Natūralus organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą. Menopauzė pasireiškia ne tik fiziologiniais, bet taip pat ir psichologiniais požymiais. Visgi kiekvienos moters organizmas yra individualus, tad ir menopauzės simptomai pasireiškia gan skirtingai. Dažniausiai didžiausią baimę kelia nežinomybė.

Menopauzė (gr. meno - mėnesinės + pause - nutrūkimas) - moters mėnesinių ir tuo pačiu vaisingumo išnykimas, kuris pasireiškia 45-55[1] gyvenimo metais (vidutiniškai 52 metų[1]) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios kiaušidžių funkcijos. Tuo metu moters organizmas persitvarko, pakinta hormonų veikla - kiaušidės nustoja gaminusios estrogenus. Menopauzė nustatoma paprastai tik po to, kai ji įvyko - praėjus maždaug metams po paskutinių mėnesinių. Kartais (maždaug 1 proc. atvejų[1]) menopauzė gali būti labai ankstyva (lot. praecox) - ji prasideda dar iki 40 metų amžiaus.

Kiekvienai moteriai menopauzė gali prasidėti skirtingai. Vidutinis amžius, kai moterys patiria menopauzę, yra apie 50 metų, tačiau kai kurios moterys ją gali patirti jau nuo 40 metų, o kitos sulaukia 55 ar daugiau metų. Mokslininkai atliko tyrimus daugiau kaip 52 000 moterų iš Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, Australijos ir Japonijos. Buvo tiriami klimakterinio laikotarpio pradžios ryšiai atsižvelgiant į įvairius veiksnius: gyvenimo būdą, mitybą, kūno masės indeksą ir t. Ilgą laiką buvo naudojamos tokios sąvokos kaip vidutinis menopauzės pradžios amžius, vidutinė klimakso pradžia ir buvo nurodomas amžius - 50 metų. Mokslininkai pabrėžė, kad dar labai norėtų išsiaiškinti, koks yra genetinių veiksnių vaidmuo visai reprodukcinei moters funkcijai. Tyrimo išvadose rašoma, kad tikimasi atidesnio gydytojų požiūrio į reprodukcinę moters sveikatą visais jos gyvenimo laikotarpiais. Vaikų neturinčias moteris, kurioms mėnesinės prasidėjo sulaukus 12 metų, verta geriau informuoti apie ankstyvos menopauzės rizikas.

Moterų klimakterinis periodas nusako psichologinius, emocinius, hormoninius bei fizinius pokyčius susijusius su menopauze. Skiriamos trys klimakso stadijos: premenopauzė (trunka iki 4 m.,[1] kol išnyksta mėnesinės); menopauzė (mėnesinių išnykimas, tarp 45-55 metų); postmenopauzė (prasideda išnykus mėnesinėms). Normalus klimaksas praeina be liguistų požymių. Sergančioms moterims sutrinka kraujagyslių veikla, nervai, atsiranda klimakterinis sindromas.

Menopauzės etapai

Menopauzė turi tris pagrindinius etapus:

• Perimenopauzė - tai laikotarpis, kuris gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų prieš menopauzę. Jo metu organizmas pradeda gaminti vis mažiau estrogeno, todėl atsiranda pirmieji menopauzės simptomai, tokie kaip nereguliarios mėnesinės, karščio bangos ir nuotaikų svyravimai. Pirmasis bei svarbiausias premenopauzės periodo požymis - nereguliarios menstruacijos. Vėlesniame perimenopauzės laikotarpyje tarpai tarp menstruacijų gali siekti 2-4 mėnesius. Premenopauzės metu moterys skundžiasi dažnai užeinančiomis karščio bangomis, kuomet išpila prakaitas, parausta veidas bei krūtinė. Tokios karščio bangos neretai sutrikdo nakties miegą. Kartais būdingi nuotaikų svyravimai, irzlumas ar polinkis į depresiją.
• Menopauzė - oficialiai diagnozuojama, kai 12 mėnesių iš eilės nėra menstruacijų. Tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, o hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, lygis organizme yra žymiai sumažėjęs. Menopauzė nustatoma, kai moteris 12 mėnesių neturi menstruacijų, tuomet iš karto prasideda postmenopauzinis periodas.
• Postmenopauzė - laikotarpis po menopauzės, kai simptomai dažniausiai sumažėja, tačiau sumažėjęs estrogeno lygis gali turėti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip didesnė osteoporozės ir širdies ligų rizika.

Klimakso pradžią rodo sutrikęs mėnesinių ciklas - pakinta menstruacijų ritmas ir intensyvumas, makšties gleivinė suplonėja, tampa mažiau elastinga, sumažėja gimda. Klimakso vyksmą sąlygoja lytinių hormonų cikliškumo pokyčiai, kuriuos lemia hipofizės ir kiaušidžių veikla, mažiaugaminasi folikulino.

