Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą apima begalinis džiaugsmas, kuriuo tiesiog privalu pasidalinti su brangiausiais žmonėmis ir imti svajoti apie mažylį, o kartu ir pradėti ruoštis jo atėjimui.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria besilaukiančiai moteriai kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi.
Jūsų patogumui esame paruošę "Nėščiosios sveikatos patikros" atmintinę, kuri parengta pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus.
Nėštumo požymiai ir kada kreiptis į gydytoją
Kūnas pradeda siųsti signalus apie galimą nėštumą dar prieš vėluojant mėnesinėms. Problema ta, kad dauguma šių ankstyvųjų nėštumo požymių yra labai panašiai į priešmenstruacinius simptomus.
- Mėnesinių vėlavimas. Reguliaraus ciklo sutrikimas yra patikimiausias ankstyvas ženklas.
- Krūtų jautrumas ir pabrinkimas. Praėjus maždaug 3 savaitėms po apvaisinimo, krūtys tampa pilnesnės, speneliai ypač jautrūs prisilietimui.
- Pykinimas ir šleikštulys. Nors vadinamas “rytiniu pykinimu”, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu.
- Stiprus nuovargis. Progesteronas, kurio kiekis sparčiai auga, atpalaiduoja raumenis ir ruošia kūną nėštumui.
- Dažnas šlapinimasis. Padidėjęs skysčių kiekis ir auganti gimda pradeda spausti šlapimo pūslę jau pirmaisiais mėnesiais.
Kiekviena moteris šiuos ankstyvuosius nėštumo požymius patiria skirtingai. Kai kurios jaučia beveik visus simptomus jau pirmomis savaitėmis, kitos nepatiria nieko neįprasto. Svarbu nepamiršti, kad moterys, jau turėjusios nėštumo patirties, dažnai greičiau atpažįsta šiuos ženklus. Jei tai pirmas nėštumas, kūno siunčiami signalai gali pasirodyti neaiškūs.
Tikslaus atsakymo nėra, nes kiekvienos moters organizmas reaguoja savaip. Hormonų pokyčiai kūne prasideda iškart po apvaisinimo, bet juntamus simptomus sukelia tik pakankamai pakilus hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) ir progesterono lygiui. Tai paprastai nutinka 2-4 savaites po apvaisinimo, t. y. Pirmą ir antrą savaitę jokių nėštumo požymių dar nėra, nes nėštumo savaitės skaičiuojamos nuo paskutinių mėnesinių pradžios, o apvaisinimas įvyksta tik antros savaitės pabaigoje. Ketvirtą savaitę vyksta implantacija, ir kai kurios moterys pastebi nežymų tepimą arba lengvus pilvo spazmus. Nuo šeštos savaitės simptomai tik stiprėja. Pykinimas gali tapti kasdienybe, o nuovargis kai kurioms moterims verčia keisti dienos planą.
Ne visada po ranka yra nėštumo testas, ir ne visada norite iškart bėgti į vaistinę. Kiti galimi ankstyvieji nėštumo požymiai:
- Bazinė kūno temperatūra. Jei kas rytą reguliariai matuojatės temperatūrą, pastebėsite, kad po ovuliacijos ji pakyla keliais dešimtaisiais laipsnio.
- Implantacinis kraujavimas. 6-12 dieną po apvaisinimo gali pasirodyti nežymios rusvos ar rausvos išskyros.
- Padidėjęs jautrumas kvapams. Staiga ėmėte nebepakęsti mėgstamų kvepalų ar kavos kvapo?
- Nuotaikų svyravimai.
- Maisto pageidavimų pokyčiai. Anksčiau mėgti patiekalai staiga kelia šleikštulį, o atsiranda keistų potraukių, pavyzdžiui, rūgštiems ar sūriems produktams.
- Vidurių užkietėjimas. Progesteronas atpalaiduoja žarnyno raumenis, todėl tuštinimasis tampa ne toks sklandus jau savaitę prieš numatomas mėnesines.
