Lietuvos zoologijos sodas (anksčiau Kauno zoologijos sodas) - seniausias Lietuvos zoologijos sodas, turintis didžiausią šalyje gyvūnų kolekciją.
Nuo XIV a. LDK pilyse bei didikų dvaruose veikė žvėrynai. Juose be vietinių gyvūnų laikyti ir egzotiniai sutvėrimai. Tai minima Didžiųjų kunigaikščių bei didikų laiškuose, XIX a. XX a. pradžioje Tadui Ivanauskui kilo idėja įkurti oficialų Lietuvos zoologijos sodą (LZS).
Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos…
Šiandien šalia zoologijos sodo įėjimo kasų stovi T. Ivanausko paminklas.
1935 m. gegužės 3 d. pradėjo veikti Kauno zoologijos sodo akcinė bendrovė, kurios branduolį sudarė žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai.
Sodui parinktas Girstupio upelio slėnis Ąžuolyne - raižyta, gyvūnams laikyti ir eksponuoti tinkama 15 ha ploto teritorija.
Per trejetą metų buvo pastatyti visi reikiami statiniai, įrengti voljerai.
1938 m. sodo kasų būdelė.
1938 m. liepos 1 d. 17:00 (penktadienį) Kauno zoologijos sodas atidarytas.
Kaip rašė tuometinė spauda: Prie Mickevičiaus slėnio jau nuo užvakar telkiasi būreliai smalsuolių, kurie būtinai nori pamatyti įvairius gyvius.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir Teisingumo ministras Boleslovas Jonas Masiulis.
Inauguracinę kalbą susirinkusiems sakė Kauno viceburmistras Steponas Rusteika.
Apie įstaigos atidarymą rašė didžioji dalis tarpukario Lietuvos laikraščių.
Dienraštis „Lietuvos aidas“ rašė: Šiandien Mickevičiaus slėnyje atidaromas Zoologijos sodas. Iki šiam laikui ten apgyvendinta nemaža mūsų ir kitų kraštų žvėrių ir paukščių. Bene daugiausiai Mickevičiaus slėnis turi Europos gyvių. <…> Zoologijos sodo tarnautojai, ypač paukščių ir žvėrių prižiūrėtojai turi daug darbo. Jie turi žinoti kiekvieno paukščio ar žvėries gyvenimą. <…> Šiuo metu daugiausiai rūpesčio yra su trimis jaunais briedžiukais. Jie kasdien vis daugiau reikalauja maisto.<…> Kai kada briedžiukai iš savo daržo paleidžiami į sodo parką. <…> Paukščių skyrius taip pat turtingas gyviais. Nors ten gyvena ir erelių, tačiau jie didesnio rūpesčio prižiūrėtojams nedaro. Kas kita su didžiuliais grifais. Prižiūrėtojai net į vidų narvo prisibijo įeiti.
Dėl ribotų finansų, atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: 5 lapės, 1 taurusis elnias, 3 briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, 2 iš Latvijos atsigabenti vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas.
Tai buvo paties T. Ivanausko ar kitų, užsienio, zoologijos sodų jam dovanoti gyvūnai.
Antai, Rygos zoologijos sodas (Rīgas Zooloģiskais Dārzs, 1912 m.) dovanojo apie 30 įvairių gyvūnų ir paukščių.
Pirmoji Lietuvoje kailinių gyvūnų auginimo bendrovė - juodųjų lapių ir kt.
Taip pat, 1939 m. zoologijos sodas pasipildė iki 140 eksponatų.
Ypatingai padėjo Varšuvos zoologijos sodas, kuris padovanojo net kelias rūšis retų, egzotiškų, gyvūnų.
Vėliau lankytojai Kauno zoologijos sode galėjo išvysti kupranugarį, zebrų, asilų, Australijos dingų, beždžionių kapucinų, stumbrų, fazanų, papūgų.
Būtent tuo metu pastatytas unikalus apvalus voljeras, kuriame anksčiau gyveno baltosios bei juodosios meškos, o šiuo metu korsakai bei lapės.
Sunkiausiai zoologijos sodas vertėsi Antrojo pasaulinio karo metais, tuomet dalį gyvūnų teko parduoti, o kitų (vilkų ir šunų dingų) jauniklius likviduoti.
Pirmasis sode apgyvendintas stumbras buvo išgabentas karo metu, vokiečių armijos.
Po karo buvo išlikę tik 42 gyvūnai: 25 žvėrys ir 17 paukščių (2 rudieji lokiai, vilkas, meškėnas, barsukas, palšasis grifas, didysis apuokas, kilnusis erelis ir kiti).