Pagrindiniai menopauzės simptomai

Menopauzės pradžia nėra staigus įvykis - tai laipsniškas procesas, kuris gali trukti kelerius metus. Daugelis moterų pradeda pastebėti įvairius kūno ir emocinius pokyčius dar gerokai prieš oficialią menopauzės diagnozę. Štai pagrindiniai požymiai, kurie signalizuoja, kad prasidėjo menopauzė:

Menstruacinio ciklo pokyčiai

Vienas iš pirmųjų ženklų, kad prasideda menopauzė, yra nereguliarus menstruacinis ciklas. Mėnesinės gali tapti retesnės arba dažnesnės, būti gausesnės arba silpnesnės nei anksčiau, taip pat užsitęsti arba baigtis labai greitai. O kartais jų gali visai nebūti vieną ar kelis mėnesius, o po to vėl atsirasti. Šie pokyčiai susiję su estrogeno ir progesterono disbalansu organizme. Be to, jei kraujavimas tampa labai gausus ar trunka ilgiau nei įprastai, svarbu pasitarti su gydytoju, nes tai gali reikšti ne tik menopauzės pradžią, bet ir kitas sveikatos problemas. Kai per mažai estrogenų, sutrinka kalcio patekimas į kaulus, didėja kaulų lūžių ir osteoporozės rizika. Kai estrogenų kiekis yra sumažėjęs, plonėja šlapimtakio sienelė, kyla dažnas ar staigus noras šlapintis. Kitas, itin nemalonus, psichologinių problemų sukeliantis požymis - nevalingas šlapimo išskyrimas juokiantis, kosint ar keliant sunkesnį daiktą.

Karščio bangos ir prakaitavimas

Karščio bangos - tai vienas labiausiai atpažįstamų menopauzės simptomų. Jos pasireiškia staigiu šilumos pojūčiu viršutinėje kūno dalyje, dažniausiai veido, kaklo ir krūtinės srityje, ir gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Dažnai jas lydi naktinis prakaitavimas, kuris gali trikdyti miegą, širdies plakimo pagreitėjimas, o taip pat veido ir kaklo paraudimas. Karščio bangos gali būti retos arba kartotis kelis kartus per dieną, priklausomai nuo hormonų svyravimų. Premenopauzės metu moterys skundžiasi dažnai užeinančiomis karščio bangomis, kuomet išpila prakaitas, parausta veidas bei krūtinė. Tokios karščio bangos neretai sutrikdo nakties miegą.

Miego sutrikimai

Daugelis moterų menopauzės metu pastebi, kad tampa sunkiau užmigti arba dažnai prabunda naktį. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais, naktiniu prakaitavimu bei streso ar nerimo padidėjimu. Kartais būdingi nuotaikų svyravimai, irzlumas ar polinkis į depresiją.

Nuotaikų svyravimai ir emocinės būklės pokyčiai

Menopauzės metu dažnai pasireiškia dirglumas ir staigūs emociniai pokyčiai, taip pat depresijos ar nerimo simptomai. O be viso to, menopauzės metu, moterims padidėja jautrumas stresui. Šie pokyčiai vėlgi kyla dėl hormonų lygio svyravimų, kurie veikia serotoniną - neuromediatorių, atsakingą už gerą savijautą ir emocinį stabilumą. Keičiantis hormonų pusiausvyrai, menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys išgyvena nuotaikų svyravimus. Būdamos geros nuotaikos, jos staiga gali pasijusti prislėgtos, liūdnos ar net piktos bei susierzinusios. Šie menopauzės simptomai gali būti susiję ne tik su fiziologiniais moters organizmo pokyčiais, bet taip su prastu nakties miegu ar jaučiamu nuovargiu.

Energijos trūkumas ir nuovargis

Menopauzės pradžioje gali būti jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų trūkumas, sunkumas susikaupti. Tai susiję su sumažėjusiu estrogeno kiekiu, kuris veikia kraujotaką, smegenų veiklą ir bendrą organizmo energijos lygį.

Makšties sausumas ir libido pokyčiai

Estrogenas yra atsakingas už natūralų makšties drėgnumą. Kai jo mažėja, gali atsirasti makšties sausumas ir niežėjimas, taip pat diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu bei sumažėti lytinis potraukis. Kai moters organizme estrogenų kiekis yra sumažėjęs, taip pat sumažėja ir gleivių kiekis makštyje - gali atsirasti sausumo, perštėjimo pojūtis. Dėl menopauzės metu sumažėjusio hormonų kiekio moterims dažniau pasitaiko makšties sausumas.

