Daržovių sodinimas ir sėja lauke įprastai prasideda maždaug nuo balandžio mėnesio, žinoma, jei oras jau pakankamai šiltas, o žiemos nebelikę nė pėdsako. Svarbu, kad būtų jau išėjęs pašalas ir naktimis neužklystų šaltukas. Ant pakuočių visuomet rasite nurodytus daiginimo, sėjos ir persodinimo lauke laikotarpius. Žinoma, jei įvardintas laikas balandis, o dar tik prieš savaitę snigo bei šalo naktimis, neskubėkite. Jei žiema neskuba trauktis, geriau daiginkite sėklas šiltose patalpose, persodinti visada suspėsite ir prisitaikysite prie klimato. Ant pakuočių nurodytos datos apskaičiuojamos pagal sėklos dygimo, augalo augimo bei vaisių vedimo laikotarpį.
Dažniausiai būna nurodomi du būdai - daiginimas patalpose ir sėjimas tiesiai į dirvą, todėl skiriasi nurodyti mėnesiai. Pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų, cukinijų daigų sodinimo laikas panašus - gegužės-birželio mėnesiai. Šių ir kitų šalnoms neatsparių daržovių daigus geriau sodinti truputėlį vėliau, nei per anksti. Žinoma, sodindami nepamirškite atsižvelgti į mėnulio fazes ar net jo kalendorių. Nes pastarojo dangaus kūno įtaka augalams ne ką mažiau reikšminga nei oro temperatūra. Reikėtų prisiminti, kad visas daržoves, kurių maistui naudojamos dalys yra virš žemės, naudingiausia sodinti po jaunaties ir pilnėjant mėnuliui.
Gegužė - vienas darbščiausių ir produktyviausių mėnesių darže. Šis mėnuo - daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Dirva jau pakankamai įšilusi, dienos ilgos, o gamta kviečia imtis pagrindinių sėjos ir sodinimo darbų. Dabar jau galima drąsiai sėti beveik visas daržoves, sodinti uogakrūmius, vaismedžius, daugiametes gėles ir net veją. Jei dar ne viską pasodinote sklype, nesijaudinkite, dar yra laiko užbaigti gegužės mėnesio darbus darže ar sode. Taigi, ką būtina nuveikti gegužės mėnesį ir kokių klaidų vengti?
Daržovių Sėja Gegužę
Gegužės mėnuo dažniausiai jau tinkamas visoms daržovėms sėti bei sodinti. Žemė pakankamai įšilusi ir laikas sėti pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, prieskoninius augalus, daugumą gėlių. Taip pat pats metas sodinti bulves, braškes, rožes, vaismedžius ir vaiskrūmius.
Svarbu, kad būtų jau išėjęs pašalas ir naktimis neužklystų šaltukas. Ant pakuočių visuomet rasite nurodytus daiginimo, sėjos ir persodinimo lauke laikotarpius. Žinoma, jei įvardintas laikas balandis, o dar tik prieš savaitę snigo bei šalo naktimis, neskubėkite. Jei žiema neskuba trauktis, geriau daiginkite sėklas šiltose patalpose, persodinti visada suspėsite ir prisitaikysite prie klimato. Ant pakuočių nurodytos datos apskaičiuojamos pagal sėklos dygimo, augalo augimo bei vaisių vedimo laikotarpį. Atminkite, kad labai svarbus sėklų sėjos gylis. Pasėjus per giliai, sulėtėja sėklų dygimas arba jos išvis nedygsta, o jei pasėjama per sekliai, daigai stimpa ir augalai auga silpni. Reikėtų prisiminti, kad visas daržoves, kurių maistui naudojamos dalys yra virš žemės, naudingiausia sodinti po jaunaties ir pilnėjant mėnuliui.
Šakniastiebinės daržovės
- Morkos
- Burokėliai
- Ropės
- Bulvės
Daržovės ir prieskoninės žolelės, kurias reikia pasėti į atvirą dirvą iki gegužės pabaigos
- Vėlyvosios morkų ir burokėlių veislės.