Po karo prasidėjo sodo atstatymo darbai, ypač naujų voljerų statyba didiesiems plėšrūnams: panteroms, liūtams, tigrams ir kt.
Įrengti nauji lankytojų takai.
1951 m. sode įrengtas rudųjų meškų voljeras; 1958 m. - himalajinių ir baltųjų meškų voljeras.
1958 m. gruodžio 4 d. Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas, jis perduotas Kultūros ministerijai.
1958-1985 m. buvo stipriai plečiamas ir tvarkomas, įrengiami nauji voljerai, bei statomi paviljonai, gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo.
Tuo metu sodas iš negausios kolekcijos ir iš medinių pastatėlių išaugo į beveik šiuolaikinį su >3000 gyvūnų ir >400 rūšių zoologijos sodą.
1989 m. priimtas į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją (EAZA), nuo 1992 m. į nykstančių gyvūnų europinio veisimo programą (About European Endangered Species Programme arba EEP).
2013 m. balandžio mėn. EAZA taryba, Atėnuose vykusiame suvažiavime, nutarė dėl Lietuvos zoologijos sodo narystės asociacijoje statuso: iš visateisio nario jis pakeistas į kandidato.
Pagrindinė priežastis - pagal daugelį kriterijų įstaiga neatitiko net minimalių EAZA keliamų reikalavimų.
Tokį sprendimą lėmė buvusio direktoriaus nesugebėjimas tinkamai rūpintis zoologijos sodo teritorija bei gyvūnais.
2013 m. pabaigoje sode apsilankę EAZA specialistai patikino, jog sodo gamta ir parkas yra unikalūs ir jie padės sprendžiant iškilusias problemas.
2014 m. zoologijos sode pakeistos tvoros šiaurietiškų elnių aptvare, įrengtas baseinas tapyrams, sutvarkyti snieginių leopardų voljerai, kuriems uždengti stogai.
2017 m. vasarį LR Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pažadėjo, jog rekonstrukcijai bus skirta 11 mln. eurų, tad darbai turėjo prasidėti iki tų pačių metų vasaros.
Pagal šį planą, zoologijos sodo teritorijoje ketinta pastatyti arba rekonstruoti veterinarijos gydyklą, tropiukariumą, edukacijos bei informacijos centrus.
Už 11 mln. eurų atsiras daugiau vidinių patalpų, nes šiuo metu sodui tokių trūksta.
Į gyvūno gerovės gerinimą įeina plėšriųjų ir kanopinių gyvūnų voljerų statymas, tad pagerės jų laikymas, padaugės vietos.
Tačiau mes neatmetame galimybės rėmėjų lėšomis įgyvendinti ir kitus projektus, - sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorius A. Didžiokas.
Be viso to, buvęs baltųjų meškų (dabar Korsakų) pastatas turėjo būti rekonstruotas į oranžeriją.
Po rekonstrukcijos viename iš pastatų ketinta įrengti LZS istorijos muziejų.
Be to LZS turi ketinimų ateityje įsigyti rudąjį lokį.
2017 m. balandžio 30 d. 2017 m. buvo pradėtas sodo atnaujinimas (kaina - 18,3 mln. €), kurį planuota užbaigti 2023 m. rugsėjį.
Po rekonstrukcijos turėtų išsiplėsti sodo plotas, atsirasti daugiau pastatų bei įvairesnių gyvūnų rūšių.
Zoologijos sodas privalėjo būti renovuojamas, nes jo įkūrimo tradicija, kaip ir daugelyje XIX-XX a. prad. Pastaraisiais metais buvo atnaujinta praėjimo kontrolės sistema.
Iki šiol, kasoje susimokėjus už įėjimą į zoologijos sodą, praėjimą kontroliuojantis darbuotojas įplėšdavo kasos čekį ir leisdavo lankytojui užeiti.
Įdiegus praėjimo kontrolės sistemą, šie procesai automatizuoti (iškart už vartų sumontuotas praėjimo turniketas bilietų nuskaitymui).
Bilietuose pateikiama trumpa informacija apie LZS darbo laiką, ypatingas valandas, kada ir kokio gyvūno vyksta parodomasis maitinimas, administracijos kontaktai.
2021 m. birželį zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė teigė, jog po didžiosios rekonstrukcijos sodas pasikeis neatpažįstamai.
Rekonstrukcijos metu bus griaunami senieji pastatai ir voljerai, vietoje jų statomi nauji, atitiksiantys tarptautinius reikalavimus.
Bus maksimaliai padidinti visi voljerai.
Istoriniai voljera išliks, tik jie bus restauruoti.
