Darželiai atlieka svarbų vaidmenį vaiko socialiniame ir emociniame vystymesi. Vaikų darželiai šiandien tampa labai svarbia ir dažnai nepakeičiama vieta, kur vaikai įgyja jiems būtinus socialinius įgūdžius. Ikimokyklinis ugdymas taip pat patiria svarbių pokyčių, o gerosiomis pasaulinėmis praktikomis parengtos „Ikimokyklinio ugdymo programos gairės“ kiekvienai švietimo įstaigai padeda kurti savo individualias ugdymo programas.
Ikimokyklinio ugdymo svarba
Trečiaisiais gyvenimo metais vaiko viduje vyksta asmenybės krizė, kuri pasireiškia vaiko savarankiškumo pradžia. Tretieji gyvenimo metai - palankiausias laikas leisti vaiką į darželį. Darželyje vaikai išgyvena sėkmę ir nesėkmę. Darželinukas pajaučia savo kailiu, kas tai yra, ir išmoksta pats su tuo susidoroti. Skirtumas tarp vaikų, lankiusių ir nelankiusių vaikų darželio, pajaučiamas pradėjus eiti į mokyklą. Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau. Šią adaptaciją daug sunkiau išgyvena nelankę darželio vaikai.
Dažnai tėvai bijo leisti vaikus į darželį, kad jie nepakliūtų “gatvės kultūros” įtakon. Tačiau vaiko atsparumas ugdomas nuo pat mažens. Labai svarbus šeimos vaidmuo. Jei šeimoje vaikas jaučiasi stiprus, saugus, mylimas - jis atsparus. Jei vaiku nepasitikima, jis nejaučia meilės, yra neužtikrintas - nebus apsaugotas nuo aplinkos veiksnių. Tėvai, įpratę viską daryti už vaikus, turi leisti vaikui nuo pat mažens pačiam susidoroti su savo problemomis. Vaikai sugeba apsiginti psichologiškai ar kitaip. Jei vaikas mažas to neišmoksta, ir suaugęs sunkiai su tuo susidoros.
Šiuolaikiniai vaikai yra kitokie ir specialistus per kelerius pastaruosius metus įvykę pokyčiai neramina. Ypač ryškiai pasikeitę vaikai, kurie į ankstyvojo ugdymo įstaigas atėjo po pasaulinės pandemijos. Šių vaikų akademiniai gebėjimai gali būti labai aukšti, tačiau socialiniai įgūdžiai - dažnai kur kas prastesni. Tokiems vaikams sunkiau pritapti klasėse, dirbti komandose, prisitaikyti prie kitų, bendrauti ir bendradarbiauti.
Vaikai nebežaidžia kiemuose, neturi galimybės laisvai bendrauti su kitais vaikais - jų bendravimo erdvė dažnai apsiriboja tik namais ir ugdymo įstaigomis, tad jų reikšmė yra didelė. Dažnai vaikai užauga tik su tėvais - mama ir tėtis, o platesnė šeima - seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės - dažnai būna toli. Taip pat svarbus technologijų poveikis vaikams, dėl kurio vaiko dėmesys krypsta ne į žmogų, ne į gyvą bendravimą, o į išmaniuosius įrenginius.
Darželis kiekvienam vaikučiui yra labai svarbus ir naujas patyrimas. Metukus ar daugiau su mamyte praleidęs vaikutis atsidurs būryje nematytų vaikučių ir auklyčių, tačiau tuo pačiu atras naują nepažintą draugystės, džiaugsmo ir naujų potyrių pasaulį. Tačiau kai kurie vaikučiai ne taip greitai pripranta prie darželio, juk ilgą laiką mama jam buvo visas pasaulis, tai ką gi daryti jei vaikas nenori eiti į darželį?
Vaiko adaptacija darželyje
Tėvams, pirmą kartą besiruošiantiems leisti savo atžalą į darželį, vasaros pabaiga paprastai yra nerimastinga. Kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje? Ar greitai pavyks adaptuotis? Ar ras bendrą kalbą su kitais vaikais? Ar jam patiks auklėtojos? Visi šie kylantys klausimai - natūralus rūpestis vaiko gerbūviu.