- Padidėjęs seilėtekis. Tai retas, bet medicinoje aprašytas simptomas, ypač moterims, kurias vargina stiprus pykinimas.
- Nosies užgulimas. Padidėjęs kraujo tūris ir hormonai gali sukelti nosies gleivinės patinimą.
- Tempimo pojūtis pilvo apačioje. Gimdos raiščiai pradeda temptis, nes gimda auga.
- Metalinis skonis burnoje. Kai kurios moterys jaučia nemalonų metalo poskonį, kurį sukelia estrogeno ir progesterono pokyčiai.
Svarbu suprasti, kad visi šie ženklai yra tik netiesioginiai. Juos gali sukelti stresas, hormonų svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Jei stebite savo ciklą ir kūno reakcijas, galite tiksliau įvertinti situaciją.
Patikimiausias nėštumą patvirtinti atlikus nėštumo testą bent dieną po praleistų mėnesinių. Kraujo tyrimas (beta hCG) yra tiksliausias nėštumo nustatymo būdas. Jis gali aptikti nėštumą jau 6-8 dienas po apvaisinimo ir parodyti tikslią hormono koncentraciją.
Gavus teigiamą nėštumo testą, pirmasis žingsnis yra registracija pas ginekologą. Gydytojas patvirtins nėštumą ultragarsu, paskirs reikiamus tyrimus ir sudarys priežiūros planą.
Pirmas vizitas pas ginekologą paprastai vyksta 6-8 nėštumo savaitę. Per jį atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina, kad vaisius yra gimdoje ir ar širdis plaka. Jei nėštumas neplanuotas, gydytojas padės susiorientuoti, kokie žingsniai reikalingi toliau. Specialisto priežiūra nuo pat pradžių padeda sumažinti nerimą ir užtikrina, kad tiek mama, tiek vaisius bus tinkamai prižiūrimi.
Jei moteris nekraujuoja, nėra skausmų, pamačius dvi teigiamas nėštumo testo juosteles neverta lėkti pas ginekologą ir pirmas vizitas turėtų būti iki 13 nėštumo savaitės plius 6 dienos.
Nuo 11 iki 13 savaičių plius 6 dienos atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina, kad nėštumas gimdoje. Gimdymo terminas skaičiuojamas pagal paskutinių mėnesinių pirmą kraujavimo dieną ir pagal ankstyvąjį ultragarsinį tyrimą. Taip pat patikrinama ar nėra vaisiaus struktūrinių pakitimų ir chromosominių anomalijų žymenų.
Pirmojo susitikimo metu paskiriami kraujo, šlapimo tyrimai ir susitariama dėl kito vizito po 10-14 dienų, kurio metu bus aptariami visi rezultatai ir įvertinta tolimesnė priežiūra.
Kai jau yra visi rezultatai, dažniausiai antrojo susitikimo metu užvedama nėščiosios kortelė arba forma nr. 113. Tai yra oficialus dokumentas perduodamas būsimai mamai ir ji jį privalo nešiotis visada išeidama iš namų. „Parduotuvėje pasidarė silpna, įvyko autoįvykis - visų pirma žmonės turi žinoti, kad jūs esate nėščia, kiek savaičių, ar turite alerginių reakcijų, kokia kraujo grupė ir tik tada galėtų spręsti ką daryti toliau“, - nėščiosios kortelės svarbą akcentuoja gydytoja Rūta.
Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2 kartus.
Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2-3 kartus.
Šią savaitę reikėtų apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kuris įvertins vaisiaus padėtį - jeigu mažylis gimdoje neapsisuko, o tarsi sėdi, tai rekomenduojamas išorinis vaisiaus apgręžimas.
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais yra didesnė tikimybė, kad gali išsivystyti sudėtinga nėštumo komplikacija, vadinama preeklampsija. Todėl gydytojas gali nuspręsti dažniau tikrinti ar ne per aukštas kraujospūdis, ar šlapime nėra baltymų, ar nepatinęs veidas ir rankos. Be to, gydytojas nori atidžiau stebėti vaikelį ir būti tikras, kad jam viskas gerai.
