Kas yra šunų ruja?
Šunų mėnesinės, dar vadinamos ruja, yra natūralus hormoninis procesas, susijęs su patelės pasiruošimu poravimuisi ir apvaisinimui. Skirtingai nei žmonių menstruacijos, šunų rujos metu patelė kraujuoja dėl hormoninių pokyčių, susijusių su gimdos gleivinės pasiruošimu apvaisinimui. Šis laikotarpis signalizuoja, kad kalytė yra lytiškai subrendusi ir gali susilaukti palikuonių. Šuns ruja yra maždaug 3 savaičių laikotarpis reprodukciniame cikle. Tuo metu kalė gali apsivaisinti. Tada jos kūne ir elgesyje vyksta pokyčiai.
Kada prasideda pirmoji ruja?
Pirmoji ruja dažniausiai pasireiškia tarp 6 ir 12 mėnesių amžiaus, tačiau tai labai priklauso nuo šuns veislės, dydžio ir individualių savybių. Mažesnių veislių šunys bręsta greičiau - kai kurios kalytės pradeda rujoti jau nuo 5 mėnesių, o didelių veislių atstovės gali pirmąją rują patirti tik 12-18 mėnesių ar net vėliau. Mažų veislių šunims ruja atsiranda anksčiausiai, o didesniems veislėms net 20 - 24 mėnesių amžiaus. Miniatiūrinių veislių kalės pirmą kartą surujoja tarp 18 ir 24 gyvenimo mėnesio, didžiųjų veislių gali surujoti iki 30 gyvenimo mėnesio. Dažniausiai pirmą kartą patelės surujoja sulaukusios 8 - 10 mėn. Manoma, kad pirmosios rujos nebuvimas po to, kai kalei yra sukakę dveji metai, yra patologijos požymis ir todėl būtina pasitarti su veterinaru.
Kaip dažnai šunys rujoja?
Įprastai ruja pasireiškia du kartus per metus, t. y. kas 6-8 mėnesius. Tačiau ciklų reguliarumas gali skirtis. Jaunesnėms kalytėms ar pirmųjų rujų metu ciklai gali būti nereguliarūs. Taip pat kai kurios veislės, pavyzdžiui, haskiai ar vokiečių aviganiai, gali rujoti tik kartą per metus. Kalė rujoja kas 6 - 7 mėnesius. Didsnėms veislėms šis laikas gali būti pratęstas iki metų.
Pagrindiniai rujos požymiai ir etapai
Būdingas kalės rujojimo simptomas yra kraujavimas iš makšties. Tačiau tai nėra tas pats, kas menstruacijos moterims. Šuns ruja yra brendimo požymis. Ruja trunka 3 - 4 savaites. Dėl atvejų, kai ruja užsitęsia arba kai vyksta per retai, reikia kreiptis pas veterinarą. Verta žinoti, kad kalės kartais išgyvena vadinamąją tyliąją rują, kuri yra beveik be simptomų. Tada, pavyzdžiui, nėra kraujavimo. Tačiau tai nereiškia, kad kalės negalima apvaisinti. Kalės rujos simptomai yra susiję su viena po kitos einančiomis rujos stadijomis.