Kaulų ir sąnarių skausmai

Menopauzės metu organizmas praranda dalį kalcio, todėl gali pradėti silpnėti kaulai ir sąnariai, padidėja osteoporozės rizika. Tai gali sukelti dažnesnius sąnarių skausmus, mažesnį lankstumą bei didesnę lūžių tikimybę. Šią kaulų retėjimo ligą iš dalies lemia įvykusi menopauzė bei lytinių hormonų pokyčiai organizme. Estrogenas dalyvauja kalcio absorbcijos procesuose susidarant kauliniam audiniui. Dėl šios priežasties sumažėjus estrogeno kiekiui, sutrinka kaulinio audinio formavimasis - kaulai pasidaro retesni bei trapesni, mažiau atsparūs lūžiams.

Svorio pokyčiai ir medžiagų apykaitos sulėtėjimas

Daugelis moterų menopauzės metu pastebi, kad svoris didėja, net jei mitybos įpročiai nepasikeitė. Tai lemia sulėtėjusi medžiagų apykaita ir hormonų pokyčiai, dėl kurių riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje. Nėra vienareikšmiškos nuomonės, jog būtent menopauzė lemia svorio prieaugį vyresniame amžiuje, tačiau hormoniniai pokyčiai bei fiziologiniai, anatominiai kūno pasikeitimai gali turėti įtakos spartesniam svorio didėjimui. Lėtėja medžiagų apykaita ir suvalgant tą patį maisto kiekį reikia daug didesnio fizinio aktyvumo, kad kalorijos būtų sudegintos.

Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas

Šių simptomų pagrindinė priežastis - estrogeno kiekio sumažėjimas moters organizme. Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, tad sumažėjus jo kiekiui organizme, plaukai ima slinkti, lūžinėti, jie praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas nago ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti spalvą, lūžinėti ar sluoksniuotis.

Dėmesio koncentracijos sutrikimai

Nedideli atminties sutrikimai, sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais. Šiuo klausimu mokslininkų nuomonės išsiskiria: vieni teigia, jog šie pažinimo procesai sutrinka dėl tam tikrų hormonų kiekio sumažėjimo, o kiti sako, kad šių procesų sutrikimas yra labiau susijęs su patiriamu stresu sulaukus vyresnio amžiaus.

Širdies bei kraujagyslių sistemos problemos

Mažėjantis estrogeno kiekis turi neigiamą poveikį kraujotakos sistemai bei medžiagų apykaitai. Būdingi sutrikimai: vegetaciniai, kraujagyslių (muša karštis, svaigsta galva, pykina, prakaituojama, skauda sąnarius, stuburą, sutrinka pusiausvyra), neuropsichiniai (moteris tampa jautri, irzli, blogai miega, susilpnėja atmintis, atsiranda baimės jausmas, apima depresija); endokrininiai (sustiprėja antinksčių ir skydliaukės veikla); širdies ir kraujagyslių sistemos (svyruoja arterinis kraujospūdis, pulsas neritmiškas, kyla temperatūra).

Kaip diagnozuoti menopauzę?

Menopauzė nustatoma, kai moteris 12 mėnesių neturi menstruacijų. Tačiau norint tiksliai nustatyti menopauzės pradžią ir pritaikyti tinkamą sveikatos priežiūrą, geriausia apsilankyti pas gydytoją, kuris atliks išsamų sveikatos įvertinimą. Testai menopauzei gali padėti nustatyti, ar moteris jau įžengė į menopauzės etapą, ypač jei simptomai yra neaiškūs ar pasireiškia nevienodai. Šie testai matuoja folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) lygį šlapime, nes menopauzės metu jo koncentracija padidėja. Tačiau vien tik hormonų testai ne visada suteikia aiškų atsakymą, nes hormonų lygiai gali svyruoti. Todėl svarbu atsižvelgti ir į kitus veiksnius, tokius kaip menstruacijų pokyčiai, karščio bangos, nuotaikos svyravimai ar miego sutrikimai.

Pagrindinis tyrimas, kuris duoda daug informacijos, yra antimiulerinio hormono tyrimas. Šis hormonas rodo likusį kiaušidžių rezervą. Jei antimiulerinis hormonas yra normos ribose, moteris gali nesukti galvos, nebus ankstyvos menopauzės ar priešlaikinio kiaušidžių išsekimo. Bet jei jis sumažėjęs, ji turi skubėti gyventi, jei nori turėti šeimą.

Kaip palengvinti menopauzės simptomus?

Menopauzės simptomus galima palengvinti taikant įvairius metodus. Fizinis aktyvumas, sveika mityba ir streso valdymas gali padėti sumažinti daugelį simptomų. Kai kurios moterys renkasi hormonų terapiją, kuri padeda subalansuoti organizmo hormonų lygį ir sumažina simptomų intensyvumą.