Žinoma, kad nerimas ir kylantys klausimai yra visiškai natūralūs - juk vaikui pradėjus lankyti darželį, keičiasi visos šeimos rutina. Jei mažylis mato, kad tėvams neramu jį palikti darželyje, natūraliai formuojasi suvokimas, kad kažkas su šia vieta yra negerai. Be to, slegianti nuotaika persiduoda ir vaikui. Dėl šios priežasties pozityvus tėvų nusiteikimas gali būti labai reikšmingas sklandžiai vaiko adaptacijai.
Kitas dažnai pasitaikantis reiškinys - tai tėvų noras prieš pat darželio pradžią padaryti vaiką kuo savarankiškesniu. Viena dažniausiai daromų tėvų klaidų, kurios tikrai patarčiau vengti - tai kasdienis vaiko apdovanojimas už „išbuvimą“ darželyje. Neretai tenka girdėti: „Jei šiandien būsi geras, neverksi, vakare parduotuvėje galėsi išsirinkti ką tik nori.“ Ką tai signalizuoja vaikui? Darželis yra tokia baisi vieta, kad už buvimą joje esi nusipelnęs apdovanojimo. Lygiai taip pat nepatariu vaikų apgaudinėti ir išeiti neatsisveikinus. Tėvų noras palikti vaiką laimingą, kai jis dar nemato, kad mes su juo atsisveikinsime, suprantamas, tačiau vėliau dėl to gali kilti tik dar daugiau problemų. Vaikas pradės baimintis, kad mama ar tėtis gali bet kada pabėgti, jį palikti ir tai jam kels tik dar didesnį nerimą ir stresą pasilikti vienam darželyje. Atsisveikinti su vaiku ir paaiškinti, kad grįšime ir kelintą valandą, yra būtina. Vis tik ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi - ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami. Tiesa, emocijų pradėjus lankyti darželyje tikrai bus daugiau nei įprasta, bet tai yra natūralu ir su tuo reikėtų susitaikyti. Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti - tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Juk emocijas vaikai parodo artimiausiems žmonės, jokiu būdu nereikėtų dėl to jų gėdinti.
Adaptacinis periodas savo trukme ir pobūdžiu kiek skiriasi priklausomai nuo ugdymo įstaigos, pačių pedagogų ir amžiaus grupės. Kiek laiko vaikui užtruks visiškai adaptuotis naujoje aplinkoje, priklauso nuo daugelio faktorių - jo charakterio, anksčiau turėtų patirčių su kitais vaikais, amžiaus, kalbinių gebėjimų ir t.t. Paprastai adaptacija vaikui užtrunka nuo kelių savaičių iki mėnesio, gali užtrukti ir daugiau. Manau, šiemet adaptacijai gali turėti įtakos ir ilgai trukęs karantinas, apribojęs socialinius kontaktus, pramogas, t. y. Na, o kalbant apie patį pasiruošimą darželiui, tam reikėtų skirti kur kas daugiau laiko nei kelios savaitės prieš oficialią pradžią. Savarankiškumas tikrai palengvina adaptacinį periodą, tad palengva galima pratinti vaiką prie naujų įpročių, pavyzdžiui, pačiam susirasti rūbus, kuriais tądien rengsis, mokytis apauti batus, susidėti savo daiktus į krepšį baigus žaisti ir pan. Žinoma, svarbu pranešti vaikui apie darželį, jo prasmę ir laukiančius potyrius. Mažam vaikui pats žodis „darželis“ nieko nesako, tad nors kalbėti ir patartina, taip pat naudinga pasitelkti į pagalbą knygeles, kuriose knygos veikėjai pradeda lankyti darželį ir pan. Taip pat, puiki praktika vis nueiti pasivaikščioti aplink būsimą darželį, patyrinėti aplinką, pasižiūrėti, ką ten veikia vaikai. Tėvai išties dažnai nerimauja, o kaip gi žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs eiti į darželį? Tai, kaip vaikui sekasi pabūti kitoje aplinkoje be tėvų, kaip reaguoja į kitus vaikus, yra neblogi indikatoriai. Visuomet pabrėžiu, kad net jei pradžia darželyje ir nėra lengva, tėvams svarbu suvokti, kad tai normalu, kad jie šiame procese nėra vieni, o klysti irgi žmogiška - nei tėvai, nei pedagogai negali 100 proc. Darželio bendruomenė ir tėvai turi veikti kaip komanda - nebijoti išsakyti, jei kažkas yra ne taip, kaip tikėtasi, neslėpti, jei vaikas turi specialių poreikių ar įpročių, pomėgių. Santykis turi būti atviras ir grįstas pasitikėjimu, tada ir vaikui, ir visai šeimai bus geriau, ir adaptacija praeis sklandžiau. To visiems darželio naujakuriams ir linkiu.
Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėn. Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o iš patirties žinome, kad paieška gali užtrukti. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.
Vaikai vengia to, ko nepažįsta, ko nežino, kas kelia nerimą ar baugina. Tad verta ruoštis darželio lankymui iš anksto - artinti namų ritmą prie darželio ritmo, užsukti į teritoriją, aplankyti auklėtojas. Supažindinkite auklėtojas su vaiku, papasakokite, kuo jis ypatingas, ką mėgsta, kas jį nuramina. Tėvai, norėdami padėti vaikui susidraugauti su darželiu, turėtų išlikti ramūs, nuoseklūs, tikėti sėkme, drąsinti vaiką ir atsakyti į jam rūpimus klausimus.
O klausimų vaikams gali kilti pačių įvairiausių: „Kodėl man reikia eiti į darželį?“, „Ką reikės daryti, kai man bus liūdna?“, „O jei aš nenorėsiu pietų miegelio?“, „Kas man padės apsirengti?“, „Kada tu, mama, ateisi manęs pasiimti?“ ir pan. Aiškūs ir konkretūs atsakymai vaikus ramina, tad kalbėkitės ir aptarkite įvairias galimas situacijas, žaiskite siužetinius žaidimus, vartykite ir skaitykite tam skirtas knygeles.
Dalis vaikų atsisveikindami su savo tėvais pravirksta, todėl tėvai dažnai griebiasi gudrybės - nutaikę momentą, kai kur nors nukrypsta vaiko dėmesys, tyliai išbėga. Toks netikėtas tėvų dingimas gali sukelti vaikui papildomą nerimą dėl to, kad darželyje dingsta žmonės, tad čia nesaugu ir baisu. Todėl kartu su vaiku susikurkite atsisveikinimo tradiciją: prieš išeidami apsikabinkite, duokite „penkis“ ar bučkį, suskaičiuokite iki 10 ar pamojuokite vaikui, jus stebinčiam pro langą. Šio ritualo laikykitės kasdien, nes tai, kas pastovu, veikia raminančiai. Be to, taip vaikui bus aišku, kada jūs išeisite. Svarbu pastebėti, kad kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite. Net jei vaikas verkia, paprastai tai trunka vos keletą minučių, o netrukus, auklėtojos padrąsintas, jis jau sėkmingai dalyvauja grupės veikloje.
Verta turėti omenyje, kad mažylis darželyje susiduria su nauja aplinka, keičiasi jo dienotvarkė, atsiranda naujų patirčių, keliančių nerimą ar įtampos jausmą. Natūralu, kad kuriam laikui vaiko elgesys ar emocijos gali pasikeisti. Vieni vaikai tampa judresni, jausmingesni, kiti priešingai - tampa uždaresni, atsisako bendrauti, renkasi stebėtojo vaidmenį. Tad naujai pradžiai turi ruoštis visa šeima.
8 žingsneliai link ramios ir sėkmingos adaptacijos
Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Tam įgyvendinti prireiks 8 žingsnių:
- Būkite kartu su vaiku toje pačioje patalpoje tol, kol vaikas pradeda domėtis grupės patalpoje esančiais daiktais ar žmonėmis. Būtina sąlyga - sėdėkite ir po grupę nevaikščiokite, drąsinkite savo vaikutį bendrauti su auklėtoja ir kitais vaikais. Taip mažylis greičiau susidomės kitais aplinkoje esančiais žmonėmis.
- Išeikite į greta esančią patalpą, pavyzdžiui, drabužinę, kad vaikas pajaustų galintis būti saugus net kai jūsų kelias akimirkas nemato.
- Trumpam (iki 3-5 min.) išeikite už grupės durų ir jei vaikas jūsų pasiges - pravėręs grupės duris jus pamatys ir nurims.