Priešrujo fazė (proestrus)
Pirmasis iš jų yra priešrujo fazė, trunkanti 7 - 10 dienų (lot. proestrus). Priešrujis prasideda kraujingų išskyrų iš makšties pasirodymu, vulvos paburkimu. Šioje fazėje Grafo folikulai bręsta, o gimda ruošiasi priimti apvaisintas kiaušialąstes. Kalė jau pradeda domėtis patinais, tačiau dar prie savęs jų neprisileidžia. Ji gali tapti apatiška, prarasti apetitą. Kraujingos išskyros iš lytinių takų (iš pradžių ryškesnės, vėliau - šviesėja). Patinusi vulva - vienas iš labiausiai pastebimų vizualinių požymių. Padidėjęs šlapinimosi dažnis - šuo pažymi teritoriją, taip traukdamas patinus. Priešrujis prasideda kraujingų išskyrų iš makšties pasirodymu, vulvos paburkimu ir baigiasi tada, kai kalė leidžiasi šuniui kergti. Vidutiniškai jis trunka 9 dienas, bet gali svyruoti nuo 6 iki 11. Priešrujo metu patinai domisi kale, uosto ją ir bando kergti, tačiau ši nesileidžia. Vidutiniškai priešrujis trunka apie 9 dienas, nors gali svyruoti nuo 2 iki 25 d. Šiuo metu kalė yra nevaisinga, tačiau pabrinksta lytinės lūpos, pasirodo kraujingos išskyros. Išskyrų kiekis būna įvairus - kai kurios kalytės išskyras išsilaižo, kitoms laša kraujas, tad norint, kad namuose būtų švara, rekomenduojama užmauti specialias kelnaites. Patelės gali dažniau šlapintis. Nors kalytės dar nebūna pasirengusios poruotis, jau gali tapti neklusnios ir savo kvapu privilioti visus rajono patinus. Priešrujo (proestrus) metu pabrinksta patelių lytinės lūpos, pasirodo kraujingos išskyros, kalytės dažnai laižosi „tą vietą“, kartais dažniau šlapinasi, aplink jas pradeda sukiotis „jaunikiai“. Išskyrų kiekis gali būti gana įvairus, kai kurios kalytės praktiškai viską susilaižo, kitoms šiuo metu geriau mūvėti specialias kelnaites. Vienos tampa agresyvesnės, kitos - neklusnios ar susijaudinusios. Priešrujis trunka apie 9 dienas (kartais 2-25 d.). Šiomis dienomis kalytė dar nevaisinga.
Tikroji ruja (oestrus)
Tikroji ruja (lot. estrus) yra maždaug 9 dienas trunkanti fazė, kurios metu kalė patiria keletą ovuliacijų. Ji yra pasiruošusi apvaisinimui. Jos vulva šiek tiek susiaurėja, o išskyros iš makšties tampa retesnės ir įgauna šviesiai rausvą, o po to pienišką spalvą. Šioje rujos fazėje gyvūnas paprastai būna susijaudinęs - jis reikalauja glamonių, jam būdinga sulenkti nugarą ir pakelti uodegą, jis taip pat laikosi neabejotinai atviro požiūrio į patinus. Tikroji ruja - prasideda, kai kalė prisileidžia patiną, ir baigiasi, kai ji nustoja tai daryti. Trunka vidutiniškai 5-9 dienas, bet galimi svyravimai 2 - 20 dienų. Tikrosios rujos metu įvyksta ovuliacija ir kalė gali būti apvaisinta. Perėjus į tikrosios rujos fazę labai pasikeičia kalės elgsena - ji prisileidžia patiną, leidžiasi kergti, sukdama uodegą į šoną. Paspaudus kryžiaus srityje, pastebime, kaip kalė stengiasi išlaikyti svorį tiesdama užpakalines galūnes ir nesitraukia į šoną. Vulva suminkštėja, išskyros iš lyt. takų tampa šviesesnės. Tikroji ruja (oestrus) arba „karštos dienos“, nes kalė pasiruošusi poruotis. Šis etapas paprastai trunka apie 5 - 9 d., kartais 1 - 20 dienų. Išskirtinis bruožas - bespalvės ar šviesiai rausvos išskyros. Kalytė prisileidžia patinus - jiems priėjus ramiai stovi ir suka uodegą į šoną. Taip pat elgiasi padėjus ranką ant strėnų. Šiomis dienomis būtina itin atidžiai saugoti kalytę, nes ji tampa labai išradinga, nepaklusni ir gali pabėgti pas patiną. Patinai ne mažiau išradingi, sugeba prasikasti po tvoromis, bando jas perlipti, jeigu rujojanti kalė bėgioja laisvai kieme. Kalytę patartina išvesti į lauką tik su pavadėliu ir trumpam bei akylai saugoti, mat žinomi atvejai, kai susikergė su patinu, kol šeimininkė šnekučiavosi su atsitiktinai sutikta pažįstama. Tikroji ruja (oestrus) trunka 5-10 dienų. Tai laikas, kai kalė yra pasiruošusi kergimui. Elgesio pokyčiai - šuo gali būti meilesnis, neramesnis ar net agresyvesnis. Domėjimasis patinais - kai kalytė pasiruošusi poravimuisi, ji aktyviai reaguoja į patinų dėmesį. Tikroji ruja - prasideda, kai kalė prisileidžia patiną, ir baigiasi, kai ji nustoja tai daryti. Trunka vidutiniškai 5-9 dienas, bet galimi svyravimai 2 - 20 dienų. Tikrosios rujos metu įvyksta ovuliacija ir kalė gali būti apvaisinta.
