Pensijų sistema Lietuvoje nuolat kinta, siekiant užtikrinti senatvės pensijų mokėjimą ateityje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, koks darbo stažas reikalingas pensijai gauti, ypač atsižvelgiant į asmenis, gimusius 1961 metais. Pensinis amžius Lietuvoje kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2026 m.
Pensinio amžiaus ir būtinojo stažo didėjimas
Nuo 2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2026 m. Taigi nuo kitų metų vyrų ir moterų pensinis amžius bus 65 metai.
Į pensiją galės išeiti moterys ir vyrai, gimę 1961 m. kovo 1 d. ar anksčiau. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus. Nors pensinis amžius ilgėja, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje jis gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo.
Lietuvoje senatvės pensijos amžius palaipsniui didinamas, norint 2026 metais pasiekti 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims. Vyrų pensinis amžius 2025 metais bus 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau. Moterų pensinis amžius 2025 metais bus 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle.
Būtinojo stažo reikšmė pensijos dydžiui
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. Nuo 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Taigi, jei gimėte 1961 metais, pensijos amžius jums bus 65 metai, o būtinasis stažas - 34,5 metai (jei išeisite į pensiją 2026 metais). 2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Remiantis informacija, pateikta „Sodros“ puslapyje, būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas - tai konkrečiai socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė pensijos bendrosios dalies dydžiui apskaičiuoti. Tuo metu senatvės pensijos amžius - laikas, nuo kada žmogus turi teisę teikti prašymą, kad jam būtų paskirta pensija.
Bazinės ir bendrosios pensijos dalies apskaičiavimas
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, 2025 metais į pensiją išeina Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t. y. 327,91 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 385,78 euro (40/34 x 327,91 euro).
Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką. Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui.
Išankstinė pensija: sąlygos ir mažinimo tvarka
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama likus ne daugiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus, jeigu atitinkate tam tikras sąlygas: turite sukaupti būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, kuris priklauso nuo metų, kada sulauksite pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, 2025 metais būtinasis stažas yra 34 metai. Negalite gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių ar šalpos pensijų, taip pat negalite dirbti ar gauti pajamų iš savarankiškos veiklos, būti ūkininku ar jo partneriu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė senatvės pensija yra mažinama 0,32 % už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, jei nuspręstumėte išeiti į išankstinę pensiją likus 5 metams (60 mėnesių) iki pensinio amžiaus, jūsų pensija būtų sumažinta 19,2 % (0,32 % x 60 mėn.).
Be to, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, jūsų senatvės pensija taip pat bus mažinama 0,32 % už kiekvieną mėnesį, kuomet gavote išankstinę pensiją. Tačiau jei išankstinę pensiją gavote ne ilgiau kaip 3 metus ir turėjote ne mažesnį kaip 40 metų stažą (šis reikalavimas kasmet didėja 3 mėnesiais), senatvės pensija nebus mažinama.
Prieš priimant sprendimą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama įvertinti savo finansinę situaciją ir pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad gautumėte išsamią informaciją apie galimus pensijos dydžio sumažinimus ir jų įtaką jūsų ateities pajamoms.
Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?
Pensijos persikėlus į Lietuvą ir dirbant užsienyje
Daugiau nei 40 proc. gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, Lietuvoje turi stažą, įgytą ir užsienyje. ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jeigu dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų. Visa informacija tarp šalių institucijų perduodama elektroniniu būdu per EESSI sistemą. Tačiau „Sodra“ neturi jokios įtakos tam, kaip greitai kita valstybė pateiks atsakymą. Jei atsakymo ilgai nėra, „Sodra“ priminimus siunčia vidutiniškai kas du mėnesius. Vis dėlto ES teisėje nenustatyta, per kiek laiko kita valstybė turi atsakyti, todėl kai kuriais atvejais sprendimų laukimas gali užtrukti ir metus ar ilgiau.
Pensijų dydis ir vidutinės pensijos
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 % arba 65 eurais.
Minimalių vartojimo poreikių dydį pagal nustatytą metodiką kiekvienais metais iš naujo apskaičiuoja ir tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiemet šis dydis yra 267 eurai. Atsižvelgiant į šį dydį, nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 eurų priemoką prie pensijos.
2025 metais Lietuvoje minimalios pensijos dydis tiesiogiai nenustatomas. Jei asmens apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 450 eurų ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą (2025 metais tai yra 34 metai), mokama pensijos priemoka, kad bendra gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 450 eurų. Be to, nuo 2025 metų sausio 1 d. šalpos pensijų bazė padidės iki 248 eurų.
Socialinės garantijos dirbantiems pagal individualią veiklą
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. VSD įmokos siekia 12,52 % arba 15,52 %, priklausomai nuo dalyvavimo pensijų kaupime. PSD įmoka yra 6,98 % nuo MMA arba nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų.
Dirbantys pagal individualią veiklą turi teisę gauti ligos išmoką, motinystės ir tėvystės išmokas, jei sumoka VSD įmokas ir atitinka nustatytus stažo reikalavimus. Tačiau nedarbo išmoka nepriklauso, nes nėra mokamos su nedarbo socialiniu draudimu susijusios įmokos.
