Tėvai su nekantrumu laukia kiekvieno naujo kūdikio pasiekimo, o savarankiški žingsneliai - didelis įvykis. Vaikščiojimas - sudėtingas veiksmas, kuriam vaiko organizmas turi subręsti. Tam turėtų būti pasirengę vaiko galvos ir nugaros smegenys, periferiniai nervai, perduodantys impulsus raumenims. Kūdikio vaikščiojimas yra ypatingai laukiamas tėvelių etapas. Jų akyse vaikščiojantis kūdikis pagaliau tampa mažu vaikučiu. Mažyliui vaikštant, pasaulis jam atsiveria nauju kampu. Mokslinių šaltinių teigimu, vaikščiojimas skatina spartesnį pasaulio pažinimo, kalbos suvokimo ir socialinės raidos lavėjimą.
Kada kūdikiai pradeda vaikščioti?
Laiko tarpas, per kurį kūdikiai pradeda vaikščioti, yra labai ilgas. Vieniems tai nutinka iki 12 mėnesių, o kiti nežengia pirmojo žingsnio mėnesius po pirmojo gimtadienio. Paprastai laisvai vaikščioti kūdikiai pradeda nuo 11 iki 13 mėnesių. Pradėti vaikščioti kūdikiai pradeda vidutiniškai nuo 12 mėnesių amžiaus. Šio įgūdžio įgijimo diapazonas yra gana platus, kadangi kūdikiai gali pradėti vaikščioti nuo 9 mėn., o norma pradėti vaikščioti laikoma net iki 18 mėnesių. Kūdikiai savarankiškai pradeda judėti įvairiai. Vieni 10-ties mėnesių jau eina savarankiškai, kitiems reikia daugiau laiko įvaldyti šį savarankišką judėjimą ir pradeda eiti 14-16 mėnesių. Svarbiausia, vaikas iki 18 mėnesių turi pradėti savarankiškai eiti be jokios pagalbos. Mes įpratę, kad sulaukęs pirmojo gimtadienio, vaikas jau žengtų pirmuosius žingsnius, bet tikrai nebūtinai tai turi įvykti, visiškai normalu pirmųjų žingsnių sulaukti ir vėliau.
Jei kaimynų vaikas jau pradėjo vaikščioti, o jūsų mažylis - dar ne, nėra ko nerimauti. Nereikia baimintis, jei mažylis vėlai pradeda vaikščioti. Nuo to tikrai nepadidėja raidos sutrikimų rizika. Vienas prilaikomas žingsniuoja jau dešimties mėnesių, kitas - dvylikos, bet jų abiejų raida yra normali. Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas netelpa į pusantrų metukų rėmus, t. y. būdamas pusantrės dar neina savarankiškai.
Būtini raidos etapai iki savarankiško vaikščiojimo
Kūdikis savarankiškam vaikščiojimui pradeda ruoštis tik gimęs, juk turi išmokti kontroliuoti galvą, vėliau sustiprėja liemuo ir atsiranda liemens kontrolė. Po truputi kūdikis stiprėja ir pereina iš horizontalios padėties į vertikalią. Visiškai normalu, kad vaikui pradėjus vaikščioti atsiranda ir protarpinis vaikščiojimas ant pirštų galiukų. Kai tik kūdikis pats išmoksta atsistoti, tėvai ima nekantrauti, kada gi jis žengs pirmuosius žingsnelius. Štai jau jis pradėjo nedrąsiai žingsniuoti laikydamasis už baldų ar įsikibęs į mamos ranką, o savarankiškai vaikštinėti vis bijo. Jeigu tokiam mažyliui jau suėjo vieneri, vis tiek nerimauti neverta. Vieni vaikai pradeda vaikščioti devynių mėnesių, o kiti kone pusantrų metų - abiem atvejais viskas gerai.
1. Vaiko raumenų stiprinimas
Vos gimus: vaikščiojimui ir stovėjimui būtini stiprūs nugaros raumenys, kurie ima tvirtėti nuo pat gimimo, kuomet ant pilvo paguldytas kūdikis kelia ir stengiasi išlaikyti galvą. Jėgų ir energijos vaikui suteiks tinkama mityba, gimnastika, masažas ir dienotvarkė. Fiziniai pratimai padidės kūdikio raumenis, masažas normalizuos jų tonusą. Pieno produktai, kuriuose gausu kalcio, žuvyje esančios polinesočiosios riebalų rūgštys parūpins raumenų, kaulų sistemoms ir smegenims reikalingų medžiagų.
