Pensija yra finansinė parama, kuri skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos. Tai yra svarbus socialinio saugumo elementas, leidžiantis žmonėms išlaikyti oriai gyventi, palikus savo darbo vietą. Pensijos sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir, kokie yra jų privalumai bei iššūkiai. Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.
Pensinis amžius Lietuvoje: pokyčiai ir tendencijos
Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norint 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims. Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų. Nuo 2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2025 m. Nuo kitų metų vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Vis dėlto, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo. Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo siūlymų keisti pensijų sistemą taip, kad pensinis amžius nebūtų toks svarbus. Apsvarstyti šiuos pasiūlymus numato ir naujos Vyriausybės programa.
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusiems 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d.
2025-ieji - paskutiniai metai, kai senatvės pensiją galės gauti asmenys, nesulaukę 65 metų. Į šį sąrašą įeina vyrai, kurie gimė iki 1961/02/28 ir moterys, gimusios iki 1961/04/30. Tačiau su sąlyga, jog žmonės sukaupė 15 metų darbo stažą. Priešingai, jei asmuo neturi sukaupęs 15 metų stažo, pensiją matys kaip savo ausis. Tiesa, į stažą taip pat įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.
Būtinasis stažas pensijai gauti
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.
Kaip skaičiuojamas pensinis stažas?
Lietuvoje darbo stažas skaičiuojamas ne pagal per visą gyvenimą sumokėtas įmokas Sodrai. Jis skaičiuojamas pagal tai, kiek per kiekvienus metus atskirai yra sumokėta mokesčių Sodrai. Per metus galima maksimaliai įgyti 1 metų stažą - ne daugiau. Tačiau jei asmuo per metus sumoka Valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) tik nuo 4 minimalių mėnesinių algų, jis gaus viso labo 0,33 metų stažo nepriklausomai nuo sekančiais metais sumokėtos įmokos dydžio. Ta pati taisyklė dėl pensinio stažo skaičiavimo taikoma visoms gyventojo pajamoms, nuo kurių yra skaičiuojamos VSD įmokos - ar tai būtų individuali veikla pagal pažymą, verslo liudijimas, darbo sutartis, autorinis atlyginimas ir kt. Dar vienas „kriukis“ - jog turintiems individualią įmonę VSD įmokos skaičiuojamos nuo 50 proc. algos. Tai reiškia, kad norint, jog stažas būtų metai, MMA turi būti bene dviguba. Žinoma, kad Lietuvoje minimali alga nuo 2024-ųjų 924 eurų šiemet pakilo iki 1038 eurų.
Turintys 14 metų stažą ir išvis jo neturintys gaus vienodą šalpos pensiją - 248 eurus Lietuvoje biurokratijos mažinimas yra nuolatinis procesas - vis dėlto, veikiantis daugiau mažiau pragaištingai, o be to, veržiantis pilvus. Iššūkių kyla ir tiems, kurie dirba individualiai. Minimalaus stažo reikalavimas (15 metų) atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir nestabilias pajamas gali išties apsunkinti gyvenimą. Be to, stebina dar vienas dalykas. Mat jei žmogus turės 14 metų stažą, nesvarbu, kiek įmokų sumokėjęs, o kitas turės 1 metų arba 0 stažo - abu gaus vienodą šalpos pensiją, kuri 2025 metais lygi 248 euro. Taigi, nesvarbu, kiek pilietiškas yra žmogus, jis turės vilkti savo vargą.
Išankstinė senatvės pensija
Taip, Lietuvoje yra galimybė išeiti į pensiją anksčiau, pasinaudojant išankstine senatvės pensija. Ši pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, jei atitinkate tam tikras sąlygas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2% (0,32% x 60 mėn.).
Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32% už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama. Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama iki gyventojas sukanka senatvės pensijos amžių. Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos. Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet ir 41 metai kitąmet.
Kaip apskaičiuoti tikrąją savo pensijos vertę | Grynojo turto vadovas (žingsnis po žingsnio)
Kodėl ilginamas pensinis amžius?
„Sodros“ pensijų sistema pagrįsta pinigų perskirstymu, o ne jų kaupimu. Lėšos pensijoms gaunamos iš šiuo metu dirbančių gyventojų. Kuo dirbančių žmonių yra daugiau ir kuo daugiau „Sodros“ įmokų jie sumoka, tuo daugiau pinigų yra mokėti pensininkams, kurie nedirba. Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinis amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst. Tiesa, per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą grįžta daugiau emigravusių tautiečių, taip pat imigruoja daugiau užsieniečių. Vis dėlto pensinio amžiaus gyventojų skaičius auga sparčiau. Tad dalijant „Sodros“ surinktų įmokų sumą vis didesniam skaičiui žmonių, kiekvienam iš jų tektų vis mažiau pinigų. Kad pensininkų skaičius neaugtų taip greitai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių. Taip žmonės turi ilgiau dirbti, mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Lietuvoje darbo stažas skaičiuojamas ne pagal per visą gyvenimą sumokėtas įmokas Sodrai. Jis skaičiuojamas pagal tai, kiek per kiekvienus metus atskirai yra sumokėta mokesčių Sodrai. Per metus galima maksimaliai įgyti 1 metų stažą - ne daugiau. Tačiau jei asmuo per metus sumoka Valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) tik nuo 4 minimalių mėnesinių algų, jis gaus viso labo 0,33 metų stažo nepriklausomai nuo sekančiais metais sumokėtos įmokos dydžio. Ta pati taisyklė dėl pensinio stažo skaičiavimo taikoma visoms gyventojo pajamoms, nuo kurių yra skaičiuojamos VSD įmokos - ar tai būtų individuali veikla pagal pažymą, verslo liudijimas, darbo sutartis, autorinis atlyginimas ir kt.
Nori geresnės pensijos? Turi žinoti, kada gimti. Ilgėjanti gyvenimo trukmė privers dirbti ilgiau - galbūt iki kol numirsime. Nors nei vienas negalėjome pasirinkti, kada gimti, kai kas šiuo klausimu, taip sakant, išlošė it akla višta loterijoje.
Minimalaus stažo reikalavimas (15 metų) atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir nestabilias pajamas gali išties apsunkinti gyvenimą. Be to, stebina dar vienas dalykas. Mat jei žmogus turės 14 metų stažą, nesvarbu, kiek įmokų sumokėjęs, o kitas turės 1 metų arba 0 stažo - abu gaus vienodą šalpos pensiją, kuri 2025 metais lygi 248 euro. Taigi, nesvarbu, kiek pilietiškas yra žmogus, jis turės vilkti savo vargą.