Slenkant savaitėms, placenta sensta, ir paprastai apie 42-ą nėštumo savaitę ji neįstengia veiksmingai pašalinti nereikalingų medžiagų ir tiekti gliukozę vaikelio organizmui.
Jei turite gretutinių patalogijų, lėtinių ligų ar sutrikimų, būtina pasirodyti jus prižiūrinčiam gydytojui, kurie galėtų įvertinti jūsų būklę ir aptarti, kaip pasikeistų gydymas pastojus.
Jei moteris yra vyresnio nei 35 metų amžiaus arba partneris yra 42 metų ir vyresnis, šiai porai priklauso tretinio lygio ginekologo konsultacija.
Jei yra ankstesnių nėštumų anamnezė, kai buvo diagnozuota vaisiaus patalogija arba gimė mažylis turintis chromosominių anomalijų, kitų rizikos faktorių, tuomet iškart pastogus siunčiama ir pas genetikus dėl papildomų tyrimų.
„Patikra dėl vaisiaus chromosominių anomalijų gali būti atliekama kiekvienai, kuri pageidauja, bet tai mokama paslauga. Gali būti atliekami „Prisca 1“ arba „Nipt“ tyrimai, kurie atliekami paimant moters kraują ir skiriasi tyrimo platumu bei kaina“, - paaiškina R.Liutkevičienė.
Kada kreiptis į gydytoją dėl nėštumo komplikacijų
Akušerė aptarė nėštumo bei gimdymo eigą, papasakojo, kokie pokyčiai vyksta moters organizme nėštumo metu bei atkreipė būsimųjų tėvelių dėmesį į būkles, kai vertėtų sunerimti ir nieko nelaukus kreiptis į gydytoją.
Kraujavimas
Viena tokių būklių, kai reikėtų nedelsti - kraujavimas. Pamačius bent 1 šaukštą šviežio kraujo, akušerė A. Urbonienė rekomenduoja važiuoti į gimdymo namus, nes, pasak specialistės, nėščioji neturėtų kraujuoti.
Vaisiaus judesių nebuvimas
Daugelis moterų skaičiuoja vaisiaus judesius, tačiau reikia nepamiršti, kad vaikelis taip pat miega. Vaikučio miego ciklas trunka 40 minučių, o per valandą turėtumėte jausti bent 4 judesius. Jei judesių jaučiate mažiau, akušerė rekomenduoja išgerti sulčių ar suvalgyti kažką saldaus. Jei vaisiaus judesių nepadaugėjo, jų apskritai nejaučiate ar judesiai dienos metu ar per kelias dienas tolygiai silpnėja, rekomenduojama nedelsiant vykti į gydymo įstaigą.
Nubėgę vaisiaus vandenys
Vaisiaus vandenų nutekėjimas dažnai, tačiau ne visada, reiškia gimdymo pradžią. Įtarus, kad nubėgo vaisiaus vandenys, rekomenduojama vykti į nėščiųjų ar gimdyvių priėmimą, kur specialistai priims tolimesnę jūsų nėštumo priežiūros taktiką. Delsti nederėtų, kadangi ilgas bevandenis laikotarpis didina naujagimio infekcijos riziką.
Aukštas kraujo spaudimas
Aukštas kraujo spaudimas sveikai nėščiajai (daugiau nei 140/90 mmHg) - grėsminga būklė, kurią galite pajusti net ir neturėdami kraujo spaudimo matavimo aparato. „Jei jaučiate apsunkusį kvėpavimą, mirgėjimą akyse, skausmingumą po šonkaulių lanku, tikrai reikėtų vykti į ligoninę“ - teigia specialistė.
Nenumaldomas niežulys
Noras kasytis, iki žaizdelių. Dominuoja delnų, padų niežulys. Tokia būklė būdinga nėščiųjų ligai - cholestazei, kuomet padidėja kepenų fermentai. Šiai būklei turi būti taikomas specifinis gydymas.