2. Šliaužimas ir ropojimas
Išmokus šliaužti ir ropoti: raginkite kūdikį šliaužti ir ropoti per įvairias klūtis. Pvz., ant grindų pridėkite pagalvėlių, pledų, minkštų žaislų. Skatinkite kūdikį šliaužti, nes tai labai naudinga mankšta, kuri formuoja tinkamą laikyseną, stiprina nugaros, kojų, rankų, pilvo preso, kaklo raumenis. Kineziterapeutai pataria, kad vaikams reikėtų „praeiti“ visus raidos žingsnelius, t. y., svarbu, kad vaikščioti besirengiantis kūdikis prieš tai būtų išmokęs šliaužti, sėdėti, ropoti, stovėti įsikibęs ir pan.
3. Sėdėjimas ir stovėjimas
Išmokus sėdėti: paskatinkite kūdikį savarankiškai pereiti iš sėdėjimo ant keturių ar pilvelio. Tegul kūdikio sėdėjimas būna dinamiškas. Išmokus atsistoti: padėkite mažyliui suvokti savo kūno tiesę, kuri padeda savarankiškai pastovėti. Kai mažylis jau pats išmoksta pastovėti savarankiškai ir eiti prisilaikydamas į priekį, galima paskatinti jį žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius, skatinant nueiti labai nedidelius atstumus, pavyzdžiui, nuo tėčio iki mamos - atstumas gali būti labai mažas, vos keli žingsniai.
Paprastai kūdikis išmoksta atsistoti 8-9 mėnesį; atėmęs pastovi 9-10 mėnesį, panašiu metu išmoksta ir eiti remdamasis į baldus. Kūdikis pastovėti be atramos ir žengti tiesiai prilaikomas už rankučių sugeba maždaug 10-tą mėnesį. 12 mėnesių mažylis jau geba eiti prilaikomas už rankyčių arba ir savarankiškai, t. y. be atramos.
Kaip paskatinti vaiką vaikščioti?
Galite skatinti savo vaikelį vaikščioti, bet svarbu nespausti ir neversti jo tai daryti per anksti. Jei vaikas pajus jūsų nepasitenkinimą arba nekantrumą, jo pažanga gali stipriai sulėtėti. Pasitikėjimas savimi kūdikio fizinei raidai yra toks pat svarbus kaip koordinacija ir raumenų stiprumas. Norite paskatinti vaiką greičiau pakilti? Padėkite žaisliukus kiek aukščiau, nei jis gali pasiekti ropodamas. Nepamirškite: kūdikiai mokosi vaikščioti patys, jiems tereikia netrukdyti ir tik retkarčiais padėti. Kaip? Gultukai, kėdutės, vaikštynės riboja kūdikio judesius ir stabdo raidą. Stenkitės sudominti įvairiausiais žaidimais. Tinka ir gerai žinomas žaidimas „Ateik pas mamą“. Atsistojusi per kelis žingsnelius nuo vaiko ir pakvietusi mažylį, tuojau pat sulauksite savarankiškais žingsneliais į mamos glėbį atpuolusio mažylio.
Galite paskatinti vaiką eiti, jeigu išstumdysite baldus kambaryje taip, kad jis galėtų apkeliauti didelį plotą. Daugiau vaikščiojančio vaiko pusiausvyra greičiau lavėja ir jis ima pasitikėti savo jėgomis. Tik išneškite iš kambario nestabilius baldus, kurie vaikui įsikibus gali nuvirsti. Jei mažasis tinginys juda nenoriai, skirtinguose kambario kampuose išdėliokite jo mėgstamiausius žaisliukus.
Ką svarbu žinoti apie vaiko vaikščiojimą?
Dauguma mažylių pradeda vaikščioti maždaug apie pirmąjį savo gimtadienį. Dalis mažylių beveik neropoja, o iš karto mėgina stotis laikydamiesi už baldų, tačiau net ir tokiu atveju tikrai nevėlu kūdikį paskatinti ropoti, nes būtent šis veiksmas yra tobulas pasiruošimas vaikščiojimui. Kiti iš pradžių pradeda ropoti ir tik vėliau stotis. Vos gimus: vaikščiojimui ir stovėjimui būtini stiprūs nugaros raumenys, kurie ima tvirtėti nuo pat gimimo, kuomet ant pilvo paguldytas kūdikis kelia ir stengiasi išlaikyti galvą. Išmokus sėdėti: paskatinkite kūdikį savarankiškai pereiti iš sėdėjimo ant keturių ar pilvelio. Tegul kūdikio sėdėjimas būna dinamiškas. Kai mažylis jau pats išmoksta pastovėti savarankiškai ir eiti prisilaikydamas į priekį, galima paskatinti jį žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius, skatinant nueiti labai nedidelius atstumus, pavyzdžiui, nuo tėčio iki mamos - atstumas gali būti labai mažas, vos keli žingsniai.
