lytinių hormonų gamybą. Priklausomai nuo prolaktino lygio, moterys gali būti nevaisingos dėl kas savaitę vykstančios ovuliacijos arba dėl ovuliacijos nebuvo“, - teigia S. Karipcin. Pagausėjusios prolaktino gamybos priežastis gali būti skydliaukės sutrikimai arba nepiktybinis auglys. Būtina kreiptis į medikus, kad tinkamu gydymu sureguliuotų ovuliacijas.
- Karščio bangos: Jei nuolat jaučiate karščio bangas, tikėtina priešlaikinė menopauzė, priklausomai nuo jūsų amžiaus. Daugumai moterų menopauzė prasideda apie 50 m., bet kai kurioms - gerokai anksčiau. Ankstyva menopauzė žymi vaisingo moters amžiaus pabaigą. Šis vaisingumo sutrikimas - vienas iš sunkiausiai gydomų. Pasak gydytojos E. Mok-Lin, būna kuo greitesnė diagnozė ir intervencija. Dažniausiai tai paveldima - jei jūsų mamai menopauzė prasidėjo anksti, taip gali nutikti ir jums.
Dauguma nevaisingų moterų nejaučia jokių simptomų. Deja, dauguma nevaisingų moterų jokių simptomų nejaučia, sako vaisingumo specialistė, reprodukcinės endokrinologijos gydytoja iš Abingtono reprodukcinės medicinos centro. Dėl šios priežasties daugeliui moterų būna jau per vėlu gydytis nuo nevaisingumo. Jei artimu metu planuojate nėštumą, vertėtų pasikonsultuoti su medikais. Anksti diagnozuotos nevaisingumo problemos gana lengvai išgydomos.
Diagnozė ir gydymas
Nepaaiškinamo nevaisingumo diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Tai apima išsamią pacientės anamnezę, kurios metu sveikatos priežiūros specialistai klausia apie menstruacinius ciklus, lytinį gyvenimą ir ankstesnius nėštumus. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai atsižvelgs į įvairias diferencines diagnozes, įskaitant hormonų disbalansą, anatomines problemas ir pagrindines ligas, kurios gali prisidėti prie nevaisingumo. Skirtingoms populiacijoms gali prireikti individualizuoto gydymo metodo.
Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą. Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.
Nustatant nevaisingumo priežastį, tam tikrą mėnesinių ciklo dieną skiriami hormono kiekio kraujyje tyrimai. Taip pat tiriami kiaušidžių ir hipofizės hormonai. Būtina atlikti tyrimus ir dėl lytiškai plintančių ligų, imant tyrimo medžiagą iš gimdos kaklelio ir makšties. Kadangi tiriama pora, atliekamas ir vyro spermos tyrimas.
Šiuo metu kiaušintakius galima tirti trimis pagrindiniais būdais: atliekamas tyrimas ultragarsu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą ir kiaušintakius, tyrimas rentgenu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą. Gydytoja pažymi, kad šie tyrimai yra instrumentiniai, chirurginiai, todėl nemalonūs moterys, skausmingi ir gali ilgai užtrukti. Moterims gali būti diagnozuojamas kiaušintakinis nevaisingumas, kuris atsiranda dėl lytinių organų uždegimų. Kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti, atsiranda kitos anatominės patologijos, kurios trukdo spermatozoidui keliauti ir apvaisinti kiaušialąstę. Kiaušintakiai gali būti gydomi konservatyviai - skiriamas kompleksinis, nuo uždegimo apsaugantis, fermentinis, fizioterapinis gydymas, tačiau, pasak gydytojos, tai nėra efektyvus būdas. Anatominiai kiaušintakių pakitimai gydomi chirurgiškai - atliekamos kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, sąaugų laparoskopinės operacijos.
Nevaisingumą lemia ir kiaušidžių patologija, dėl kurios nesubręsta kiaušialąstė, kitaip sakant beįvyksta ovuliacija. Gydant kiaušides svarbu pirmiausia pašalinti galimas priežastis: per mažą ar per didelį kūno svorį, subalansuoti dienos rėžimą, gydyti skydliaukės veiklos sutrikimus. Dar viena gan dažnai pasitaikanti nevaisingumo forma - endokrininis nevaisingumas, kai sutrinka kitų hormonų gaminančių organų veikla: skydliaukė ar antinksčiai. Pasak gydytojos, endokrininis nevaisingumas gydomas hormonais. Jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas, jų kiekis papildomas atitinkamomis dozėmis. Jei yra sutrikusi kiaušidžių veikla, skiriami preparatai, skatinantys ovuliaciją, pradedant nuo geriamųjų silpniau veikiančių. Jei nėra rezultatų vartojami leidžiamieji gonadotropinai.
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir endometriozė. Tai liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir dėl sutrikusio imuniteto implantuojasi (prilimpa), pradeda vystytis ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių. Tos prilipusios ląstelės lieka, pradeda savo gyvenimą, vyksta mikro mėnesinės, dėl kurių formuojasi sąaugos. Ši liga vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų moterų. Endometriozės išplitimo stadija nustatoma atliekant laparoskopiją ir vidinių lyties organų apžiūrą. Priklausomai nuo išplitimo laipsnio, gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais.