Išliks ir statinys, kuriame gyveno baltoji meška, jame, po rekonstrukcijos, planuojama apgyvendinti bezdžiones anubius, - portalui Delfi sakė direktorė.
Be to, didžiausias iššūkis rangovams taps renovuojamas senasis 1954 metais statytas liūtų pastatas, išlaikant jo autentiškumą.
Prie jo bus jungiamas daugiau nei 2 tūkst. kv. metrų užimsiantis egzotariumas - šilumamėgiams gyvūnams skirtas pastatas su edukaciniu centru.
Jame bus įrengtos džiunglių, savanos ekspozicijos.
edukacinės erdvės, infocentras, kurio dabar neturime.
Vaikams bus kuriama nauja erdvė „Mažylių zoo“ su triušiais, paukščiais, ožkomis ir kitais naminiais gyvūnais.
2021 m. liepos 26 d. zoologijos sodas su statybos rangovu (UAB „Statybos ritmas“) pasirašė sutartį.
Nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sodas uždarytas.
2021 m. spalio 11 d. atidaryta naujoji veterinarijos gydykla ir karantino pastatas bei įkasta būsimo egzotariumo darbų pradžios kapsulė.
2022 m. lapkritį Aplinkos ministerija atnaujinimui papildomai skyrė 1,9 mln.
Pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių Lietuvos zoologijos sodas prilygintinas vidutiniam Europos zoologijos sodui.
Gyvūnų kolekcija
2013 m. sausio 1 d. 62% kolekcijos, t.y 133 rūšis sudaro (arba sudarė) rūšys, įtrauktos į Tarptautinę raudonąją knygą, Lietuvos raudonojoje knygoje - 9 rūšys: balinis vėžlys (Emys orbicularis), juodasis gandras (Ciconia nigra), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), kilnusis erelis (Aquila chrysaetos), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), didysis apuokas (Bubo bubo), pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhynchus), stumbras (Bison bonasus).
2017 m. zoologijos sode priskaičiuojami 2166 gyvūnai, kurie atstovauja 232 rūšims.
Sode gyvena keturios beždžionių rūšys: anubiai, juodagalviai kapucinai, paprastosios marmozetės ir perukinės tamarinos.
Didžiausios sode gyvenančios beždžionės - Anubiai, taip pat vadinami Pavianais, gamtoje sutinkami nuo Gvinėjos iki Etiopijos ir sveria iki 30 kg.
Nelaisvėje Anubiai išgyvena iki 30 metų.
Tuo tarpu 2014 m. Lietuvos zoologijos sode gyveno septyni Perukinių tamarinų atstovai.
Tai į Tarptautinę raudonąją knygą įrašyti gyvūnai, laikomi viena mažiausių beždžionių rūšių.
Tamarinai buvo naudojami medicininiuose tyrimuose, todėl šiuo metu zoologijos soduose jų gyvena daugiau nei laisvėje.
Tai yra kritiškai nykstanti rūšis ir viena iš rečiausių mažųjų beždžionėlių rūšių pasaulyje.
Sode gyvena ilgasnukis ruonis Kajus.
2000 m. pavasarį, būdamas vos kelių mėnesių, jis rastas Latvijos pakrantėje ir nuvežtas į Rygos zoologijos sodą.
2000 m. liepą atvyko į Kauno zoologijos sodą.
2011 m. rugpjūčio 12 d. pirmąkart atnaujintas ruonio baseinas.
Tuomet voljeras ne tik suremontuotas, tačiau ir praplėstas, gyvūnui įrengtas sausumos plotas.
2016 m. birželio 19 d. ruonio baseinui atlikta dar viena renovacija.
Dabar lankytojai gali dalyvauti ruonio šėrimo pristatymuose.
Ruonio baseinas įamžintas kanadiečių foto-žurnalistės, gyvūnų teisių aktyvistės Džo Anos Makartur (Jo-Anne McArthur, g. 1976) naujojoje fotografijų knygoje „Belaisvis“ (Captive, 2017), kurioje demonstruojamos netinkamos gyvūnų laikymo sąlygos, pvz., Australijos, Tailando, Slovėnijos, Prancūzijos, JAV zoologijos soduose.
Vis dėlto autorė nepažymi, jog nuotrauka, kurią ji padarė, rodo atnaujinto ruonio baseino atidarymo šventę.
Be viso to, zoologijos sodo direktorius 2016 m. spaudoje pastebėjo, jog didžiosios sodo rekonstrukcijos metu ruoniui bus įrengtas didesnis/naujojoje vietoje baseinas, todėl senojo voljero dabar praplėsti neapsimoka.