Būna situacijų, kuomet vaikai labai pripranta eiti į priekį, tačiau būtinai įsikibę į tėvų ranką. Visiškai normalu, kad kūdikiai mokydamiesi vaikščioti daug krenta. Kristi jie turėtų ant sėdmenų - taip mažyliams tikrai nieko nenutiks. Atsiminkite, kad kai vaikai pradeda vaikščioti, jų pasaulis staiga „išsiplečia“ - jie pasiekia tai, kas anksčiau buvo neįmanoma: gali užlipti ant sofų, kėdžių, laiptų ir t. t.
Unikalus sprendimas – praktinis įrankis www.auginulietuva.lt (pristatomasis video filmas)
Saugi aplinka vaikui
Sunkius baldus (pvz., spintas, komodas ir kt.) pritvirtinkite prie sienų. Patraukite laidus, nedidelius, lengvai skystančius kilimėlius, susiūkite ir sulyginkite kilimo išplyšimus, sutvarkykite žaisliukus ir pan. Būtinai perdėkite visas buitinės chemijos priemones, vaistus ir pan. Namuose ar šiltomis dienomis ant žolės geriausia vaikščioti basomis - basa pėda efektyviau lavinama, taip pat tai turi didelę naudą sensorikai. Judrus kūdikis nuolat griuvinėja, todėl namuose neturi būti aštrių kampų. Pavojingus stalų, spintelių ir kitų daiktų kampus geriausia apsaugoti specialiomis apsaugomis. Jų galite įsigyti prekybos centruose ir interneto parduotuvėse.
Avalynė vaikui
Tačiau jei vaiko pėda nėra stabili, rekomenduojama rinktis batus, turinčius tvirtą užkulnį. Taip pat tokie batai turėtų būti plačiu priekiu, lanksčiu padu (padas turi lengvai susilenkti, bet ne per daug - batas neturi susilenkti visiškai pusiau). Užkulnis taip pat turi būti tvirtas, bet lankstus - neturi būti labai kietas. Vaikui mokantis vaikščioti nereikėtų auti batukų. Basa pėda jis geriau jaučia paviršių, dirginamos pėdose esančios nervų galūnėlės ir jam lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
Kada sunerimti?
Jei iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui. Kai kūdikis pradeda vaikščioti devynių mėnesių, o kiti kone pusantrų metų - abiem atvejais viskas gerai. Svarbu sekti etapus - ar vaikas stojasi prie baldų, ar eina šoniniu pristatomu žingsniu ar bando pasileisti ir pastovėti savarankiškai. Jeigu šiuos etapus pradėjo atlikti nuo 8-9mėnesio ir tęsė juos toliau, turi savarankiškai pradėti eiti iki 14-16mėn., tačiau jeigu pastebite, kad šių etapų kūdikis neatlieka ir jau artėja prie 16-18mėn, tikrai reiktų kreiptis į gydytoją.
Dažniausios tėvų klaidos
Tėvų dažniausios klaidos yra tokios, jog jie labai nori greičiau matyti savarankiškai vaikštantį savo kūdikį. Dėl šio noro pridaro daug klaidų, kurias vėliau mes, kineziterapeutai, taisome. Tai viena iš dažniausių klaidų yra ankstyvas statymas ant abiejų kojų, kūdikio apskritai nėra rekomenduojama statyti ant kojų kol jis pats neatsistoja. Taip mes galime pakenkti kojų vystymuisi ar juosmens bei dubens formavimuisi. Kita retesnė, bet dar kartais girdima klaida, tai yra vaikštynių naudojimas, jos tikrai yra tikras blogis kūdikio raidai. Šios priemonės ne tik atitolina vaiko savarankišką vaikščiojimą, bet ir gali pakenkti stuburui ir kojoms. Tad tikrai patariu vengti šių dviejų klaidų. Nerekomenduojama naudoti nei šokliukų, nei vaikštynių. Šios priemonės ne tik neprisideda prie vaikščiojimo pradžios, bet dažnai ją ir atitolina. Vaikštynės kineziterapeutų laikomos žalingomis, nes kūdikis būna pasodinamas ir dažnai remiasi sulenktomis kojomis bei spiriasi pirštų galais. Pasak mokslinės literatūros, vaikštynė gali formuoti neteisingą eisenos modelį (vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų) ir pradėta naudoti per anksti gali sukelti kojų deformacijas.
tags: #kada #vaikas #turi #pradeti #vaikscioti