Porujinė fazė (diestrus)
Porujinė fazė (lot. metestrus) yra laikas, per kurį gali įvykti kiaušialąstės apvaisinimas. Kalės kūne vyksta ir kiti pokyčiai. Intensyviai gaminamas progesteronas, kurio paskirtis yra palaikyti vaisiaus vystymąsi. Makšties išskyros vėl gali įgauti tamsesnę spalvą, dingsta vulvos paburkimas. Rujos simptomai išnyksta per 1 - 5 dienas. Porujis (diestrus) prasideda pasibaigus tikrajai rujai. Jo metu dingsta išskyros, prarandamas patinų susidomėjimas, kalytės jau negalima apvaisinti. Trunka 30 - 60 dienų. Šiuo metu gali prasidėti tariamas nėštumas - padidėja speneliai, paspaudus juos teka pienas, kalė suka lizdą, nešiojasi žaisliukus, bando paguldyti juos šalia savęs. Porujis apibūdinamas kaip progesterono dominantės fazė, t.y. jis prasideda pasibaigus tikrajai rujai ir baigiasi, kai progesterono konc. nukrenta iki bazinės (<1,0 ng/ml). Ši fazė vidutiniškai trunka 56-58 dienas nėščioms ir 60-100 dienų nenėščioms kalėms. Kliniškai porujis pasireiškia tuo, kad kalė staiga nustoja prisileisti patinus, o šie, savo ruožtu nustoja domėtis patele. Vulva sumažėja, ji nėra edemiška. Porujis (diestrus) prasideda pasibaigus tikrajai rujai. Jo metu dingsta išskyros, makštis iš lėto mažėja, kalė liaunasi prisileidusi patinus, o patinai nesidomi kale. Porujis trunka 30 - 60 dienų.
Tarprujo fazė (anestrus)
Anestrus. Tai periodas, kurio metu vyksta gimdos atsistatymo procesai. Nėščioms kalėms jo pradžia yra laikomas gimdymas, nenėščioms - porujo (liuteininės) fazės pabaiga. Baigiasi anestrusas nauju priešruju. Kaip ir kitos lyt.ciklo fazės, anestrusas labai varijuoja savo trukme. Tai priklauso nuo veislės, amžiaus, metų laiko, aplinkos, bendros organizmo būklės ir vidutiniškai trunka 4,5 mėn. Kliniškai nėra jokio skirumo tarp anestrinės ir ovarioektomuotos kalės. Nėra išaiškinta kokie faktoriai inicijuoja naujo priešrujo ir lyt.ciklo pradžią. Tarprujis (anestrus) arba lytinio abejingumo fazė. Tai galutinis rujos etapas, kurio metu kalė tampa tokia pati, kokia buvo iki priešrujo. Šis periodas trunka vidutiniškai 7 - 10 mėn. (gali trukti ilgiau arba trumpiau), o jam pasibaigus rujos ciklas kartojasi iš naujo. Tarprujis (anestrus) - laikotarpis, kuomet kalės elgesys ir būklė tampa ir būna "normali".