Visa tai, kanadietės knygoje nėra akcentuojama.
Tuo tarpu kitoje nuotraukoje vaizduojamas Klaipėdos Mini Zoo, taipogi pateiktas iš tam tikro, neigiamo, kampo.
Kaip pažymima šios knygos pratarmėje, nuotraukos skirtos priversti žmones nesilankyti zoologijos soduose, nes gyvūnais juose nesirūpinama ir kt.
Vis dėlto gyvūnų teisių organizacija „Born Free Foundation“ 2017 m. liepos 28 d. savo socialiniame tinkle šią mintį paneigė tvirtindami, jog knygos tikslas tiesiog padėti gerinti gyvūnų laikymo sąlygas zoologijos soduose.
Vykdant zoologijos sodo rekonstrukciją 2021 m. rugpjūčio 3 d. ruonis Kajus visam laikui išvežtas į Kaliningrado zoologijos sodą, kuriame jis, kartu su savo gentainiais, gyvens naujai pastatytame voljere su erdviu baseinu.
Po renovacijos ruonių čia laikyti daugiau neplanuojama.
Paukštynas užima didžiąją dalį zoologijos sodo apatinės dalies.
1938 m. gegužės pradžioje joje iš Girstupio upelio suformuoti tvenkiniai.
Dabar juose veisiasi paukščiai, pvz., baltaskruostė berniklė, Rudoji antis, juodoji gulbė, gulbė nebylė, pelikanai.
T. Ivanauskas paukštyne įrengė ir aptvarus tetervinams, kurtiniams, tačiau dabar tokie paukščiai sode nelaikomi.
Atskirą sektorių sudaro plėšrieji paukščiai, pvz., jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, palšieji grifai, kelių rūšių pelėdos.
2014 m. Tropiniai paukščiai sode perskirti į dvi dalis: mažieji papūginiai, žvirbliniai paukščiai gyvena uždarame terariumo pastate, viršutiniame sodo aukšte, o didžiosios papūgos pvz., žaliasparnė ara, didžioji geltonkuodė kakadu, įsikūrusios apatiniame aukšte, kur lankytojai jas gali apžiūrėti ir žiemos periodu, įrengtose vidinėse patalpose.
Be to LZS paukštyne apgyvendinamos iš kontrabandininkų konfiskuotos papūgos.
2008 m. liepos 29 d. į zoologijos sodą atvežta mėlynkaktė amazonė, kurią į šalį nelegaliai atgabeno ir bandė parduoti tam licencijos ir tinkamų sąlygų neturėję prekybininkai.
Apsigyvenusi LZS papūga pavadinta Miku.
2011 m. Ožių kalnas įsikūręs tarp pirmojo ir antrojo sodo teritorijos aukštų, natūraliai susiformavusiame šlaite.
Čia gyvena trijų rūšių ožiai, pvz., Snieginės ožkos, sibiriniai ožiai ir berberiniai avinai.
Berberiniai avinai LZS gyvena jau nuo labai senų laikų.
Yra žinoma, kad jau 1970 m. čia gyveno Kaune gimęs berberinių avinų patinas.
2017 m. balandžio 30 d. 1967 m. į sodą atvežtas pirmasis amūrinis tigras, sugautas Chabarovsko krašte, vardu Imanas.
Šis tigras gimė 1966 m. laisvėje.
1969 m. iš Leipcigo zoologijos sodo (Zoologischer Garten Leipzig) atvežta ten gimusi patelė Ilchuri.
Po kelerių metų pora susilaukė jauniklių.
Pirmasis Kaune gimęs amūrinis tigras - Intakas, išgyveno 17 metų.
Laisvėje šie tigrai gyvena 10-15 metų, o nelaisvėje - 16-22 metus.
Nuo to laiko sode gimė 119 tigriukų.
LZS yra tarp pirmaujančių Europos zoologijos sodų, sėkmingai auginančių ir veisiančių amūrinius tigrus.
Šie tigrai viena iš labiausiai nykstančių rūšių pasaulyje.
2025 m. duomenimis, zoologijos sode gyvena du tigrai.
2013 m. iš Čekijos Ostravos zoologijos sodo atvežtas patinas Edas (g. 2011 m.) ir 2024 m. iš Prancūzijos Le Parc des felines (zoologinis parkas, skirtas veisti bei išsaugoti laukines kates) - patelė Naya (g. 2020 m.).
Švenčia net vilkai: Lietuvos zoologijos sodui 87-eri, svečius užima seniausia gyventoja Širdutė
tags: #kada #gime #rasa #eilunaviciene