- Prieskoninės žolelės: petražolės, špinatai, krapai, krienai, kalendros.
- Svogūnai (įskaitant plunksninius).
- Vidutinio ankstyvumo kopūstų veislės.
- Agurkai.
- Ridikėliai.
Jei šiluma išsilaiko iki gegužės pabaigos, cukinijas galite sėti tiesiai į atvirą dirvą. Paprikas, pomidorus ir baklažanus į lysves galima persodinti tik praėjus visoms šalnoms.
Morkos
Gegužės mėnesį sėjamos morkos rudens derliui, nes per anksti pasėtos, greitai subręsta. Tačiau tokios greitai ir anksti užaugusios morkos nėra tinkamos laikyti per žiemą. Svarbu, sėjant morkas jų sėklų neįterpti pernelyg giliai į dirvą: pakaks 1-2 cm gylio. Kadangi morkų sėklos labai smulkios, paaugusias, jas reikia praretinti, kad augtų stambesnės, lygesnės, tiesesnės.
Burokėliai
Burokėliai nėra labai jautrūs šalnoms, todėl juos drąsiai galima sėti tiesiai į dirvą jau nuo gegužės pradžios. Burokėlių sėklos įterpiamos į dirvą 2-3 cm gylyje. Kaip ir morkas, per tankiai sudygusius burokėlius reikės praretinti.
Bulvės
Nors bulves galima sodinti jau nuo balandžio pabaigos, tačiau dažniausiai jos sodinamos tik gegužės pradžioje. Nebent pasitaiko labai šiltas ir ankstyvas pavasaris. Kol dirvos temperatūra mažesnė nei +5 °C, sodinamos daigintos bulvės. Kai temperatūra pakyla aukščiau, galima sodinti ir nedaigintas. Atminkite, kad bulvių sėklos pjaustyti nepatariama.
Svogūnai ir česnakai
Gegužės 8 d. šv. Stanislovo diena yra nuo seno laikoma svogūnų sodinimo diena. Šios tradicijos dauguma sodininkų vis dar laikosi ir svogūnus sodina būtent tą dieną. Kaip ten bebūtų, bet svogūnų sodinimui tinkamiausios pirmosios 10 gegužės dienų. Svarbiausia, svogūnų nesusodinti per giliai: ropučių kakleliai turi būti maždaug 0,5 cm gylyje. Giliau susodinti ilgiau ir sunkiau dygs. Vasariniai česnakai paprastai susodinami jau balandžio antroje pusėje. Tačiau jeigu pavasaris, kaip ir šiemet, vėluoja, juos sodinti galite ir gegužės pradžioje.
Pupelės
Nors žirniai ir pupos susodinti jau praeitą mėnesį, tačiau jų giminaitės pupelės yra kur kas lepesnės ir į dirvą gali būti sėjamos tada, kai ši įšyla bent iki +12 °C. Paprastai tinkamas metas pupelių sėjai yra, kai sužydi alyvos. Pupelėms augti būtina šiluma, tad joms sėti parinkite saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą daržo vietą.
Moliūginės daržovės
Agurkai, aguročiai, cukinijos, moliūgai - labai jautrūs šalnoms, tad sėjami į šiltą dirvą arba daiginami šiltnamiuose. Optimali temperatūra +22-25 °C. Šios daržovės yra labai reiklios šilumai, tad skubėti su jų sėja negalima. Paprastai sėjamos tada, kai pražysta alyvos ir dirva jau būna pakankamai įšilusi. Tačiau ir tuomet reikėtų pasaugoti nuo šalnų. Šaltomis naktimis pridengti plėvele.
Jeigu agurkus sėsite šiltnamyje, tai daryti reikėtų pirmomis gegužės dienomis. Tačiau temperatūra šiltnamyje turi siekti bent +22-25 °C. Jeigu sudygę agurkai, labai sparčiai auga, reikėtų palaikyti kiek vėsesnę temperatūrą: apie +16-18 °C.
