Kūdikių kvėpavimo takų priežiūra yra itin svarbi jų sveikatai ir gerovei. Užgulta nosytė gali tapti nemenku išbandymu tiek kūdikiui, tiek tėvams, apsunkindama maitinimą, miegą ir bendrą savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikiams sunkiau kvėpuoti, kaip palengvinti kvėpavimą ir kokios komplikacijos gali kilti dėl negydomos slogos.
Kūdikių kvėpavimo ypatumai
Naujagimiai ir kūdikiai kvėpuoja kitaip nei suaugusieji. Kūdikystėje kvėpavimo centras, esantis pailgosiose smegenyse, dar nėra visiškai subrendęs, todėl kūdikiams būdingi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, vadinami apnėja. Naujagimiai kvėpuoja tankiai, nes jų medžiagų apykaita yra greitesnė ir organizmui reikia daugiau deguonies. Iki 3 mėnesių kūdikis gali įkvėpti 30-60 kartų per minutę, o 6 mėnesių kūdikis - 35-40 kartų per minutę. Sulaukus metukų, kvėpavimo dažnis sumažėja iki maždaug 30 kartų per minutę. Kūdikystėje kvėpavimas yra diafragminis, t. y. juda pilvas.
Visi naujagimiai iš prigimties kvėpuoja per nosį. Tik užsikimšus nosies kanalams, jie gali pradėti kvėpuoti per burną. Kūdikiai, kurie kvėpuoja per burną, gali turėti tam tikrų sutrikimų ar patologijų. Svarbu užtikrinti, kad kūdikis kvėpuotų tinkamai, nes kvėpuojant per burną nesigamina azoto oksidas, kuris plečia kraujagysles ir lemia geresnį deguonies įsisąvinimą. Be to, kvėpuojant per burną išsausėja burnos gleivinė, sumažėja seilių kiekis, todėl bakterijos ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus.
Nuo 20 nėštumo savaitės ultragarsu galima stebėti vaisiaus kvėpavimo judesius. Gimęs mažylis, patyręs šaltį, skausmą, lietimą ir deguonies stoką, atlieka pirmąjį įkvėpimą. Išnešiotas sveikas naujagimis pirmąkart įkvepia per pirmąją gyvenimo minutę. Su pirmuoju riksmu kūdikio plaučiai išsiplečia, jis pradeda kvėpuoti savarankiškai.
Tėvai dažnai stebi, ar kūdikiai kvėpuoja, o kartais net deda veidrodėlį prie nosytės, laukdami, kol jis aprasuos. Tai natūralus rūpestis, tačiau svarbu žinoti, kad kūdikiams būdingi netolygus kvėpavimas ir trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (apnėja). Jei kūdikis miegodamas knarkia, gali būti, kad pagrindinė priežastis yra miego apnėja, kurią sukelia susiaurėję viršutiniai kvėpavimo takai, padidėję adenoidai ar tonzilės.
Kodėl užgula kūdikio nosytė?
Kūdikio nosis gali užsikimšti dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių - sausas oras namuose, kuris išdžiovina gleives ir sudaro pluteles, trukdančias kvėpuoti. Taip pat nosytė gali užsikimšti kūdikiui atsirūgus, kai pienas patenka į nosies ertmę. Kūdikiui susirgus sloga, iš nosies pradeda tekėti skystos išskyros, kurios vėliau sutirštėja.
Nosies gleivinės paburkimą ir gausesnį sekreto išsiskyrimą gali išprovokuoti dulkės, lakiosios cheminės medžiagos, jų garai ir kiti dirgikliai. Sveika nosis išskiria gleives, kurios atlieka svarbią valomąją funkciją - sulaiko ir pašalina iš aplinkos patenkančius teršalus, virusus, alergenus, taip apsaugodamos nuo ligų. Be to, nosyje oras sušyla bei sudrėkinamas, o šaltas oras gali padidinti infekcijų pavojų.
