Nėštumo metu moters kūnas intensyviai ruošiasi būsimam maitinimui: krūtyse auga ir vystosi liaukinis audinys, formuojasi pieno latakėliai ir alveolės. Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Šis ankstyvasis kontaktas yra gyvybiškai svarbus sėkmingos laktacijos pradžiai.
Priešpienio laikotarpis (1-2 dienos po gimdymo)
Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Pirmosios kelios valandos po gimimo yra kritinės - jei pirmas maitinimas neįvyksta pirmą valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris lemia gimdos raumenų susitraukimą, taip padedant jai greičiau atsistatyti po gimdymo. Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą.
Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo)
Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu. Praėjus pirmosioms, intensyviausio žindymo paroms, bus truputį lengviau. Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas. Vėliau naujagimio skrandžio tūris vis didėja ir jis suvalgo vis daugiau.
Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo)
Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno. Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis.
Svarbūs aspektai pirmosiomis žindymo dienomis
Daugiausia žindymo problemų atsiranda dėl mamos nepatyrimo žindyti ir kūdikio žįsti. Taisyklingas maitinimas - svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Specialistė dalinasi svarbiausiais faktais pirmosiomis naujagimio žindymo dienomis. Kai kurios mamos nerimauja dėl prastai augančio mažylio svorio, manydamos, kad pieno sudėtis yra nepakankama ar jis per liesas, ir dėl to liaujasi žindyti. Tačiau, nors mamos pieno sudėtis keičiasi, pats riebiausias yra priešpienis ir pienas pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad vaikutis nepriauga svorio, nes pienas per liesas. Naujagimio svoris pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.
Pasiruošimas žindymui
Apsispręsti žindyti vaiką - dar ne viskas. Žindymui reikia ruoštis iš anksto, nes tai yra tikrų tikriausia technika. Pasiruošimas žindyti itin svarbus. Be jo tvarkinga žindymo abėcėlė nesusidėlios. Kaip be raidžių pažinimo neišmoksime skaityti, taip ir neišmanydami žindymo kertinių dalykų - žindyti. Kad maitinimas krūtimi nestebintų ir nekeltų streso, žindymo kursuose reikalinga apsilankyti trečią nėštumo trimestrą. Tai padės sužinoti, ko tikėtis pirmąją žindymo savaitę ir vėlesniais jo etapais, suprasti, kad tai - normalūs fiziologiniai procesai. Specialistė sako, jog dažnai moterys prisipažįsta nemaniusios, kad žindymas bus toks sudėtingas ir daug žinių reikalaujantis procesas - jį prilygina rimtam darbui. Pirmomis savaitėmis niekada nebus sklandaus žindymo. Svarbu žinoti, kad pirmomis savaitėmis fiziologiškai krenta naujagimio svoris, prasideda priešpienio gamyba, moterys susiduria su laktostazėmis - pilnomis krūtimis, jų pabrinkimu, jautrumu. Norinčioms žindyti savo mažylį moterims, kai renkasi gimdymo namus, svarbu pasidomėti, ar tai - kūdikiui palanki ligoninė, ar ji turi žindymo konsultantą, kas įstaigoje atsakingas už žindymą.