Subalansuota mityba

Mityba turi didžiulę įtaką hormonų balansui, energijos lygiui ir bendrai savijautai. Norint sumažinti menopauzės simptomus, padidinkite fitoestrogenų vartojimą. Kai estrogeno lygis krenta, jo trūkumą gali padėti kompensuoti tam tikri augaliniai produktai, turintys fitoestrogenų (natūralių estrogenų pakaitalų). Taip pat vartokite kalcį, vitaminą D bei omega-3 riebalų rūgštis. Be viso to, pasistenkite vartoti mažiau cukraus ir perdirbto maisto.

Fizinis aktyvumas

Reguliari mankšta yra vienas veiksmingiausių būdų kovoti su menopauzės simptomais. Ji padeda sureguliuoti hormonus, mažina stresą ir palaiko gerą sveikatos būklę. Tai gali būti aerobiniai pratimai, ne per sunkios jėgos treniruotės, joga ir pilatesas ar kvėpavimo pratimai ir meditacija. Svarbu rasti mėgstamą veiklą, kuri teiktų džiaugsmą, nes reguliarumas yra svarbiausias dalykas.

Vandens balansas ir kokybiškas miegas

Gerkite daugiau vandens, kadangi hormonų pokyčiai gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios oda tampa sausesnė, o organizmas greičiau pavargsta. Taip pat labai svarbi ir miego kokybė. Taigi, venkite kofeino ir alkoholio vakarais, laikykitės pastovaus miego režimo bei sukurkite jaukią, vėsią ir tamsią miego aplinką. O jei vis vien sunku užmigti, gali padėti raminančios žolelių arbatos (ramunėlių, melisų, ar kt.).

Psichologinė sveikata ir emocinė pusiausvyra

Menopauzė gali būti emocionaliai sudėtingas laikotarpis, todėl labai svarbu nebijoti kalbėti apie savo jausmus su artimaisiais, draugėmis ar specialistais. Taip pat ir konsultacija su psichologu gali padėti susidoroti su nerimu ar depresijos simptomais. Be to, ieškokite jums tinkamų atsipalaidavimo metodų. Tai gali būti aromaterapija ar kūrybinė veikla, tokia kaip tapyba, sodininkystė ar rankdarbiai.

Medicininiai sprendimai

Jeigu menopauzės simptomai yra labai intensyvūs ir trukdo gyventi visavertį gyvenimą, verta apsvarstyti medicininį gydymą. Tai gali būti hormonų pakaitinė terapija, natūralūs papildai ir žolelės, arba vaistai nuo specifinių simptomų. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir rasti tinkamiausią sprendimą, nes tai, kas tinka vienai moteriai, nebūtinai tiks kitai.

Prieš pradedant pakaitinę hormonų terapiją, būtina pasitarti su gydytoju, nes šis būdas turi ir galimų šalutinių poveikių. Jei gimda neišoperuota, skirti vien estrogenų negalima, nes padidėja gimdos gleivinės vėžio rizika, būtina kartu vartoti progesteroną. Jei praeityje mama ar močiutė sirgo kiaušidžių ar krūtų vėžiu, reikia labai atsargiai, taip pat, jei šeimoje buvo mirčių nuo infarkto ir insulto. Reikia išsamiai ištirti moterį, tačiau griežtai atkalbėti nedrįsčiau.

Daugeliui moterų klimakso eigoje lytinis gyvenimas iš esmės nepasikeičia. Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, kai kūnas pradeda pereiti į kitą hormoninės veiklos fazę. Nors tai natūralus procesas, daugelis moterų susiduria su iššūkiais, kurie gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek emocinei būklei. Menopauzės simptomai gali būti įvairūs ir kartais gana intensyvūs, tačiau turint tinkamų žinių ir kreipiantis pagalbos šis laikotarpis gali būti lengvesnis.

Menopauzė - tai ne liga, o naujas gyvenimo etapas, kurį galima palengvinti tinkamai rūpinantis savimi. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir emocinė parama gali padėti sušvelninti simptomus ir išlaikyti puikią gyvenimo kokybę. Kiekviena moteris šį laikotarpį išgyvena skirtingai, todėl svarbiausia - klausytis savo kūno ir ieškoti būdų, kurie geriausiai atitinka individualius poreikius. Na, o jei simptomai tampa per sunkūs, verta kreiptis į gydytoją, kuris padės rasti tinkamiausią sprendimą.

tags: #kada #baigiasi #menstruacijos

• Patarimai, kaip padėti vaikui susidoroti su tėvų skyrybomis
• Tautinių šokių nauda ugdant vaikus
• Raimundo Savukyno karjera
• Vaikų literatūra Lietuvoje
• Kaip gydyti karščiuojantį kūdikį