Sloga kūdikiams yra rimta liga, galinti išplisti į kitus kvėpavimo takus. Susikaupusios išskyros gali lengvai pasiekti vidurinę ausį ir sukelti uždegimą. Užgulta nosytė apsunkina kūdikio kasdienybę: jis priverstas kvėpuoti per burną, todėl maitinimas tampa išbandymu, nes kūdikiui sunku arba neįmanoma vienu metu žįsti ir kvėpuoti. Tai ypač aktualu kūdikiams, dar nemokantiems kvėpuoti per burną.
Kaip palengvinti kvėpavimą kūdikiui?
Kai kūdikio nosytė užgulta, svarbu nuolat valyti nosies landas, kad palengvėtų kvėpavimas. Pirmiausia rekomenduojama nosytę plauti izotoniniu jūros vandeniu. Jo druskų koncentracija yra tokia pat kaip organizmo skysčių, todėl poveikis švelnus. Izotoninis jūros vanduo padeda suskystinti gleives, suminkštinti sausas pluteles, atkemša nosį, sudrėkina gleivinę ir palengvina sekreto pasišalinimą. Su juo galima pašalinti nosyje susikaupusius nešvarumus, alergenus, infekcijų sukėlėjus.
Jei nėra infekcijos požymių, kūdikis aktyvus ir geros nuotaikos, užtenka išvalyti užkimštą nosytę izotoniniu jūros vandeniu. Sloguojančiam kūdikiui gydytojo paskirti lašiukai lašinami tik į švarią nosytę.
Kai nosies sekretas sutirštėja, jį galima suminkštinti izotoniniu jūros vandeniu. Kūdikiams iki 6 mėnesių geriausia naudoti izotoninius jūros vandens lašus, specialiai pritaikytus jų mažoms nosytėms. Tinkamas ir fiziologinis natrio chlorido tirpalas.
Jei kūdikis negali laisvai kvėpuoti, ypač miego ar maitinimo metu, būtina kuo dažniau valyti nosį. Tai gali tekti daryti kelis kartus per parą, tačiau labai atsargiai. Specialūs siurbtukai - aspiratoriai gali padėti pašalinti gleives, ypač kai jos skystos. Rekomenduojama naudoti mechaninius prietaisus, nes elektroninė įranga gali pažeisti jautrią gleivinę. Svarbu, kad siurbtuko antgalis būtų minkštas, o traukimo jėga - ne per didelė.
Paaugusiems mažyliams jau galima naudoti purškalus. Jei nosies gleivinės paburkimas itin ryškus, gali būti naudingi hipertoninės koncentracijos jūros druskos tirpalai, tačiau dėl jų naudojimo būtina pasitarti su gydytoju.
Kad negaluojančio kūdikio būklė palengvėtų, jo kambaryje palaikykite optimalią temperatūrą ir drėgmę. Buvimas tvankioje patalpoje pablogina savijautą. Todėl sloguojančio mažylio kambarį kuo dažniau vėdinkite. Temperatūra jame neturėtų būti aukštesnė kaip 18 laipsnių. Migdykite kūdikį gerai išvėdintame kambaryje.
Grynas oras visada naudingas mažyliui. Jeigu jis nekarščiuoja ir savijauta nėra itin prasta, išvežkite jį į lauką. Vėsiame ore sumažėja nosies paburkimas, palengvėja kvėpavimas.
Gulinčio kūdikio viršutinę kūno dalį laikykite šiek tiek pakeltą, kad sekretas lengviau ištekėtų. Tai palengvins kvėpavimą ir nosies ertmėse susikaups mažiau gleivių.
Kvėpavimo takų ligų įtaka ir komplikacijos
Užgulta nosytė, sloga, sinusitas, lėtinė ar ūmi angina, adenoidų uždegimas - visos šios kvėpavimo takų ligos lemia palankią terpę daugintis bakterijoms, gamintis gleivėms ir pūliams. Tai gali sukelti nemalonų burnos kvapą, ypač po miego, kai kūdikis priverstas kvėpuoti per burną.
Jei kvėpavimo takų ligos nėra tinkamai gydomos, jos gali komplikuotis. Dažniausia slogos komplikacija vaikams yra vidurinės ausies uždegimas (otitas). Taip pat gali išsivystyti bronchitas, plaučių uždegimas ir kiti sveikatos sutrikimai. Tinkamai negydoma sloga gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Bronchiolitas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti mažiausius plaučių kvėpavimo takus. Dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai iki 2 metų. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, nes liga gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Simptomai prasideda kaip lengvas peršalimas, bet gali paūmėti. Sunkiais atvejais gali atsirasti cianozė, dehidratacija ar kvėpavimo sustojimas.
