Sužinokite, kada būtina kreiptis į nėštumo priežiūros gydytoją – svarbiausi patarimai kiekvienai moteriai!

Nėštumas - tai nuostabus ir kartu atsakingas laikotarpis moters gyvenime. Daugelis moterų, sužinojusios apie laukiamą kūdikį, patiria džiaugsmo ir jaudulio bangą, tačiau kartu kyla ir daug klausimų bei nerimo dėl ateities. Siekiant užtikrinti optimalią motinos ir vaikelio sveikatą, labai svarbu laiku kreiptis į specialistus ir tinkamai prižiūrėti nėštumą.

Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika.

Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas. Net ir esant mažos rizikos nėštumui yra rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą nėštumo metu.

Pirmasis apsilankymas pas gydytoją

Įtarus nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 savaitės, jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis.

Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 savaitėms po pastojimo.

Pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją rekomenduojama 7-12 nėštumo savaitę. Pirmojo vizito metu gydytojas daugiausiai laiko skiria anamnezei, kad susirinktų informaciją apie nėščiosios sveikatos būklę ir galėtų įvertinti galimas nėštumo rizikas. Apsilankymo pas gydytoją metu matuojamas kraujospūdis, paskiriami reikalingi tyrimai, apskaičiuojamas nėščiosioms kūno masės indeksas (KMI), vėliau padėsiantys sekti svorio prieaugį viso nėštumo metu.

Jei moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto. Vizito metu gydytojas kartu su nėščiąja aptaria gyvenimo ir darbo sąlygų, nėščiųjų mitybos, žalingų įpročių ir pan. klausimus.

Per paskutinius 10-15 metų labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.

Jei nėštumas fiziologinis ir nėra rizikos faktorių, nėščiąją gali prižiūrėti ir šeimos gydytojas arba akušerė. Nuo 11 iki 13 savaičių plius 6 dienos atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina, kad nėštumas gimdoje. Gimdymo terminas skaičiuojamas pagal paskutinių mėnesinių pirmą kraujavimo dieną ir pagal ankstyvąjį ultragarsinį tyrimą. Taip pat patikrinama, ar nėra vaisiaus struktūrinių pakitimų ir chromosominių anomalijų žymenų.

Pirmojo susitikimo metu paskiriami kraujo, šlapimo tyrimai ir susitariama dėl kito vizito po 10-14 dienų, kurio metu bus aptariami visi rezultatai ir įvertinta tolimesnė priežiūra. Kai jau yra visi rezultatai, dažniausiai antrojo susitikimo metu užvedama nėščiosios kortelė arba forma nr. 113. Tai yra oficialus dokumentas, perduodamas būsimai mamai, ir ji jį privalo nešiotis visada išeidama iš namų.

Gydytojų patirtis rodo, kad maždaug 70 procentų besilaukiančių moterų ją ir vaikelį prižiūrėsiantį gydytoją renkasi pagal bendravimą. Vis dėlto, egzistuoja nemažai situacijų, kai derėtų įvertinti ir kitus svarbius dalykus, mat vienais atvejais nėštumą puikiai prižiūrėti gali ir mylimas šeimos gydytojas, tačiau yra ir tokių, kada prireikia akušerio-ginekologo kompetencijos.

Kada reikalinga papildoma specialisto pagalba?

Šeimos gydytojas gali prižiūrėti būsimą mamą ir jos vaikelį tada, kai nėštumas yra įprastas ir normalus, jei moteris neturi ankstesnės blogos patirties. Tačiau jei moteris turi didelių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, yra turėjusi daugiau nei vieną neišnešiotą kūdikį, jai buvo atlikta cezario pjūvio ar gimdos operacija, turi gimdos anomalijų, buvo atvejų, kai pagimdytas negyvas ar apsigimęs vaikelis, yra pastojusi po apvaisinimo mėgintuvėlyje - tokiais atvejais būtina papildoma, ne tik šeimos gydytojo priežiūra.

Kvalifikuotas akušerijos-ginekologijos specialistas būtinas ir tada, jei būsimai mamai yra daugiau nei keturiasdešimt metų arba ji jaunesnė nei aštuoniolikos, jai tai daugiau nei penktasis vaikelis, serga cukralige, šlapimo takų infekcija.

Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.

Jei moteris yra vyresnio nei 35 metų amžiaus arba partneris yra 42 metų ir vyresnis, šiai porai priklauso tretinio lygio ginekologo konsultacija.

Jei yra ankstesnių nėštumų anamnezė, kai buvo diagnozuota vaisiaus patalogija arba gimė mažylis turintis chromosominių anomalijų, kitų rizikos faktorių, tuomet iškart pastojus siunčiama ir pas genetikus dėl papildomų tyrimų.

Tyrimai nėštumo metu

Įstatyme yra numatyta, kad pirmo vizito metu nėščiajai turi būti nustatyta kraujo grupė ir rezus faktorius, atlikti kraujo, šlapimo tyrimai, taip pat sifilio ir žmogaus imunodeficito viruso testai. Nuo 12 iki 14 savaitės atliekama ultragarsinė patikra, jų viso nėštumo metu turi būti dvi - antroji atliekama 18-20 nėštumo savaitę.

Ultragarsinė patikra bent trečdalis moterų įsivaizduoja kaip reikalingą tam, kad būtų sužinota būsimo vaikelio lytis. Vis dėlto - ne tik, patikra padeda įvertinti, ar vaikelis yra sveikas, nėra apsigimimų, kurie yra nesuderinami su gyvybe. Jos metu matuojama vaikelio sprando raukšlė, kuri leidžia nustatyti stambius apsigimimus. Jei ji storesnė, nei turėtų būti, tada atliekamas kraujo tyrimas „Prisca“, kuris yra kompensuojamas valstybės.