Vienmečiai prieskoniniai augalai
Nuo gegužės pradžios jau galima sėti krapus, petražoles, mėtas ar raudonėlius. Smulkios šių augalų sėklos sėjamos negiliai: 1-2 cm gylyje. Mėtas galima auginti ir iš daigelių. Taip užtikrinamas veislinių savybių išsaugojimas. Palankiausios dienos prieskoniniams augalams sėti: gegužės 10, 11, 12, 16-18 dienos.
Daržovių daigų sodinimas į šiltnamį
Dabar pats tinkamiausias laikas paaugusiems daržovių daigams keliauti į savo nuolatinę augimo vietą - šiltnamį. Gegužę į šiltnamius persodinami pomidorai, agurkai, paprikos ir kitos daržovės, kurioms augti būtina daug šilumos.
Persodinant daigelius svarbu nepažeisti jų šaknyno. Ypač jautrūs persodinimui yra agurkai, todėl šiuos dažniausiai rekomenduojama sėti tiesiai į šiltnamį ar atvirą dirvą. Pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų, cukinijų daigų sodinimo laikas panašus - gegužės-birželio mėnesiai. Šių ir kitų šalnoms neatsparių daržovių daigus geriau sodinti truputėlį vėliau, nei per anksti.
Braškės ir žemuogės
Gegužę puikus metas sodinti braškes ir žemuoges. Braškės ir žemuogės sodinamos iš daigų gegužės pradžioje. Joms turi būti paruošta gerai įtręšta ir nuo piktžolių išvalyta dirva. Lysves joms sodinti rekomenduojama dengti juoda daržo plėvele arba agrotekstile. Taip lysvės bus apsaugotos nuo piktžolių, o uogos bus švaresnės.
Jei sodinate daigus, rinkitės apsiniaukusią dieną ar vakarą. Tinkama žemė - puri, gerai nusausinta.
Vaismedžių, vaiskrūmių ir uogakrūmių sodinimas
Jeigu pavasaris vėlavo (kaip šiemet), gegužės pirma pusė vis dar tinkama vaismedžiams, vaiskrūmiams ir uogakrūmiams sodinti. Iki gegužės vidurio galima sodinti šilauoges, vynmedžius, spanguoles ir kt.
Gėlių Sodinimas Gegužę
Gegužę į lauką galima perkelti tiek vienmetes, tiek daugiametes gėles. Petunijos, serenčiai, našlaitės, lobelijos - puikiai tinka gėlynams, balkonams, vazonams. Lenkijoje daugelį gėlių galite auginti nenaudodami daigų. Prieš sėdami nasturtas į žemę, sėklas 24 valandas pamirkykite augimo stimuliatorių tirpale.
Gegužės pabaigoje galite sėti dvimetes gėles, kurios žydės tik kitą sezoną. sustiprės ir kitais metais atsiskleis visu savo grožiu. Sėkite auksinuką ir kosmėją, juodgrūdę ir gysločius. veislių su gražiais didžiuliais žiedais.
Kokias gėles sodinti iki gegužės pabaigos:
- Šakniastiebinius irisus
- Kanas
- Hostas
- Lelijėles
Prasidėjus atkakliams karščiams galima sodinti petunijų ir pelargonijų daigus, kalijų, gladiolių, anemonų gumbus. Gegužę į gėlynus sodinami jurginų ir kardelių gumbai, raganės, bijūnai, begonijos, rožės. Sėjamos saulutės, nasturtės, astrai, dekoratyviniai kopūstai, medetkos, pelėžirniai. Taip pat galima sodinti vandens lelijas. Joms sodinti tinkamas metas nuo balandžio pabaigos iki pat rugsėjo mėnesio.
Pats laikas pasirūpinti ir gėlių sodinimu į lovelius ar pakabinamus vazonus balkonams, terasoms puošti. Gegužę dauginamos chrizantemos. Gėlynuose taip galima sėti medetkas, nemezijas, ešolcijas, nasturtes, pelėžirnius. Be to, sodinamos raganės. Jos mėgsta saulę, tad parenkama saulėta vieta: kuo daugiau saulės, tuo gausiau jos žydi. Sodinant augalus, eilėje reikėtų palikti 1,2-1,5 m atstumus. Kasama didelė duobė - mažiausiai 60 x 60 x 60 cm, nes jų šaknys ilgos, siekia net iki 0,5 m ar daugiau.