Svarbu atsiminti, kad maždaug iki dvejų-trejų metų amžiaus vaikas dar nemoka pats išpūsti nosytės, tad tėveliai turėtų išvalyti nosytę jam kiekvieną kartą, kai dėl nosies užsikimšimo kyla diskomfortas. Jei nosytė gerai išvaloma prieš miegą, „gerklinio“ kosulio, kurį sukelia už nosies tekantis sekretas, neturėtų kilti.
Jei įtariate, kad kūdikis serga bronchiolitu, pastebite švokštimą, dusulį ar blogą maitinimąsi, būtina nedelsiant konsultuotis su pediatru. Venkite savarankiško vaistų vartojimo be specialisto rekomendacijos.
Pirmosios pagalbos instrukcijos
Dirbtinis kvėpavimas kūdikiui: kada ir kaip teikti pagalbą?
Jei kūdikis nekvėpuoja, būtina nedelsiant teikti pirmąją pagalbą. Pirmiausia įvertinkite, ar kūdikis yra sąmoningas. Jei aplinka saugi, atverkite kvėpavimo takus ir tikrinkite kvėpavimą, klausydami, klausydami ir jausdami ne ilgiau kaip 10 sekundžių.
Atliekant įpūtimus, stebėkite, ar kūdikis nepradeda žiaukčioti ar kosėti. Įkvėpkite normaliai ir sandariai apžiokite kūdikio nosį ir burną. Pūskite tiek, kad krūtinės ląsta akivaizdžiai pakiltų. Jei nepavyksta atlikti veiksmingų įpūtimų, gali būti kvėpavimo takų obstrukcija. Tuomet būtina pražiodyti kūdikį ir pašalinti matomą kliūtį. Efektyvius įpūtimus mėginkite atlikti iki penkių kartų.
Jei tikrinate pulsą, neužtrunkite ilgiau nei 10 sekundžių. Visiems kūdikiams rekomenduojama spausti apatinę krūtinkaulio dalį. Paspaudimo metu krūtinės ląstos poslinkio gylis turėtų būti mažiausiai trečdalis krūtinės ląstos skersmens, bet ne daugiau 4 cm. Labai svarbu tarp paspaudimų leisti krūtinei visiškai atsipalaiduoti. Paspaudimus atlikite 100-120 k./min. dažniu. Po 30 paspaudimų atloškite kūdikio galvą, pakelkite smakrą ir du kartus kokybiškai įpūskite.
Kūdikio padėtis turi būti stabili. Reguliariai keiskite pusę, ant kurios guli kūdikis, kad nesusidarytų pragulos.
Kitos priežastys, darančios įtaką kvėpavimui
Nemalonus burnos kvapas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip virškinimo sistemos sutrikimai (refluksas), disbakteriozė, grybelinės infekcijos, svetimkūnis nosyje, dehidratacija, karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas. Vartojami antibiotikai taip pat gali pakeisti bakterijų pusiausvyrą organizme ir sukelti nemalonų kvapą.
Svarbu užtikrinti tinkamą vaiko burnos higieną. Dantukų neturintiems kūdikiams dantenas, burnos ertmę ir liežuvį galima valyti sudrėkinta skiautele. Išdygus pirmajam dantukui, reikėtų pradėti valyti dantis du kartus per dieną. Taip pat svarbu reguliariai valyti vaiko tarpdančius siūlu ir nuvalyti apnašas nuo liežuvio.
Jei vaikas dažnai serga sloga, sinusitu, nosies gleivinė paburksta ir negali perduoti impulsų į smegenis, todėl uoslė gali susilpnėti. Alerginė sloga taip pat gali sutrikdyti uoslės ir skonio receptorių impulsus.
Kūdikiams ir mažiems vaikams svarbu užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, ypač karštu oru, vemiant ar viduriuojant. Žindomiems kūdikiams siūlykite krūtį dažniau, o vyresnius vaikus skatinkite gerti pakankamai vandens.