Nuo 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.

Antrasis nėštumo trimestras trunka nuo 13 iki 28 savaitės pabaigos. Už nėštumo priežiūrą atsakingas gydytojas susitikimo metu pamatuos arterinį kraujo spaudimą, paskirs šlapimo tyrimą, atliks gimdos dugno aukščio matavimą ir ultragarsinio tyrimo pagalba įvertins vaisiaus vystymąsi bei jo širdies darbą (nuo 24 nėštumo savaitės). Jei nėščiosios kraujo rezus faktorius Rh (-), o vyro Rh (+), 27-28 savaitę nėščiajai skiriamas Rh D antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu. Jei nėščiosios kraujyje randama Rh antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą.

Trečiasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 29 iki 40 savaitės pabaigos. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama apsilankyti pas nėštumą prižiūrintį gydytoją 2-3 kartus. Kaip ir per pirmųjų dviejų trimestrų vizitus, nėštumą prižiūrintis gydytojas patikrins arterinį kraujospūdį, išmatuos gimdos dugno aukštį ir atliks ultragarsinį tyrimą vaisiaus raidai sekti, paskirs kraujo ir šlapimo tyrimus.

Svarbūs nėštumo laikotarpiai ir vizitų dažnumas

1-asis nėštumo laikotarpis (iki 13 savaitės). Pirmą kartą šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą kiek galima anksčiau.
2-asis nėštumo laikotarpis (14-28 savaitės). Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Jums bus: išmatuotas AKS; paimta šlapimo tyrimams; nustatytas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės) ir įvertintas vaisiaus širdies ritmas (nuo 24 savaitės); atliktas ultragarsinis tyrimas 18+0-20+0 savaitę vaisiaus vystymuisi įvertinti; 24-28 savaitę atliktas gliukozės tolerancijos mėginys; jeigu Jūsų RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę Jums bus paimta kraujo RhD antikūnams nustatyti.
3-iasis nėštumo laikotarpis (29-40 savaitės). Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2-3 kartus (jei yra indikacijų - dažniau).
Suėjus 41 nėštumo savaitei Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą.

Pirmojo moters nėštumo metu, pas gydytoją reikėtų apsilankyti 10 kartų. Žinoma, toks standartinis vizitų skaičius taikomas, jei nėštumas yra normalus, be patologijų, kraujavimų. Nebe pirmą kartą gimdanti mama pas gydytoją gali užsukti ir 8 kartus.

Rekomendacijos nėštumo metu

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo.

Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui. Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida.

Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių.

Vengti: Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.

Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.

Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.

Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui. Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.

Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Kraujavimas: Viena tokių būklių, kai reikėtų nedelsti - kraujavimas. Pamačius bent 1 šaukštą šviežio kraujo, rekomenduojama važiuoti į gimdymo namus, nes, pasak specialistės, nėščioji neturėtų kraujuoti.

Vaisiaus judesių nebuvimas: Daugelis moterų skaičiuoja vaisiaus judesius, tačiau reikia nepamiršti, kad vaikelis taip pat miega. Vaikučio miego ciklas trunka 40 minučių, o per valandą turėtumėte jausti bent 4 judesius. Jei judesių jaučiate mažiau, rekomenduojama išgerti sulčių ar suvalgyti kažką saldaus. Jei vaisiaus judesių nepadaugėjo, jų apskritai nejaučiate ar judesiai dienos metu ar per kelias dienas tolygiai silpnėja, rekomenduojama nedelsiant vykti į gydymo įstaigą.

Nubėgę vaisiaus vandenys: Vaisiaus vandenų nutekėjimas dažnai, tačiau ne visada, reiškia gimdymo pradžią. Įtarus, kad nubėgo vaisiaus vandenys, rekomenduojama vykti į nėščiųjų ar gimdyvių priėmimą, kur specialistai priims tolimesnę jūsų nėštumo priežiūros taktiką. Delsti nederėtų, kadangi ilgas bevandenis laikotarpis didina naujagimio infekcijos riziką.

Aukštas kraujo spaudimas: Aukštas kraujo spaudimas (daugiau nei 140/90 mmHg) - grėsminga būklė, kurią galite pajusti net ir neturėdami kraujo spaudimo matavimo aparato. Jei jaučiate apsunkusį kvėpavimą, mirgėjimą akyse, skausmingumą po šonkaulių lanku, tikrai reikėtų vykti į ligoninę.

Nenumaldomas niežulys: Noras kasytis, iki žaizdelių, dominuoja delnų, padų niežulys. Tokia būklė būdinga nėščiųjų ligai - cholestazei, kuomet padidėja kepenų fermentai. Šiai būklei turi būti taikomas specifinis gydymas.

Skausmingi, besikartojantys gimdos susitraukimai: Jaučiant pilvo kietėjimą, pasikartojantį pulsavimą, tikėtina, jog jums prasidėjo paruošiamieji sąrėmiai ir gimdos kaklelis ėmė trumpėti. Sąrėmiai, prasidėjus gimdymui, tampa ritmiški, kartojasi kas 10 minučių, nuo paruošiamųjų sąrėmių pradžios iki gimdymo dar praeis nemažai laiko, tačiau vis tiek jau rekomenduojama vykti į nėščiųjų ir gimdyvių priėmimą arba gimdymo namus.