Elgesio pokyčiai ir priežiūra rujos metu
Rujos metu šunų organizme vyksta intensyvūs hormoniniai pokyčiai, todėl nenuostabu, kad jūsų augintinio elgesys ženkliai pasikeičia. Šis laikotarpis gali būti iššūkis tiek pačiam gyvūnui, tiek jo šeimininkui - todėl labai svarbu suprasti šiuos pokyčius ir tinkamai reaguoti. Tinkama priežiūra, kantrybė ir rūpestis padės augintinei jaustis saugiai bei komfortiškai. Dažniausi elgesio pokyčiai rujos metu: Padidėjęs meilumas arba dirglumas. Kai kurios kalytės tampa ypač švelnios, glaustosi prie šeimininko, ieško dėmesio. Kitos - priešingai - gali būti nervingos, nepaklusnios ar net agresyvios. Dažnesnis šlapinimasis. Taip patelės žymi teritoriją - tai biologinis signalas patinams apie jos vaisingumą. Bandymas pabėgti. Rujos metu jūsų keturkojis gali ieškoti galimybės patekti pas patinus - net tos, kalytės kurios anksčiau visada buvo ramios, gali bandyti išsiveržti per tvorą ar duris. Lizdo kūrimas. Vėlesniame etape kai kurios kalytės gali tempti į savo guolį antklodes, žaislus ir taip “kurti lizdą“. Kai norite išvengti nepageidaujamų dėmių ant grindų ar baldų, rekomenduojama naudoti sauskelnes šunims. Jei kalė per rują žaidžia kieme, jos negalima palikti be priežiūros. Rujos metu gali būti sunkumų palaikyti namus švariais. Kraujavimas iš lytinių takų sutepa kilimus, baldus. Šią problemą galima išspręsti aprūpinant jūsų augintinį specialiomis kelnaitėmis su keičiamais įdėklais.
Kaip tinkamai pasirūpinti?
Higiena - naudokite sauskelnes šunims. Kraujingos išskyros gali palikti dėmes ant baldų, kilimų ar šuns guolio. Todėl rujos metu labai patogu naudoti specialias sauskelnes šunims. Jos yra pritaikytos keturkojų anatomijai, nevaržo judesių ir leidžia išlaikyti švarą namuose. Jas reikėtų keisti reguliariai, kad būtų išvengta odos dirginimo. Apribokite kontaktą su patinais. Net jei kalytė jums atrodo rami, instinktas poruotis rujos metu gali būti labai stiprus. Nepaleiskite šuns vaikščioti laisvai viešose vietose - naudokite pavadėlį. Jei šalia gyvena patinai, laikykite kalytę uždaroje, saugioje erdvėje. Skirkite daugiau dėmesio ir užtikrinkite ramybę. Nors šuo gali atrodyti irzlus, jai vis tiek reikia jūsų dėmesio ir švelnumo. Šiuo laikotarpiu gali būti naudingi skanėstai šunims - jie padeda sumažinti stresą ir padeda šuniui atsipalaiduoti. Užtikrinkite tinkamą mitybą. Hormoniniai pokyčiai gali paveikti ir apetitą - kai kurios kalytės rujos metu valgo mažiau, kitos - daugiau. Todėl svarbus subalansuotas ir kokybiškas šunų maistas, kuris būtų lengvai virškinamas, bet maistingas. Stebėkite šuns elgseną ir sveikatą. Jeigu pastebite neįprastai gausias išskyras, apatiją, agresyvų elgesį ar atrodo, kad augintinis patiria skausmą - geriau pasitarti su veterinaru. Ypač jei tai pirmoji ruja arba šuns ciklas neįprastas.