Skausmingi, besikartojantys gimdos susitraukimai
„Jaučiant pilvo kietėjimą, pasikartojantį pulsavimą, tikėtina, jog jums prasidėjo paruošiamieji sąrėmiai ir gimdos kaklelis ėmė trumpėti“, - sako akušerė A. Urbonienė. Sąrėmiai, prasidėjus gimdymui, tampa ritmiški, kartojasi kas 10 minučių, nuo paruošiamųjų sąrėmių pradžios iki gimdymo dar praeis nemažai laiko, tačiau, vis tiek jau rekomenduojama vykti į nėščiųjų ir gimdyvių priėmimą arba gimdymo namus.
Akušerė A. Urbonienė ragino nėščiąsias jokiu būdu nebijoti vykti į ligoninę, kadangi medicinos personalo darbas - rūpintis tiek būsima mamyte, tiek vaikelį - „geriau visada yra pasitikrinti - tikrai vengiame guldyti į ligoninę, ir, jei viskas gerai, ramiai išleidžiame namo. Visuomet geriau yra pasitikrinti ir mamai ramiau - ir mums daug lengviau suvaldyti dar tik beprasidedančias galimai sudėtingas situacijas“, - pasakoja A. Urbonienė.
Kada verta kreiptis į gydytojus dėl pastojimo sunkumų
Anksčiau buvo manoma, kad, jei moteris nepastojo per porą metų, pora jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas vis trumpinamas ir siūloma nelaukti ilgiau nei metus.
Skaičiai sako, kad reikia paskubėti. Jei jums jau kurį laiką nesiseka pastoti, nėra abejonės, kad jaučiate nerimą ir pasimetimą. Tačiau kiekvienai porai laikas ne vienodai tinkamas ar palankus, o galutinį rezultatą visuomet nulemia konkrečios poros vaisingumo rodikliai.
Pasak vaisingumo specialistų, nesisaugant per metus pastoti turėtų apie 90 proc. vaisingų porų, o likusios 10 proc. vaisingų porų pastoti turėtų per antruosius metus.
Tačiau, šiandien specialistai sako, kad, jei moteris vyresnė nei 35-erių, nereikėtų laukti net ir metų, o nepastojus per pusmetį, vertėtų paskubėti pasitikrinti. Taip yra todėl, kad nuo 35-erių metų biologinis moters ląstelių senėjimas vyksta vis sparčiau ir pastojimo tikimybė kasmet gerokai sumažėja. Tačiau panikuoti nereikėtų, nes, kuo toliau, tuo daugiau moterų pirmojo kūdikio susilaukia būdamos 35-erių ir vyresnės, o pasitaiko, kad pastoja ir sveiko kūdikio susilaukia net ir būdamos 45-50 metų amžiaus. Žinoma, tai neturėtų tapti siekiamybe.
Bandant pastoti antrą kartą, vienerius metus reikia pradėti skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių ir, nepavykus to padaryti per šį laikotarpį, kreiptis į savo gydytoją arba tiesiai į nevaisingumo gydymo specialistus.
Nevaisingumo gydymo specialistai pataria ne tik nelaukti ir negaišti brangaus laiko bei išsiaiškinti, kodėl nepavyksta pastoti, bet ir atkreipti dėmesį į bendrąją savo sveikatos būklę.
Pasak medikų, dažna klaida, kad pastoti stengiamasi bandant pačius įvairiausius būdus, tačiau retai susimąstoma, kad nevaisingumo priežastimi gali būti tiesiog netinkamas gyvenimo būdas: nesveika mityba, nepakankamas poilsis, stresas, žalingi įpročiai. Apskritai, norint pradėti kūdikį, reikėtų tam ruoštis iš anksto ir bent prieš pusmetį pradėti stengtis gerinti savo gyvenimo kokybę ir, svarbiausia, jei nepasiseka pastoti iš pirmųjų kartų, poroje dėl to nekelti vienas kitam dar didesnio streso, kuris yra ne kas kita, o tik dar vienas papildomas trukdis susilaukti vaikelio.