Jau pradedami puošti balkonai ir terasos vienmetėmis gėlėmis pastatomuose vazonuose ar loveliuose. Paprastai pasirenkama dominuojanti augalų rūšis ir papildoma augalais, padedančiais užpildyti tarpus. Juostuotąsias ir laiptuotąsias pelargonijas galima derinti su šlamučiais, stuburtėmis, lakišiais, lobelijomis, verbenomis. Jos geriausiai tinka saulėtai pusei. Pavėsingai pusei puikiai tinka gumbinės ir svyrančios begonijos, fuksijos, sprigės, kurias galima papildyti šlamučiais, stuburtėmis (dichondromis), taškuonėmis (bakopomis), valgomaisiais batatais (ipomėjomis). Terasose puikiai vešės ir aplinką puoš svyrančiosios petunijos, kurias galima sodinti ir pusiau pavėsingoje, ir saulėtoje pusėje.
„Sodas balkone“: A.Gaisrės patarimai, kaip užsiauginti gausų derlių balkone
Vejos Priežiūra Gegužę
Gegužė - idealus metas sėti veją. Svarbiausia - išvalyta, išlyginta ir šiek tiek suplūkta dirva. Sėjama tankiai, o po to sėklos lengvai įterpiamos grėbliu ir voluojamos.
Gegužės yra tas mėnuo, kai būtina pasirūpinti savo veja. Jeigu jos dar neturite, nuo gegužės iki pat rugsėjo tinkamas metas vejai sėti. Taip pat šį mėnesį galima atsėti išplikusias vejos vietas, naikinti samanas. Be to, žolei greitai augant, jau reikės ir veją pjauti.
Taip pat nepamirškite vejos patręšti, naikinti piktžoles joje ir laistyti.
Jeigu dirvožemis pernelyg rūgštus, blogos struktūros, veja dažnai apauga samanomis. Nors samanas galima išnaikinti specialiomis priemonėmis, tačiau tai nepagerins dirvožemio struktūros. Išnaikinus samanas, patartina veją profilaktiškai patręšti dolomitmilčiais. Vidutinė norma - 300 g/m2. Tręšiant veją, dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Migliniams (varpiniams) augalams reikia daug maistinių medžiagų, tad veją tręškite specialiomis vejos trąšomis.
Kiti Darbai Sode Gegužę
- Kambarinių augalų persodinimas
- Mulčiavimas
- Genėjimas ir retinimas
- Skiepijimas
- Piktžolių ravėjimas
- Tręšimas
Gegužės mėnuo - tai ne tik sėjos, bet ir vilties metas: šiltėjantis oras, šviežia žemė, sodininkų energija. Efektyvesniam darbui, verta atsižvelgti ne tik į oro sąlygas, bet ir į Mėnulio kalendorių, kuris daugelio sodininkų patirtimi, tikrai padeda pasiekti geresnio derliaus.
Taip pat gegužę tinkama vaismedžiams, vaiskrūmiams ir uogakrūmiams sodinti. Norintiesiems ankstyvo derliaus balandžio pradžia - puikus laikas sėti ridikėlius, gūžines salotas, ropes, ropinius kopūstus, pupas, žirnius. Daigams sėkite žiedinius kopūstus, arbūzus, agurkus, moliūgus ir įvairius prieskoninius augalus. Šiltnamyje galite pasisėti cukinijų. Metas sėti ir persodinti.
Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti. Daigams sėkite aguonas, celiozijas, flioksus, gazanijas, gubojas, gvaizdūnes, jurginus, kermėkus, kosmėjas, lakišius, lobelijas, medetkas, neužmirštuoles, o tiesiai į dirvą jau galima sėti ratilius (astrus), lobuliarijas, nasturtes, pelėžirnius, saulėgrąžas. Kol daigai dygsta, galima persodinti kambarines gėlės. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, o senesnius - kas dvejus ar trejus metus. Po žiemos visiems augalams, įskaitant ir kambarinius, trūksta įvairių medžiagų. Rekomenduojame pradėti reguliariai juos tręšti. Trąšų pasirinkimas labai didelis, tad tinkamų rasite bet kuriam kambariniam augalui, tačiau svarbu laikytis gamintojo nustatytų tręšimo normų.