Mityba ir skanėstai rujos metu
Rujos metu šuns organizmas išgyvena hormoninius svyravimus, kurie gali paveikti daugelį fiziologinių funkcijų - tarp jų ir apetitą, virškinimą bei energijos poreikius. Todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atkreipti dėmesį į šuns maisto pasirinkimą ir mitybos režimą. Tinkamai parinktas maistas padeda ne tik išlaikyti gerą fizinę būklę, bet ir prisideda prie emocinio stabilumo. Rujos metu kai kurios kalytės gali prarasti apetitą dėl hormoninių pokyčių ar streso, tapti išrankesnės maistui, pradėti prašyti daugiau dėmesio - ir kartu maisto ar valgyti daugiau nei įprastai, ypač jei jaučia nerimą ar netikro nėštumo požymius. Svarbu žinoti, kad apetito sumažėjimas trumpam laikotarpiui (1-2 dienas) dar nėra priežastis nerimauti. Tačiau jei šuo nevalgo ilgiau ar tampa vangus, būtina pasikonsultuoti su veterinaru. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą ir maistingą ėdalą, turintį gerą baltymų ir riebalų balansą. Taip pat gerai jei jis praturtintas B grupės vitaminais, omega riebalų rūgštimis ir probiotikais. Rujos laikotarpis šuniui gali būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai sudėtingas. Hormoniniai svyravimai lemia nerimą, stresą, o kartais - net agresiją ar padidėjusį jautrumą. Skanėstai šunims - tai ne tik būdas palepinti šunį. Jie taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, motyvuoti šunį geresniam elgesiui (pavyzdžiui, kai šuo tampa irzlus), skatinti apetitą, kai šuo valgo nenoriai ir stiprinti ryšį tarp šuns ir šeimininko. Renkantis skanėstus šunims, venkite skanėstų, turinčių daug dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar konservantų. O kadangi hormoniniai pokyčiai gali paveikti virškinimą, todėl geriausia rinktis lengvai įsisavinamus skanėstus, be grūdų ar sunkių baltymų. Taip pat galite ieškoti skanėstų, kurių sudėtyje yra raminamųjų arba nervų sistemą palaikančių ingredientų. Be to, per dieną skanėstų kiekis neturėtų viršyti 10% šuns paros kalorijų. Duokite juos kaip atlygį už ramų elgesį ar atliktas komandas.
Kaip išvengti nepageidaujamo nėštumo?
Jei kalė nėra skirta veisimui, ruja yra laikas, per kurį globėjas turi labai atsargiai vengti apvaisinimo. Pasivaikščiojimų metu laikykite globotinę ant pavadėlio, sutelkite dėmesį į žaidimą, venkite kitų šunų savininkų lankomų vietų. Jei norite išvengti netikėtų palikuonių, šiuo laikotarpiu šunį reikėtų vedžioti su pavadėliu ir būti ypač atsargiems net uždarose teritorijose. Labai svarbu per kiekvieną rują itin akylai stebėti savo kalę, kad ji nesusikergtų su kokiu nors atsitiktiniu patinu. Svarbiausias principas - nuo rujos pradžios (t. y. tada, kai pastebėsite pirmą kraujo lašą) į lauką kalę išvesti tik su pavadėliu ir nepaleisti jos, net jeigu jūsų šunytė yra labai paklusni, gerai išdresuota ir pan. Gamta yra gamta - net ir paklusniausia patelė gali bėgti ieškoti patinų. Jeigu turite nuosavą kiemą, išleiskite į jį kalytę tik tada, kai būsite tikri, kad joks patinas negali prasikasti po tvora arba neperlipti tvoros (kai kurie šunys meistriškai laipioja per tvorą). Geriau, jeigu tomis dienomis patelė bus uždaryta voljere. Beje saugiau voljerą rakinti, nes šunys turi daug kantrybės ir sugeba atsidaryti net ir įmantriais kabliukais užkabintus vartus ar voljero duris. Galima bandyti išpurkšti