- Išeikite iš grupės 10-15 min., pavyzdžiui, į tualetą. Net jei vaikas sunerims ar ims verkti, jūs greitai grįšite ir turėsite progą nuraminti mažylį.
- Išeikite į lauką maždaug 20-30 min., pavyzdžiui, trumpam nueikite į parduotuvę. Taip pratinsite vaiką pamojuoti ir stebėti jus išeinančius ar ateinančius.
- Palikite vaikutį grupėje 1-2 val.
- Palikite mažylį grupėje iki pietų miego. Kol jūsų nebus, vaikui draugiją gali palaikyti mylimiausias žaisliukas - su juo paprastai būna ir ramiau, ir drąsiau.
- Palikite vaiką grupėje visai dienai. Šis žingsnis rekomenduojamas tik po to, kai vaikas geba grupėje ramiai praleisti pirmąją dienos dalį.
Adaptacijos metu palaikykite vaiką emociškai - dažniau apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite. Jei šios strategijos nepadeda, reikėtų individualiai pasikonsultuoti su psichologu. Kiekviena šeima yra unikali, tad natūralu, kad bendro pobūdžio rekomendacijų gali nepakakti.
Oro sąlygos ir buvimas lauke
Kai nesilaikoma higienos normų, darželis gali tapti labai palankia ligų plitimo aplinka, ypač gripo ir lašeliniu keliu plintančių ligų: tymų, kokliušo, žarnyno infekcinių ligų. Atvesti į darželį vaikai turi būti apžiūrimi, tačiau gali būti kalti ir tėvai, kurie atveda ligotus vaikus.
Per šalčius raginama vadovautis tomis pačiomis, jau keletą dešimtmečių šalies gydytojams žinomomis rekomendacijomis - ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką nereikėtų eiti, kai oro temperatūra nukrinta žemiau -20 °C. Tačiau čia svarbiau ne tai, kokį šaltį lauke rodo nukritęs termometro stulpelis, bet meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra.
Vėjas, oro drėgnumas lemia tai, kad kartais ta pati minusinė temperatūra bus jaučiama kaip šaltesnė, o kitais kartais ir visai pakeliama. Pietų vėjas sukelia vienokį poveikį jutiminei temperatūrai ir organizmo reakcijoms, šiaurės arba rytų vėjas - kitokį.
Ši jutiminė temperatūra kartais gali ir nustebinti. Būna, kad termometras rodo -18 °C, tačiau Jūs, išėję į lauką, jaučiate tarsi būtų -29 °C. Šiuo atveju riba „žemiau 20 laipsnių“ turėtų būti taikoma jutiminei temperatūrai. Be abejo, kaip mažametis vaikas jausis lauke per speigą, labai priklauso ir nuo to, kaip jis aprengtas.
Saugiausia riba -10°C. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaiku į lauką bei žaisti smagius žiemos žaidimus arba, gerai aprengus, išsivežti mažylį vežimėlyje. Šalčiau nei -10 oC - vertiname jutiminę temperatūrą. Jei lauko oro temperatūra nukrinta žemiau nei -100C, jau derėtų atsižvelgti į jutiminę oro temperatūrą. Šalčio pavojai ikimokyklinio amžiaus vaikui bus minimalūs, jei jutiminė oro temperatūra bus ne žemesnė nei -20oC.
Geriausi vilnoniai ir pūkiniai rūbai. Per šalčius vaiką reikėtų rengti drabužėliais, kurie nebūtų jam per maži - nespaustų, be to būtų šilti ir pralaidūs orui. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, jei tik vaikas nėra alergiškas vilnai. Galima po vilnoniais drabužiais rengti medvilninius ar lininius drabužius. Pirštinės turėtų atitikti vaiko rankų dydį. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis - šie drabužiai lengvi, pralaidūs orui, bet atsparus vėjui ir gerai saugo šilumą. Avalynė - laisvesnė. Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų. Be to, ji turėtų būti sausa - mažiesiems nepatartina jos dėvėti ilgiau nei valandą. Būnant lauke ilgesnį laiką, reikėtų pakeisti batukus, o drėgną avalynę rekomenduojama išdžiovinti. Ilgiau avint net ir odinę avalynę, joje atsiranda drėgmės - tai atvėsina pėdas bei skatina nušalimą.