Pasaulyje kiekvienais metais 8-9 proc. padaugėja porų, negalinčių susilaukti kūdikio. Europoje su šia problema susiduria 25 mln. asmenų. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Redos Verbickienės, per 12 mėnesių pastoja apie 75 proc. porų, kai moters amžius iki 30 metų ir pora turi reguliarų lytinį gyvenimą, 2-3 lytinius santykius per savaitę.
Visame pasaulyje per pastaruosius 3 dešimtmečius milijonams nevaisingų porų mokslo dėka pavykko įveikti sunkumus ir susilaukti šeimos pagausėjimo. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Eglės Jašinskienės, dažniausiai porai skaudu pripažinti, kad yra kažkas negerai, tačiau ieškoti pagalbos, kai nepavyksta pastoti, yra drąsus ir pozityvus žingsnis: „Galbūt turėtų šeimos gydytojas nukreipti specializuotam tyrimui ir pagalbai, nes daugelis pacientų delsia, o amžius turi įtakos vaisingumui.
Pasak Eglės Jašinskienės, paskaičiuota, kad Europoje su šia problema susiduria apie 25 mln. piliečių. Tokia pati tendencija ryškėja ir Lietuvoje - tai parodė gydytojos E.Jašinskienės „Vaisingumo klinikoje“ atlikta klinikinė studija. 2016 m.
Dažniausios nevaisingumo priežastys
Anot Vaisingumo centro įkūrėjos Gražinos Bogdanskienės, nevaisingumą lemia daugybė dalykų. Vienas jų - užteršta aplinka, perdirbti, modifikuoti maisto produktai, kurių visiškai išvengti beveik neįmanoma.
Pasak medikės, dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis - prasta spermos kokybė, kai yra per mažas spermatozoidų judrumas, arba per maža jų koncentracija. Deja, vaistų, gerinančių spermatozoidų judrumą ar didinančių jų skaičių dar nėra išrasta, todėl tokiu atveju siūloma inseminacija (kai surinkta ir apdorota vyro sperma suleidžiama moteriai į gimdą) arba dirbtinis apvaisinimas.
„Vyrai turėtų suvokti, kad spermos pakitimai nėra jų kaltė, vyriškumo pažeminimas, seksualinio pajėgumo sumažėjimas. Vyras tikrai nėra mažiau vyriškas dėl to, kad jo spermoje mažiau spermatozoidų ar jie lėčiau juda. Tai tiesiog sveikatos sutrikimas, kurį reikia išsitirti, kad žinotumėte tolesnius žingsnius norėdamas susilaukti vaikų. Spermos kokybė visame pasaulyje blogėja katastrofiškai greitai”, - teigia Vaisingumo centro vadovė.
Kita dažna porų nevaisingumo priežastis - lytiniu keliu plintančios infekcijos, kurios gali pakenkti tiek vyro, tiek moters vaisingumui. Vaisingumo centro duomenimis, dažniausiai pasitaiko chlamidijos ir ureaplazmos, kiek rečiau - mikoplazmos, dar rečiau - gonorėja, trichomonos. Skandinavijoje šių infekcijų banga buvo prieš 10-15 metų, o Lietuvoje šis pikas tęsiasi jau paskutiniuosius 5 metus. Dažniausios infekcijos - chlamidijos ir ureaplazmos - 90 proc. plinta lytiniu keliu.
Priežastys, lemiančios nevaisingų porų skaičiaus didėjimą, yra įvairios. Pasak E.Jašinskienės, pirmiausia reikėtų sieti su pokyčiais mūsų visuomenėje: „Prieš kelis dešimtmečius daugelis moterų pirmagimio susilaukdavo apie 21-erius metus, o dabar - apie 26-27 metais. Stebima dar viena šių dienų tendencija - vyksta daugiau skyrybų ir pakartotinų santuokų, todėl šeima nori susilaukti vaikučio vyresniame amžiuje. Pastaruoju metu labai prastėja vyrų spermos rodikliai. „Nežinoma, kokios priežastys tai lemia, spėjama, kad tai gali būti susiję su neigiamais aplinkos faktoriais, genetine patologija. Mokslinėje medicinos literatūroje nurodoma, kad neaiškios kilmės vyrų nevaisingumas sudaro apie 30 proc. Jei urologas randa priežastį, vyrų nevaisingumą galima gydyti, bet problema yra ta, kad dažniausiai neranda.
Dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys:
- Prasta spermos kokybė (mažas spermatozoidų judrumas ar koncentracija).
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos.
- Neigiamos aplinkos faktoriai.
- Genetinė patologija.
Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys:
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos (chlamidijos, ureaplazmos).
- Valgymo sutrikimai (nervinė anoreksija, bulimija).
- Netinkamas kūno svoris (per mažas ar per didelis KMI).
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS).
- Skydliaukės sutrikimai.
Sveikatos ir gyvenimo būdo svarba planuojant nėštumą
Pirmiausiai, medikė primena, kad moteris savo sveikata ir gyvenimo būdu turėtų susirūpinti ne pamačiusi teigiamą nėštumo testą, bet dar ir planuojant pastoti.
„Visų pirma, reikia atsisakyti žalingų faktorių, kaip rūkymas, alkoholis, nekalbant apie narkotines medžiagas. Turėtų sveikai gyventi, sveikai maitintis, laikytis darbo poilsio režimo, pasirodyti šeimos gydytojui, kuris galėtų įvertinti jos terapinę būklę. Taip pat, užsukti pas odontologą ir išsigydyti visus infekcijos židinius burnoje“, - vardija R.Liutkevičienė.
Taip pat svarbu, kad planuojanti moteris dar iki pastojimo pradėtų vartoti folinę rūgštį ir tęstų tai iki 12 nėštumo savaitės.
„Jei taip atsitiko, kad pastojote, bet šios rūgšties nevartojote, pradėkite gerti papildus kiek įmanoma greičiau įprastomis dozėmis“, - pataria akušerė ginekologė.
Kiekvienos moters organizmas reaguoja savaip, todėl svarbu atkreipti dėmesį į individualius organizmo signalus ir laiku kreiptis į specialistus.
Jei turite gretutinių patalogijų, lėtinių ligų ar sutrikimų, būtina pasirodyti jus prižiūrinčiam gydytojui, kurie galėtų įvertinti jūsų būklę ir aptarti, kaip pasikeistų gydymas pastojus.
Pasak medikų, dažna klaida, kad pastoti stengiamasi bandant pačius įvairiausius būdus, tačiau retai susimąstoma, kad nevaisingumo priežastimi gali būti tiesiog netinkamas gyvenimo būdas: nesveika mityba, nepakankamas poilsis, stresas, žalingi įpročiai.
Apskritai, norint pradėti kūdikį, reikėtų tam ruoštis iš anksto ir bent prieš pusmetį pradėti stengtis gerinti savo gyvenimo kokybę ir, svarbiausia, jei nepasiseka pastoti iš pirmųjų kartų, poroje dėl to nekelti vienas kitam dar didesnio streso, kuris yra ne kas kita, o tik dar vienas papildomas trukdis susilaukti vaikelio.
Kaip pasiruošti nėštumui? | Vaisingumo Šaknys #4
Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, (kartais - daugiau), tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų, t. y. sunkių apsigimimų riziką.
Svarbu:
- Atisakyti žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis).
- Sveikai maitintis ir gyventi.
- Laikytis darbo ir poilsio režimo.
- Reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją.
- Pasirūpinti burnos higiena ir gydyti infekcijos židinius.
- Vartoti folio rūgštį planuojant nėštumą ir pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Kada kreiptis į gydytoją dėl vaisingumo?
- Jei nepavyksta pastoti per vienerius metus reguliarių lytinių santykių (moterys iki 35 metų).
- Jei nepavyksta pastoti per pusę metų reguliarių lytinių santykių (moterys, vyresnės nei 35 metų).
- Jei turite lėtinių ligų ar sutrikimų, kurie gali turėti įtakos vaisingumui.
- Jei turite ar įtariate lytiniu keliu plintančių infekcijų.
