Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Tėvams šitas klausimas kyla gana dažnai: „Vaikas seiliojasi. Ar tai normalu?“ Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys.

Seilės - tai normalus žmogaus organizmo fiziologinis skystis, reikalingas suvilgyti maistą, palengvinti maisto kramtymą ir slinkimą stemple skrandžio link. Seilės reikalingos burnos švarai ir higienai palaikyti. Seilėse yra kai kurių virškinimo fermentų - angliavandeniai, baltymai ir kai kurios kitos maisto medžiagos pradedamos virškinti jau burnoje.

Seilių Funkcijos ir Vystymasis

Seilės atlieka tam tikras funkcijas. Jos reikalingos suvilgyti valgomą maistą, tam kad būtų lengviau nuryti. Taip pat reikalingos burnos ertmei dėl švaros.

Seilėtekio raida pagal amžių:

• 0 - 3 mėnesiai: Amžiuje kūdikiai seilėjasi mažai.
• 4-8 mėnesiai: Kūdikio seilių liaukos intensyviai vystosi, seilėtekis pagausėja, dažniausiai šiuo periodu išdygsta ir pirmieji dantukai, kūdikis kiša rankas, žaislus, įvairius daiktus į burną. Seilės padeda ir apvalyti burną nuo patekusių nešvarumų.
• 9-14 mėnesiai: Kūdikis jau daugiau juda, tačiau net ir ropojant, vartantis ar kitokios fizinės veiklos metu seiles jau vis dažniau kontroliuoja (nuryja).
• 15-17 mėnesiai: Vaikutis aktyviai judėdamas seiliotis jau neturėtų. Tačiau gali ,,užmiršti jas pagauti“ atlikdamas smulkias susikaupimo reikalaujančias užduotis, pvz. dėliodamas mozaiką.
• 18-24 mėnesiai: Vaikas jau nebesiseilioja nei lakstydamas nei dirbdamas susikaupęs. Seilėtekis gali būti pastebimas valgant, ilgiau užsižiūrėjus filmuką ar pan.

Intensyviau seilėtis kūdikis pradeda sulaukęs 2-3 mėn. Seilėjimosi fazė trunka maždaug tol, kol vaikui sukanka 12-15 mėn. Seilėtekis yra netyčinis seilių tekėjimas už burnos, dažnai dėl to šlapias smakras ar kaklas. Nors tai gali būti įprasta vaikystės vystymosi dalis, nuolatinis arba per didelis suaugusiųjų seilėtekis gali rodyti pagrindinę sveikatos būklę. Seilėtekis atsiranda, kai organizmas gamina daugiau seilių nei galima nuryti arba kai sunku nuryti.

Kai vaikui dygsta dantukai, seilių padaugėja, nes organizmas „galvoja“: tuoj pasirodys kažkoks svetimkūnis, kuris dar neaišku, ar savas, taigi į kovą leidžiamos seilės. "Nuryti seiles suaugusiui yra įprastas procesas, mes jas ryjame net nepastebėję, kalbėdami, kvėpuodami, valgydami, tiesiog gyvendami. O kelių mėnesių vaikui tai yra didžiulis mokslas viską daryti vienu metu - sėdėti, laikyti galvytę tiesiai, kažką daryti rankomis, prie viso to dar ryti seiles per prasidėjusį gausųjį seilėtekį dygstant dantukams. Kai vaikas kažką daro, kas jam įdomu, jis išsižioja, o išsižiojus seiles sunku nuryti, todėl jos ir teka.

Seilėtekis miego metu: Miegant ant šono ar pilvo, seilės dažniau išteka ant pagalvės. Jei pastebite, kad ryte pagalvė dažna šlapia, pabandykite pasirinkti miegojimo ant nugaros padėtį. Kartais seilėtekį skatina užgulta nosis ar refliuksas, todėl svarbu gydyti ir šias priežastis.

Dantų Dygimas

Dantų dygimas - svarbus vaiko vystymosi momentas ir nelengvas periodas tėveliams. Pirmojo dantuko pasirodymui mažylio burnytėje jo organizmas pradeda ruoštis gana anksti - dantukai ima formuotis dar esant mamos pilvelyje - antrą nėštumo mėnesį. Kai kurie naujagimiai jau gimsta su vienu ar keliais dantukais arba jie išdygsta greitai po gimimo. Dažniausiai tai būna apatinio žandikaulio centriniai kandžiai. Paprastai kūdikiui dantys pradeda dygti 6-8 mėnesį - pirmiausia apatiniame, paskui viršutiniame žandikaulyje išdygsta po du centrinius kandžius. Vėliau abiejuose žandikauliuose prasikala šoniniai kandžiai. Antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikai paprastai turi 8 dantis. 12-16 mėnesį pasirodo pirmieji krūminiai dantys, 16-20 dygsta iltiniai, dar vėliau - antrieji pieniniai krūminiai dantys. Trejų metų vaikas jau turi 20 dantukų - daugiau kaip trečdaliu mažiau negu suaugusysis (suaugęs žmogus turi 32 dantis).