Nepamirškite apsauginių kremų veidui. Esant minusinei temperatūrai ir stipresniam vėjui, atviras odos vietas gali apsaugoti specialus tepalas ar kremas. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tepalo sudėtį. Reikėtų rinktis riebalų pagrindu sukurtą tepalą. Vandens pagrindu pagamintas kremas žiemos oro sąlygomis netiks. Pagiriamąjį žodį gydytoja taria tiems tėvams, kurie žiemą nepamiršta liaudiškų priemonių - tepa atvirus odos plotus, pavyzdžiui, lydytais žąsies taukais. Patepkite vaiko lūpas vazelinu. Kai kurie vaikai lauke turi įprotį laižyti lūpas.
Kaip suprasti, kada vaikas vis dėlto nušalo veidą, nosį ar pirštus? Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti į šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką. Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais. Šildyti reikėtų pamažu, tam geriausia tiktų šiltas vanduo, buvimas šiltoje patalpoje, kol bus suteikta profesionali pagalba.
Higienos normos darželiuose
Grupėse vaikams per ankšta. Pagal higienines normas lopšelio grupėje vaikų turėtų būti ne daugiau kaip 10, darželyje - 15, tačiau paprastai yra vos ne dvigubai daugiau. Dabar norima sugrąžinti sovietmečiu galiojusias normas: lopšelio grupėje - 20 ir darželio - 25 vaikai, tačiau tuomet buvo geresnė medicininė priežiūra. Jei normos keisis, savivaldybės turės darželiuose įsteigti medicinos seserų etatus.
Kasdien du kartus šviesiu paros metu darželius lankantys vaikai turi būti išvedami į lauką. Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai.
Darželių administracijos požiūris, ar vesti vaikus į lauką, ar vis tik visą dieną palikti grupėje, labai skiriasi. Vienuose darželiuose vaikai į lauką vedami nuolat, bet kokiu oru bei, kaip ir numatyta higienos normoje, 2 kartus per dieną. Dažniausia įvardijama priežastis, kodėl vaikai darželiuose nevedami į lauką - sudėtinga adaptacija ugdymo įstaigoje. Kai kuriems vaikams priprasti prie darželio - tikrai labai sunku, kaskart grįžus po ligos vyksta nauja adaptacija. Nemažai vaikų, likę be tėvų, didžiąją dalį dienos verkia, tad vėlgi kitos veiklos - darbeliai, žaidimai ar kelionės į lauką - iš dienotvarkės natūraliai eliminuojamos. Vaikai, kurie dar nespėjo adaptuotis, rengimąsi ir ėjimą į lauką gali suprasti kaip kelionę namo ir mamos atėjimą, todėl dar labiau stresuoja. Adaptacijos procesui vykstą sėkmingai grupė pradeda laikytis įprastos dienotvarkės, kurioje po pusryčių ir po vakarienės numatytas ir pabuvimas (nors ir neilgas) lauke.
Kita vertus, kai kurie tėvai yra įsitikinę, kad tam tikra prasme ligas gali paskatinti pats vedimas į lauką: auklėtojoms tenka aprengti arba padėti apsirengti maždaug 20-čiai vaikų. Storais kombinezonais aprengti ir prie durų laukiantys vaikai sukaista, suprakaituoja, o išėję į lauką greičiau peršąla. Jeigu esama situacija tėvų netenkina, reikėtų bandyti rasti kompromisą. Savo ruožtu tėvai turėtų pasirūpinti tinkama neperšlampama ir neperpučiama apranga, kokybiška avalyne, geros kokybės ir lengvai aprengiamais aksesuarais (pirštinėmis, šalikais, kepurėmis ir kt.). Kraštutiniu atveju, jei administracija į tėvų prašymus vesti vaiką į lauką neatsižvelgia, reikėtų keisti ugdymo įstaigą.
Pirmomis savaitėmis normalu nevesti, nes vaikai nepažįsta nieko, nežino savo grupės ribų lauke ir labai sunku. Jie ir taip verkia, tai pradžioj stengiamasi pripratinti prie grupės aplinkos ir tik tada į lauką. Bet max savaitę ar kelias.
Adaptacija darželyje