kalės makštį specialiomis patinus atbaidančiomis priemonėmis, tačiau jos nėra itin efektingos, nes puiki šuns uoslė „pralaužia“ bet kokius barjerus ir suuodžia rujojančią kalę. Kaip išvengti rujos Galima nuslopinti kalytės rują hormoniniais preparatais, kurie dažniausiai sukurti progestinų (hormonų, naudojamų kaip kontraceptikai) pagrindu. Vis dėlto tai nėra geras sprendimas, nes šie vaistai gali padidinti gimdos uždegimų ar onkologinių ligų tikimybę). Jeigu kalytė serga gimdos, skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, šių preparatų apskritai jai skirti negalima. Daugelis šunų augintojų pasisako prieš šiuos hormonus - ir jie teisūs. Kita galimybė yra sterilizacija. Per šią operaciją patelei pašalinama gimda ir kiaušidės. Dėl sterilizacijos reiktų pasitarti su veterinarijos gydytoju, mat nors operacija ir nėra sudėtinga, galimos komplikacijos. Dažniausiai sterilizuoti kalytę rekomenduojama po pirmos rujos, kai patelė jau yra pakankamai subrendusi ir susiformavusi. Pagalbinės priemonės Nors yra būdų išvengti rujos, vis dėlto nemaža dalis šunų augintojų laikosi nuomonės, kad nesant rimtam reikalui (dėl kokių nors ligų) nereikia kištis į gamtą ir sterilizuoti kalės, o juo labiau slopinti jos rują dirbtinai. Juk ne taip jau sunku maždaug kas pusmetį pasaugoti kalytę, o kad namuose ji nepriteptų galima užmauti specialias rujojančioms kalėms skirtas kelnaites. Jeigu kalytė mėgsta gulėti lovoje, kurią ištepa net su kelnaitėmis, ant viršaus galima užmauti pėdkelnes (nukirpti taip, kad būtų tarsi trumpos kelnės ir iškirpti skylę uodegai, o jeigu jos laisvos, ant nugaros užrišti mazgelį). Su tokia apsauga tikrai namai išliks švarūs. Kai kurie savininkai sritį apie pauodegį patepa mentoliu - tai gali slopinti rujos kvapą. Yra ir specialių komercinių preparatų, slopinančių kalės rujos kvapą. Skirkite augintinei daugiau laiko, rujos metu jokiu būdu nepaleiskite jos lauke be pavadėlio. Gal įprastomis sąlygomis tai labai klusni ir protinga kalytė, tačiau hormonams susukus galvelę, ji gali neklausyti jūsų šūkavimų. Patinėlis, pajutęs veistis pasiruošusią kalę, taip pat gali tapti nekontroliuojamas, kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų Jums. Beje, patinas rujojančią kalę gali užuosti poros kilometrų atstumu. Kaip kalyčių apsaugos priemonė vis labiau populiarėja specialios kelnaitės, į kurias dedami įklotai, taip pat specialūs vienkartiniai vystyklai. Šios priemonės apsaugos ir Jūsų baldus bei grindis nuo dėmių - tai itin aktualu auginantiems tas kalytes, kurios, kurios prasčiau pasirūpina savo higiena. Tiesa, palaidos lakstyti su kelnaitėmis augintinės vis viena geriau neišleiskit - kai kurie patinai per daug nesismulkina ir tuos „skaistybės diržus“ lengvai nudrasko. Jei gyvūno nesiruošiate veisti, labai gera išeitis - chirurginė intervencija. Operacija nesudėtinga, jos metu patelėms pašalinamos gimda ir kiaušidės, patinams - sėklidės. Kai kurie šaltiniai pataria kalę kastruoti iki pirmosios rujos. Tačiau reikia turėti omenyje, kad moteriški hormonai turi įtakos organizmo formoms ir iškastravus iki pirmosios rujos (subrendimo) kalytę gali likti vaikiška paauglė, ilgakojė manekenė. Dėl to kai kurie veterinarai siūlo kalę kastruoti tuoj po pirmosios rujos, kai kalė truputį pastambėja, paapvalėja, įgauna „suaugusios moteriškės“ formas.