Yra trys pagrindinės nevaisingumo priežastys: kiaušidžių veiklos sutrikimai, kiaušintakių patologija ir nepakankama spermos koncentracija bei judrumas. Pasak gydytojos, norint išvengti moterų nevaisingumo, reikia prevenciškai rūpintis mergaičių sveikata nuo vaikystės, skirti dėmesio paauglystėje ir brendimo laikotarpiu. Dažnai pasikartojančios vaikų infekcinės ligos gali sutrikdyti lytinių ir endokrininių organų veiklą. Svarbu ugdyti ir mergaičių higienos įpročius, supažindinti su lytiniu gyvenimu, atsitiktinių lytinių santykių rizika, kurie gali sukelti lytinių organų uždegimus ir užkrėsti venerinėmis ligomis.
Modernios medicinos pasiekimai kiekvieną dieną padeda vis daugiau šeimų sulaukti laukiamos žinios apie būsimą tėvystę. Gydymo metodai priklauso nuo nevaisingumo priežasties ir trukmės. Konsultacijų metu mes, vaisingumo specialistai, detaliai aptariame poros lūkesčius ir pageidavimus. Kiekvienas gydymo planas yra individualus ir pritaikytas konkrečiai porai. Tačiau yra bendri gydymo principai: ovuliacijos stimuliacija rekomenduojama esant menstruacijų ciklo sutrikimams, operacijos - esant kiaušintakių pokyčiams ar endometriozei. Taip pat naudojamos labai veiksmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kurios dažnai teikia labai džiuginančius rezultatus.
Yra du pagalbinio apvaisinimo būdai. Pirmasis, kai atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma. Antras būdas - pagalbinis apvaisinimas (PA), kai skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35-36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje - tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė. Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Žalingi įpročiai ir vaisingumas | Vaisingumo Šaknys #11
Mičiai ir tiesa apie nevaisingumą
Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Nepaisant plačiai paplitusio įsitikinimo, kad su nevaisingumu dažniausiai susiduria tik moterys, realybė atskleidžia kitokį vaizdą. Nevaisingumo statistika rodo, kad vyrai susiduria su tokiais sunkumais 20-30 proc. atvejų, moterys yra atsakingos už 20-35 proc. atvejų, o abu partneriai turi problemų su vaisingumu 25-40 proc. atvejų. Tačiau yra ir 10-20 proc. atvejų, kuriuose sunku ar neįmanoma nustatyti nevaisingumo priežasties.
Mitai:
- Kontraceptikų vartojimas sukelia nevaisingumą. Tai yra netiesa. Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių mitų, ir kas keisčiausia, populiarus ir medikų tarpe. Iš tiesų, nors kontraceptikų vartojimas per pastaruosius keletą metų sumažėjo beveik ketvirčiu, nevaisingumas kiekvienais metais nenumaldomai auga.
- Pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai vėlgi yra mitas, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Pavyzdžiui, moterys kurios yra nevaisingos dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų, turi padidintą riziką sirgti kiaušidžių, gimdos gleivinės ar krūtų vėžiu.
- Po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras. Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums.
- Iš pirmo karto atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą pastoti nepavyks - reikia bent dviejų ar kelių procedūrų. Tai irgi yra netiesa. Tikrai taip. Suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, nei rezultatas po pirmos procedūros. JAV buvo tirta apie 250 tūkstančių moterų grupė, kurios per 5 metus atliko analogišką kiekį pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas buvo 78 procentai, tuo tarpu, kaip minėjau, toje pačioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti po 1 procedūros siekia 50 procentų.
Tiesos:
- Vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi. Žiniasklaida, nuolatos rašanti apie tai, kaip vaikų susilaukė 50-ties ar dar vyresnio amžiaus moterys, labai prisideda prie neteisingos nuomonės formavimo. Iš tiesų vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi.
- Didelės apsigimimų rizikos po pagalbinio apvaisinimo nėra. Jei baiminamasi didesnės apsigimimų rizikos, tai jos tikrai nėra. Tiesa, po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos (ICSI), esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, smulkiųjų anomalijų ar tam tikrų organų sklaidos trūkumų gali būti 1-2 procentais daugiau. Daugiausia tai yra inkstų, šlapimo takų, lytinės sistemos organų ir širdies bei kraujagyslių pakitimai, bet tai, kaip minėjau, tėra mažos anomalijos.
Nevaisingumas, kaip ir žmogaus organizmas, yra be galo sudėtinga, daugiasluoksnė, ne tik fiziologinė, bet ir emocinė problema. Susidūrus su juo, svarbu nežiūrėti į save kaip į nefunkcionuojantį daiktą. Taigi verta, visų pirma, paklausti savęs: ką mes, kaip pora, galimai darome neteisingai? Galbūt tarp mūsų yra neišspręstų psichologinių problemų? Galbūt vienas ar abu esame įjungę tam tikrą atstumą vienas kito atžvilgiu, esame atsiriboję? O gal yra kitos priežastys, trukdančios atsiduoti vienas kitam? Kartais užtenka tiesiog atsipalaiduoti, nuvažiuoti atostogų, užmiršti apie kasdienius rūpesčius, viską paleisti.
tags: #nevaisingumo #pozymiai #moterims