Pieniniai dantukai nebūtinai laikosi dygimo grafiko, pavyzdžiui, pirmiausia gali išdygti pieniniai viršutiniai kandžiai, bet tai nėra blogai. Kai kuriems vaikams dantukai išdygsta vėliau, pavyzdžiui, sergantiems rachitu, ūmiomis infekcinėmis ligomis, esant medžiagų apykaitos, virškinimo sutrikimams.

Dantų dygimą vaikai pergyvena nevienodai. Kai kuriems taip pasiseka, kad apie pirmąjį dantuką tėveliai sužino iš šaukštelio stuktelėjimo burnytėje. Mama greičiausiai pastebėjo, kad pastaruosius 1-2 mėnesius seilyčių tekėjo daugiau, kad vis dažniau burnytėje atsidurdavo pirštukai ir įvairūs daiktai. Deja, taip sekasi ne daugeliui. Kūdikis ne tik pradeda labiau seilėtis, kiša viską į burnytę, bet ir pasidaro neramus ir irzlus, nes jam skauda dantenas. Nuo seilių parausta kūdikio smakriukas. Dygstant dantukams kilsteli temperatūra - maždaug iki 37 - 37,3 laipsnių, sutrinka miegas, sumažėja apetitas. Bet jeigu temperatūra pakyla iki 38 ir daugiau laipsnių, vaikas vemia ar viduriuoja, kalti ne dantukai.

Pradėjus dygti dantukams, iš pradžių pasirodo kietoki iškilimai, kurių dydis ir forma atitinka būsimų pieninių dantų vainikus. Kalantis dantukams, pažeidžiamos dantenos, todėl jos patinsta, parausta ir skauda. Nuo nemalonių pojūčių mažylis stengiasi gelbėtis pats - kramto žaisliukus, trina dantenas pirštukais ir kumštukais. Skaudančias dantenas nuramina šaltis, dantenų masažas ir skausmą malšinantys tepaliukai. Dygstančių dantukų skausmui mažinti tinka kramtukai, yra tokių, kurie duodami mažyliui atšaldyti. Kai kurie mažyliai mielai dantenas patrina atšaldytu šaukšteliu. Pamasažuoti dantenas galima silikoniniu antpirščiu, skirtu valyti pirmiesiems dantukams.

Vaistinėse galima įsigyti įvairių tepalų ar gelių, kurie nuramina sudirgusias dantenas. Tinkamiausi mažyliams tepalai, kurie pagaminti iš natūralių komponentų, be cukraus. Tepaliukai nuo dantenų skausmo veikia vietiškai ir nereikia vaikui duoti geriamųjų vaistų.

Ką tik išdygusį dantuką jau reikia pradėti valyti. Išdygus pirmiesiems dantukams, neduokite vaikui saldintos arbatos, atsisakykite naktinio žindymo, jeigu kūdikis normaliai priauga svorio. Pirmųjų kūdikio dantukų emaliui ypač kenkia vaisiai ir jų sultys. Mažas vaikas nemoka išskalauti burnos, o saldžioje aplinkoje sparčiai dauginasi dantis ardančios bakterijos. Seilės neutralizuoja į burną patekusias sultis gana ilgai - beveik valandą. Todėl kūdikiams ir mažiems vaikams patariama duoti sulčių per šiaudelį arba vandens.

Vaikai gali sulaukti pirmųjų dantukų skirtingu laiku. Vaikų dantų dygimas gali tapti tikru iššūkiu ne tiek vaikui, tiek tėvams. Nors visi su nekantrumu laukia pirmų šypsenų, pirmų ištartų žodžių ir pirmų dantukų, tačiau pastarieji neretai dygsta skausmingai arba tėvai gerai nežino, kaip reikėtų elgtis augant pirmiesiems dantims. Pasitaiko atvejų, jog vaikams sumažėja apetitas, sutrinka miegas, pakyla temperatūra ar jie tampa daug irzlesni.

O juk dantys kalasi ne visi iš karto, o palaipsniui, tad sunkusis dantų dygimo laikotarpis gali užtrukti beveik pusantrų metų ir išties varginti tiek vaikus, tiek tėvus. Prieš pradedant kaltis pirmiesiems dantims kūdikio dantenos parausta, paburksta, tampa jautrios ar net skausmingos.