Ar verta veisti savo šunį?
Nors kalbėdami apie rują turime omeny kelias savaites, kai kalytei iš makšties teka išskyros, iš tiesų ruja susideda iš 4 etapų, kurių metu veikiant įvairiems hormonams, kalės organizme vyksta permainos. Nesterilizuotoms kalėms paprastai pasireiškia dalykas, vadinamas pseudonėštumu - nors mergina ir neapvaisinta, jei būna būdingi nėštumo požymiai. Pakergus vieną kartą, pseudonėštumo požymiai gali sustiprėti. Ši būklė nėra gera - išsibalansuoja hormonai ir panašiai, padidėja tikimybė pasigauti pieno liaukų vėžį. Vienkartinis kergimas nesumažina nei pieno liaukų vėžio, nei piometros tikimybės. Pieno liaukų vėžys daugiausia priklauso nuo hormono progesterono, kuris atsako už nėštumo progresą. Jo tikimybė 95 - 97 proc. sumažės, jei sterilizuosite kalytę iki pirmos rujos (tačiau sterilizacija gali skatinti kitos rūšies, pvz., kaulų, vėžio išsivystymą). Įrodyta, kad pieno liaukų augliais dažniausiai serga šuniukų turėjusios kalės. Kartą „suleistai“ kalei tikimybė susirgti gimdos vėžiu didesnė, negu kergiamai pastoviai ar visai neveisiamai. Bene dažniausia ir labiausiai gyvybei pavojinga lytinių organų liga - pyometra, kuri, jei negydoma, beveik visada baigiasi mirtimi. Ši liga pradeda vystytis, kai organizme sutrinka lytinių hormonų balansas (per aukštas progesterono, estrogenų kiekis, lemiantis gimdos gleivinės išvešėjimą ir skysčių kaupimąsi, ko pasekoje ten pradeda daugintis visokie mikroorganizmai ir prisikaupia pūlių). Piometra susirgti gali visos nekastruotos kalės (tai yra, turinčios gimdą) - nepriklausomai nuo to, ar jos veisiamos, ar ne. Norint, kad kalė nesirgtų šia liga, patariama ją, jei nebus veisiama, sterilizuoti (ar bent aktyviai „nefarširuoti“ rują ar nėštumą nutraukiančiais preparatais). Nuo piometros visiškai apsaugo tik sterilizacija - vienkartinis sukergimas nieko gero neduos ir situaciją kartais gali tik pabloginti (šiaip ar taip, kažkiek „išderins“ hormonų pusiausvyrą). Nors pirmoji ruja reiškia, kad kalytė lytiškai subręsta ir gali būti apvaisinta, vis dėlto ji neturėtų būti sukergta, nes dar nėra pakankamai fiziologiškai bei anatomiškai subrendusi. Optimalus laikas kergti kalę yra trečioji ruja. Jei planuojate poruoti savo augintinį, atsiminkite, kad poravimasis šunims nėra skirtas tam, kad suteiktų Jums kuo daugiau džiaugsmo ar malonumo. Norint veisti savo augintinį, būtina jam atlikti sveikatos tyrimus (bent jau privalomus), dalyvauti parodose ir gauti tinkamus įvertinimus. Jei tikite, kad poravimasis šunims yra labai malonus procesas, žinokite: šunys ne žmonės, veistis jie veržiasi vedami instinktų, o malonumo nejaučia. Vaikingumas yra sunkus išbandymas tiek kalei, tiek jos šeimininkui, o kai kuriais atvejais gali baigtis sunkiomis komplikacijomis ar net gaištimu.
tags: #kada #patinas #gali #apvaisinti #kalyte