Sėja, sėklos paskleidimas ir įterpimas į dirvą tam tikru gyliu, dažnai kartu beriant ir mineralines trąšas turi daug įtakos būsimam derliui. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos sėklos į perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjais. Kiek vėliau, balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje sodinami ankstyvieji kopūstai, sėjami burokėliai, gelteklės. Pavasaris atskirais metais būna ne visai vienodas, todėl daržoves reikia sėti ne pagal kalendorines, bet pagal fenologines datas, kurios geriau atspindi gamtos sąlygas. Pradedantys daržininkai paprastai sėja per giliai. Tai sulėtina sėklų dygimą arba jos išvis nedygsta. Be to, kai giliai įterptos sėklos ir sudygsta, daigai negali prasimušti į žemės paviršių, perpus labai sekliai, sėklai gali neužtekti drėgmės, nes viršutinis dirvos sluoksnis paprastai greitai perdžiūva. Suspaustą vagelės dugną morkų ir svogūnų sėklas reikia berti iki dviejų centimetrų atstumu vieną nuo kitos, o burokėlių, ropių sėklas - 1-2 cm. Nereikia sėti tankiai. Vagelės dugno suspaudimas padeda sėkloms greičiau sudygti, nes vanduo iki jų pakyla iš apatinių dirvos sluoksnių. Po to sėklas reikia apiberti puse centimetro žemės ir puvenų mišinio sluoksneliu. Mišinį truputį suspausti skaudančia ranka, o paskui viršun dar užpilti iki dviejų centimetrų puvenų arba durpių sluoksnį. Puvenos ir durpės apsaugo vageles nuo perdžiūvimo.
Daugelis daržininkų kiekvieną pavasarį kartoja tą pačią klaidą - sodina daržoves pagal kalendorių, o ne pagal realias sąlygas. Nors atrodo, kad atėjus kovui ar balandžiui jau metas imtis darbų, skubėjimas dažnai kainuoja labai brangiai. Dirvožemio temperatūra tiesiogiai veikia sėklų dygimą ir šaknų vystymąsi. Jei dirva per šalta, sėklos gali ilgai nedygti arba visai nesudygti. Per šaltoje dirvoje šaknys negali tinkamai pasisavinti maistinių medžiagų. Norint išvengti klaidų, verta ne spėlioti, o matuoti. Tam geriausiai tinka dirvožemio termometras. Svarbu nepamiršti, kad tai - minimalios ribos. Viena didžiausių klaidų - sodinimas „iš akies“. Taip pat dažnai skubama sodinti šilumamėgius augalus. Dar viena klaida - per drėgna dirva. Norint pradėti sodinimo darbus anksčiau, galima pasitelkti kelis paprastus sprendimus. Vienas efektyviausių - juodos plėvelės ar agroplėvelės naudojimas. Tinkamas sodinimo laikas gali padaryti milžinišką skirtumą. Dirvožemio temperatūra - tai paprastas, bet dažnai ignoruojamas rodiklis, kuris gali nulemti viso sezono sėkmę. Vietoj skubėjimo verta skirti šiek tiek laiko stebėjimui ir matavimui.
Agurkai - viena labiausiai paplitusių daržovių, pamėgta dar prieš mūsų erą - įvairūs šaltiniai liudija, kad šiomis žaliaspalvėmis daržovėmis mėgavosi senovės egiptiečiai ir graikai. Agurkai - viena populiariausių ir dažniausių daržovių. Manoma, kad jų gimtinė - pietvakarių Azija. Agurkai minimi net legendoje apie Gilgamešą, Uruko karalių, gyvenusį maždaug 2500 m. pr. Kr. Jais mėgavosi ir senovės egiptiečiai, ir graikai, o šiandien didžiausia agurkų augintoja ir eksportuotoja yra Kinija - jai priklauso 2/3 viso pasaulio tiekimo.