Dalis tėvų atkreipia dėmesį į didesnį nei įprastai seilėtekį, tačiau kadangi kūdikiai ir taip linkę seilėtis, šis požymis dažnai taip ir lieka nepastebėtas. Dygstant krūminiams dantims kartais galima pamatyti nedidelį balkšvą iškilimą būtent toje vietoje, kur vėliau turėtų prasikalti dantis. Tuo tarpu dauguma vaikų parodo, jog jų burnoje vyksta svarbūs pokyčiai, gan akivaizdžiu elgesiu: graužia žaislus ir įvairius daiktus, kiša į burną pirštus, nes taip bando nuraminti jį varginančius nemalonius pojūčius. Visi šie požymiai gali pasirodyti įvairiu laiku - tiek likus vos kelioms dienoms iki danties prasikalimo, tiek ir prieš kelias savaites. Be to, jie gali nedingti net ir kelias dienas po to, kai pagaliau pasirodo dantuko viršūnėlė. Kaip dygstant dantims jausis kūdikis priklauso nuo daugybės priežasčių, o viena iš jų - ir genetika. Jei vaiko tėvams dantų dygimas buvo gan lengvas, be didelių skausmų ir diskomforto, didelė tikimybė, jog panašiai puikiai jausis ir jų vaikas. Svarbu tinkamai rūpintis pieniniais dantimis.

Dažniausiai pirmieji pieniniai dantys išdygsta 5-8 kūdikio gyvenimo mėnesį. Tačiau tai nėra griežta taisyklė, nes jie gali pasirodyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Pasitaiko tokių atvejų, jog pirmieji dantys išdygsta tik per pirmąjį gimtadienį ar dar vėliau, tačiau dėl to nereikėtų nerimauti. Be to, būna ir itin retas reiškinys - kai naujagimiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis.

Kadangi kiekvienas vaikas yra skirtingas, visiškai normalu, jog jų dantys taip pat dygsta skirtingu laiku. Jei vaiko vystymasis nėra sutrikęs, jis yra sveikas ir nėra jokių nusiskundimų, tikrai neverta nerimauti dėl vėlai ar neįprastai anksti prasikalusių pirmųjų dantų. Net jei tėvams atrodo, kad vaikas turi per mažai dantų ar jie dygsta ne pagal taisykles, nereikėtų iškart nerimauti, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir visos lentelės yra skirtos tik apytiksliam suvokimui, kada turi dygti dantys.

Visgi, jei labai norisi apskaičiuoti kiek ir kokių dantų turėtų turėti vaikas, galima naudotis taisykle: vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis.

Pirmieji pasirodo apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, 6-10 mėn. Po to seka viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, išlendantys 8-12 mėn. Šoniniai kandžiai <…> pasirodo tuo pačiu metu, nuo 9 iki 13 mėn. Pirmasis krūminis dantis išdygsta 13-19 mėn. Apatiniame jie pasirodo maždaug po mėnesio (14-19 mėn.). Tuomet laukia nedidelė, porą mėnesių trunkanti pauzė, kol prasikala iltiniai dantys, apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, paprastai tai atsitinka sulaukus apie 16 mėn. Antrasis krūminis dantis apatiniame žandikaulyje išdygsta 23-26 mėn. Pagal tokį grafiką 3 metų sulaukęs vaikas jau gali džiaugtis visais pieniniais dantimis ir tuo metu susiformuoja pieninis sąkandis. Su šiais dantimis vaikas išbus maždaug iki šešerių metų.

Dėl dantų dygimo verta kuo greičiau pasikonsultuoti su odontologu, jei trejų metų vaikas vis dar neturi visų pieninių dantų arba jie dygsta netaisyklingai. Kad jie kalasi ne taip, kaip turėtų, galima pastebėti iš to, jog ką tik išdygę dantys kaip mat pradeda gesti. Kai kalasi dantys, kai kuriems vaikams gali pakilti temperatūra. Tiesa, net jei vaikui bus nustatyta pieninio sąkandžio patologija, jam veikiausiai nebus taikomas ortodontinis gydymas. Dažniausiai odontologai laukia, kol vaikui išdygs nuolatiniai dantys.