Pieno sudėtis ir žindymo aspektai
Kūdikis žįsdamas kontroliuoja, kad krūtis gamintų tokį pieną, kokio jam tuo metu reikia. Riebalų kiekis piene padidėja - visai nemažai - žindant. Nustatyta, kad maitinimo pabaigoje riebalų piene kartais padidėja penkis kartus, palyginti su maitinimo pradžia. Kartais žmonės kalba apie pirminį (pieną maitinimo pradžioje) ir galinį pieną (riebų ir sotų pieną maitinimo pabaigoje), bet tai ne skirtingos pieno rūšys. Nėra akimirkos, kada staiga liesas baigiasi ir prasideda riebus. Riebalų ir kalorijų kiekis didėja tolydžio. Pradžioje kūdikis iš daugiau pieno gauna mažiau kalorijų, o pabaigoje - daugiau kalorijų iš mažiau pieno. Taigi, kuo daugiau suvalgo per vieną maitinimą, tuo piene daugiau riebalų (žinoma, yra didžiausias limitas, bet jo niekada neįmanoma pasiekti, nes, kaip jau matėme, kūdikis krūties niekada neištuština visiškai). Paskutiniai lašeliai, ištekantys kūdikiui paleidus krūtį, turi labai daug riebalų. Per tas kelias valandas itin didelė riebalų koncentracija po paskutinio maitinimo bus praskiesta ką tik išskirtu, vandeningesniu pienu. Manoma, kad taip veikia savaime besireguliuojanti sistema: krūtyje kūdikio palikti riebalai pradeda slopinti riebalų gamybą, ir kita pieno porcija bus vandeningesnė. Riebalų kiekis piene maitinimo pradžioje priklauso nuo to, kiek jų prireikė per ankstesnį maitinimą ir kiek laiko praėjo tarp žindymų. Taigi gerti 100 ml pieno iš vienos krūties - ne tas pats, kaip gerti po 50 ml iš dviejų. Tai reikštų, kad kūdikis gautų daug mažiau riebalų ir kalorijų. Kiekvienas kūdikis naudoja tris kontrolės mechanizmus geriamo pieno sudėtį keisdamas bet kuriuo metu - jis žino, kiek jo gerti, kiek palaukti iki kito maitinimo ir ar žįsti iš vienos, ar iš abiejų krūtų. Išanalizavus pieną kiekvienu atveju eksperimentai parodė, kad pieno sudėčiai poveikį daro visi trys veiksniai. Jei nuo krūties atitrauksite dar nepavalgiusį, jam teks gerti liesesnį kitos krūties pieną, o ne pirmos krūties riebesnio pieno likučius. Kūdikiui reikės daugiau pieno, kad gautų tą patį kalorijų kiekį.
Mitas! Kiekviena mama gamina būtent jos vaikeliui pritaikytą pieną ir pieno riebumas svyruoja maždaug nuo 3 iki 5 proc., taigi nebūna per lieso ar per riebaus pieno. Tiesa ta, kad kiekvienas vaikelis yra skirtingas ir skirtingai įsisavina motinos pieną, taip pat čia lemia ir genetika. Mama savo mityba niekaip nedaro įtakos pieno riebumui, tai net valgydama riebesnį maistą, pieno „nepariebins“. Taip pat svarbu paminėti, kad pieno riebumas kinta ir nuo paros laiko, t. y. naktį ir paryčiais gamina riebiausias, todėl sunkiau augant svoriui visada žiūrima ar kūdikis žindomas naktį ir nepramiega labai ilgų tarpų. Motinos pienas sudarytas iš beveik 88 proc. vandens, todėl pradžioje žindant vaikelis atsigeria, o ilgiau žįsdamas pavalgo - pienas riebėja su kiekvienu gurkšniu - nuo visai lieso maitinimo pradžioje, iki lašiukais besiskiriančio pabaigoje.
Mitas! Motinos pienas niekada nepraranda savo vertės, nesvarbu kokio amžiaus vaikelis, o netgi priešingai - pieno sudėtis kinta kartu su vaikelio amžiumi, kinta paros eigoje, sergant, dygstant dantims - visiškai prisitaiko prie vaiko poreikių! Mokslo seniai įrodyta, kad vienoks pienas reikalingas neseniai gimusiam naujagimiui, visai kitas - metų laiko sulaukusiam mažyliui.
Mitas! Visų pirma, motinos pienas niekur nedingsta ir staiga nepasibaigia, o krūtų „subliuškimas” nereiškia, kad pieno sumažėjo - tiesiog susireguliavo pieno gamyba ir krūtys nebeprisipildo taip stipriai kaip anksčiau. Taip pat jei nepavyksta nusitraukti pieno rankomis ar pientraukiu, vėlgi, tai nereiškia, kad pieno nėra - tiesiog jūs to nemokate, nesate įgudusi ir neatsileidžia pienelis, kartais reikia geros įrangos, o dažnai ir praktikos bei tinkamų metodų, padedančių lengviau tekėti pieneliui.
Pieno tikrai bus tol, kol žindysite pagal vaikelio poreikį - kada nori ir kiek nori, neribosite laiko, o naujagimį ir žadinsite jeigu nesikelia pats bent kas 2-3 val. pavalgyti. Taip pat pieno bus tiek kiek reikia ir jo nemažės jei į žindymo procesą neįsipainios antspeniai, buteliukai ir čiulptukai, ypač pirmąsias 6 savaites, o idealu ir visą žindymo laikotarpį. Nepamirškime, kad vaikelio neramumas, blaškymasis ar krūties tampymas nereiškia, kad nebėra pieno, tai dažniausiai tipinis elgesys augimo šuolių metu.