Dirvos pH balansas yra itin svarbus, jei norite džiaugtis derliumi ar augalų dekoratyvumu, mat nuo to priklauso mineralinių medžiagų tirpumas ir jų įsisavinimas. Dalis augalų mėgsta rūgščia dirvą, tačiau dauguma - atvirkščiai, geriau auga dirvoje, kurios pH yra apie 6,0-6,5.
Ar žinojote, kad rudenį pasodinti žieminiai česnakai ir svogūnai užderės anksčiau, o taip pat galite sulaukti gausesnio jų derliaus? Be to, rinkdamiesi ir sodindami žiemines veisles, suteikiate augalams papildomą pranašumą lyginant su vasarinėmis veislėmis. Keletas paslapčių, kurios užtikrins, kad jūsų daržas kitą pavasarį ir vasarą taps tikra šių daržovių derliaus oaze.
Paprika - pasaulyje gana paplitusi daržovė, džiuginanti spalvų įvairove. Tiesa, įdomu tai, kad paprikos užauginamas vaisius iš tiesų laikomas uoga. Europą aitriosios paprikos pasiekė Kristupo Kolumbo laikais. Tuomet ši daržovė labai greitai išpopuliarėjo Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje, o vėliau pasiekė ir kitas šalis.
Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų - sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas. Sodininkystė šiandien tampa ne tik naudingu užsiėmimu, bet ir stilinga gyvenimo būdo dalimi. Ruduo - tobulas metas pasiruošti pavasariui. Būtent dabar sodinamos tulpės, narcizai, hiacintai ir kitos svogūninės gėlės, kurios pirmosios pražysta, kai sniegas dar tirpsta. Sėklavaisinių vaizmedžių (obelų, kriaušių) kenkėjai.
Ar galima genėti vaismedžius spalį? Spalis - metas, kai sodai nusiramina po derliaus, o daugelis sodininkų svarsto, ar verta dar imtis genėjimo darbų. Nors lapai jau gelsta, o vaismedžiai ruošiasi žiemoti, ne visada aišku, ar šiuo metu genėti naudinga, ar geriau palaukti pavasario. Būna dienų, kai nesinori per daug laiko praleisti virtuvėje, bet norisi kažko skanaus, sotaus ir šildančio, ypač vėsiais rudens vakarais. Į pagalbą kiekvienam virtuvės šeimininkui ateis jos didenybė bulvė. Atėjus rudeniui daugelio kiemai ir sodai pasidengia spalvingu lapų kilimu. Dažnai jie grėbiami į maišus ir išvežami, tačiau verta žinoti, kad nukritę lapai nėra šiukšlės - jie gali tapti puikia natūralia trąša jūsų sodui ir daržui. Šilauogės - vienas iš populiariausių uogakrūmių Lietuvoje. Jos ne tik skanios ir sveikos, bet ir gana ilgaamžės: tinkamai prižiūrimos gali derėti kelias dešimtis metų. Aviečių uogienė - klasikinis skanėstas, kuris daugeliui primena vaikystę ir vasaros kvapus. Ekologiškas daržininkavimas vis labiau populiarėja - žmonės ieško būdų, kaip maitinti augalus be cheminių trąšų. Nors nemažai augalų mylėtojų didžiuosius sodinimo darbus planuoja pavasarį, vis tik ruduo, pasak specialistų, yra kur kas tinkamesnis metas daugeliui augalų įsitvirtinti. Kompostavimas - paprasčiausias būdas paversti virtuvės ir sodo atliekas derlingu humusu, kuris pagerina dirvos struktūrą, sulaiko drėgmę ir maitina augalus. Norite džiaugtis savo užaugintu derliumi, bet nesate patyręs sodininkas? Geros žinios - tam tikros daržovės nereikalauja nei ypatingos priežiūros, nei didelės patirties. Ekologiškas sodas - tai ne tik derlius be chemijos, bet ir harmonija su gamta.