Svarbiausia įsidėmėti, jog dantų dygimas, kad ir koks nemalonus procesas gali bebūti, visgi nėra liga ir nereikia panikuoti, vos tik vaikas pasidaro irzlesnis ar jam šiek tiek pakyla temperatūra. Jei nežinote kaip palengvinti nemalonius pojūčius, kurie vargina kūdikį dantų dygimo metu, išmėginkite įvairius specialius guminius kramtukus. Be kramtukų taip pat puikiai tinka baronkos, sužiedėjusi duona ar jos pluta, švieži vaisiai. Juos visus irgi galima palaikyti šaldytuve, prieš duodant vaikui. Tačiau kiekvienu kartu duodant kokį nors maistą būtina stebėti kūdikį, kad jis netyčia nepaspringtų. Jei visos šios priemonės nepadeda, o matosi, jog vaikas tikrai išvargęs, prastai miega ir valgo, galima išmėginti specialius gelius ir tepalus, skirtus būtent tokiems atvejams.

Kitos Seilėtekio Priežastys: Stomatitas

Stomatitas, burnos ir lūpų uždegimas, gali labai varginti vaikus ir jų globėjus. Labai svarbu suprasti šią būklę, kad galėtumėte veiksmingai padėti savo vaikui.

Simptomai

Nustatydami vaiko stomatitą, atkreipkite dėmesį į tokius požymius kaip burnos skausmas, paraudimas, patinimas ar opos, dažnai kartu su sunkumais valgant ir irzlumu. Taip pat gali atsirasti blogas burnos kvapas ir nedidelis karščiavimas.

• Burnos skausmas
• Paraudimas
• Patinimas
• Opos
• Sunkumai valgant
• Irzlumas
• Blogas burnos kvapas
• Nedidelis karščiavimas

Priežastys

Priežastys - virusinės ar bakterinės infekcijos, mitybos trūkumas ir stresas.

Ką Daryti

Norėdami padėti savo mažyliui, palaikykite gerą burnos higieną ir pasiūlykite minkštą, maistingą maistą, kad sumažintumėte diskomfortą. Skatinkite drėkinimą ir pagalvokite apie namines priemones, pavyzdžiui, sūraus vandens skalavimo skysčius ar šaltą maistą. Jei simptomai paūmėja arba išlieka, kreipkitės į gydytoją.

Kada Kreiptis Į Gydytoją

Svarbu žinoti, kada dėl vaiko stomatito reikia kreiptis į gydytoją. Nors nedidelius atvejus dažnai galima tvarkyti namuose, turėtumėte būti budrūs dėl požymių, dėl kurių reikia profesionalios gydytojo pagalbos. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę, patartina kreiptis į gydytoją. Užsitęsęs diskomfortas gali reikšti rimtesnę problemą, kurią reikia spręsti. Jei jūsų vaikui prasideda didelis karščiavimas, tai aiškus rodiklis, kad reikia kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Karščiavimas gali reikšti, kad organizmas kovoja ne tik su lengvu stomatitu, todėl būtina kreiptis į gydytoją.

Stebėkite vaiko gebėjimą valgyti ir gerti. Jei dėl valgymo sunkumų jis patiria dehidrataciją arba smarkiai netenka svorio, nedvejodami kreipkitės į gydytoją. Tai ypač svarbu, jei jiems pasireiškia dehidratacijos požymiai, pavyzdžiui, sausos lūpos ar sumažėjęs šlapimo kiekis. Galiausiai, jei jūsų vaiko imuninė sistema susilpnėjusi arba jis turi sveikatos sutrikimų, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. Siekiant išvengti komplikacijų, jiems gali prireikti specialiai pritaikyto gydymo.

Burnos Higiena Ir Priežiūra

Seilės teka, kai vaiko burna nuolat pravira. Tai gali būti virusinės ar grybelinės burnos ertmės ligos požymis, todėl kai pagausėja seilių tekėjimas, apžiūrėkite burnytę, ieškokite paraudimų, pūslelių, balkšvų dėmelių, aftų.

Kad drabužėliai po smakriuku nebūtų nuolat šlapi, vaikas gali nešioti seilinuką ne tik valgymo metu, bet ir visą dieną. Sušlapusį seilinuką pakeiskite sausu. Kad neišopėtų odelė, aplink lūpas bei smakrą tepkite riebiu kremu ar kūdikių aliejumi.

Kitos Seilėtekio Priežastys ir Kada Kreiptis Į Gydytoją

Seilėtekis, dar vadinamas sialorėja, yra būklė, kai seilės išteka už burnos ribų. Nors daugeliui mažų vaikų seilėtekis laikomas visiškai natūraliu dalyku, ypač dygstant dantukams, suaugusiesiems ar vyresniems vaikams tai gali rodyti sveikatos sutrikimus. Seilėtekį gali sukelti ne tik įvairios ausų, nosies, gerklės ligos, bet ir tam tikros neurologinės problemos. Kai kuriais retais atvejais šis simptomas gali būti ir pavojingos būklės ženklas.

Dažniausiai seilėtekį lemia trys pagrindiniai veiksniai: padidėjusi seilių gamyba, rijimo sunkumai ir nesugebėjimas išlaikyti seilių burnoje. Kai kam sunku išlaikyti seiles burnos viduje dėl susilpnėjusių raumenų arba koordinacijos trūkumo, o tai padidina riziką, kad seilės, maistas ar skysčiai gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.

Infekcijos ir kiti veiksniai

Virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip mononukleozė, pūlinys šalia tonzilių ar už ryklės, angina, tonzilitas ar sinusitas gali paskatinti gausesnį seilių išsiskyrimą. Kitos būklės, skatinančios seilėtekį: epiglotito (liežuvėlio uždegimas), gerklės skausmas, nosies užsikimšimas, alergijos, gastroezofaginis refliuksas, nėštumas (dėl hormoninių pokyčių), patinusios tonzilės ar gomurio audiniai, raumenų distrofija, sunki alerginė reakcija (anafilaksija), tam tikrų vaistų vartojimas.

Nervų sistemos sutrikimai

• Cerebrinis paralyžius
• Parkinsono liga
• Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS)
• Dauno sindromas
• Išsėtinė sklerozė
• Autizmas
• Insultas

Kada kreiptis į gydytoją

Mažiems vaikams seilėtekis beveik visada yra normali vystymosi dalis ir dažniausiai kyla dėl dygstančių dantų. Tačiau jei stiprus seilėtekis staiga atsiranda vyresniems vaikams ar suaugusiesiems, jei nėra aiškios priežasties, arba atsiranda kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

• Nepagrįstas arba staiga prasidėjęs seilėtekis.
• Nesuvokiama priežastis ar sunku identifikuoti šaltinį.
• Atsiranda užspringimo ar paspringimo simptomų, sunku ryti seiles.
• Vaikas turi karščiavimą, pasunkėjusį kvėpavimą ar netipiškai laiko galvą.
• Ryškėja burnos, veido ar liežuvio tinimas, kvėpuojant girdimas švokštimas.

Negydant sunkaus seilėtekio galima susidurti su rijimo problemomis, aspiracija (skysčių patekimu į kvėpavimo takus), plaučių uždegimu ar pavojingu užspringimu.

Kaip Gydomas Seilėtekis?

Seilėtekio gydymas priklauso nuo priežasties. Jei jį sukėlė infekcija, dažnai taikomas gydymas antibiotikais (bakterinės infekcijos atveju). Esant stipriam tonzilitui gali prireikti chirurginio gydymo ir pašalinti tonziles. Staiga išplitus alerginė reakcijai, būtina skubi medicininė pagalba ir specifiniai vaistai, tokie kaip adrenalinas ar antihistamininiai.

Jeigu pagrindinės priežasties pašalinti neįmanoma arba ji yra lėtinė, gydytojai kartais taiko medikamentinį gydymą, siekiant sumažinti seilių kiekį. Tam pasitelkiami specialūs pleistrai, tabletės ar skysti vaistai. Taip pat kartais skiriamos botulino toksino injekcijos, radioterapija ar net seilių liaukų šalinimo procedūros ypač sudėtingais atvejais.

Praktiniai Patarimai Kasdienai

Mažiems vaikams, kuriems dygsta dantys, padeda kramtomos šaltos priemonės: specialūs žiedai ar užšaldyti maisto produktai, pavyzdžiui, ledinukai ar sušaldyti bageliai. Vaiką visada reikia prižiūrėti, kad neužspringtų.

• Vengti saldumynų, nes jie skatina seilių gamybą.
• Stebėti burnos aplinką - nuolatinis seilėtekis gali sudirginti odą apie lūpas, todėl pravartu naudoti odos barjerą ar vazeliną ir dažnai švelniai nuvalyti perteklių.
• Prižiūrimam žmogui dažnai priminti laikyti burną užmerktą ir laikyti smakrą aukščiau.

Prastas oralinis jautrumas - vaikas gali nejausti burnoje susikaupusių seilių, dėl to nesusiaktyvina rijimas. Jeigu patiems nepavyksta susitvarkyti su šia problema, kreipkitės į logopedą arba logoterapeutą.

tags: #kad #sumzeja #kudikiui #seiletekis

• Kaip sustabdyti patyčias
• Tommee Tippee kūdikio priežiūra
• Darželio eilės ir išėmimas
• Buvusios pievos žemės paruošimas
• Sveika mityba laukiantis