Kūdikio atėjimas į pasaulį yra stebuklas, bet paskui vykstanti itin parti ir savaeigė jų raida yra stebuklas kubu! Viena iš kertinių dedamųjų pirmaisiais mėnesiais - itin sparti regos raida. Suprasdami kaip gi mažyliai mato ir kaip ta rega vystosi, ne tik geriau pažinsime mažylius, bet ir lengviau susigaudysime, kokias priemones, žaislus kaip ir kada pasiūlyti.
Regėjimas yra viena svarbiausių sensorinių sistemų, per ją į smegenis patenka beveik 90% visų priimamų išorės signalų. Ji leidžia ne tik matyti atskirus objektus, atpažinti jų formą, suprasti erdvinius procesus, bet sukuria išorinio pasaulio modelį. Todėl mažylis, remdamasis akių perduodama informacija, atitinkamai elgiasi, pasirenka veiklas, inicijuoja ar keičia judesius. Nuo regėjimo priklauso daugelio raidų sričių vystymasis, tai labai svarbu savo kūno padėties suvokimui, aplinkos tyrinėjimui, judesių inicijavimui (pvz., galvos kėlimui, buvimui ant pilvuko, žaislo griebimui) ir motyvacijai.
Regėjimo vystymasis nuo gimimo: Ką mato kūdikis?
Naujagimio rega yra mažiausiai išsivystęs pojūtis, aplinką mažyliai mato neryškiai ir labai miglotai. Vos gimęs kūdikis mato pasaulį juodai-baltą ir išplaukusį, it pro miglą. Jo regėjimas yra neryškus ir "judantis" (sunkiai fiksuoja žvilgsnį) dėl daugybės regos stimuliacijos aplink. Naujagimis natūraliai yra trumparegis, geriausiai sutelkia dėmesį į objektus esančius 20-30 cm nuo jo. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą. Gimimo momentu kūdikiai mato tik apie 20-30 centimetrų atstumu - tai yra atstumas nuo mamos veido iki krūties metu žindymo. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikio regėjimas dar tik vystosi. Gimę kūdikiai mato gan abstrakčias formas, kontūrus ir šviesas, tačiau viskas yra gana neryšku, tarsi per rūką. Pirmosiomis savaitėmis su kūdikiu užmegzti akių kontakto greičiausiai nepavyks: naujagimis dar nefokusuoja regėjimo. Iš pradžių akutės ne visuomet judės lygiagrečiai: to dar reikia pasimokyti, patreniruoti akių raumenis ir neurologines jungtis. Kūdikių regėjimas prilygsta tik 4% suaugusio žmogaus regos aštrumo.
Kūdikių dėmesį taip pat traukia judantys objektai, todėl žaisdama su mažyliu judink žaisliuką pirmyn ir atgal. Retkarčiais keisk paveiksliukus virš jo lovytės.
Vaizdinis žaidimas yra vienas geriausių būdų sudominti mažylį būdravimo metu. Atidžiai žvelgdamas į objektus kūdikis mokosi ir tobulėja, vystosi jo rega. Kūdikių regėjimui tobulėjant, jūs galite:
- Būti arti: leiskite laiką su kūdikiu akis į akį, palaikydami akių kontaktą, kalbėdamiesi, mimikuodami. Tai padeda stiprinti regos atpažinimo ir socialinius įgūdžius.
- Pasiūlykite kontrastingas priemones: pilvuko ar šiaip būdravimo laikui rinkites kontrastingų piešinių knygas, kad skatintumėte jų regėjimą. Juodi, balti ir raudoni žaislai ir barškučiai ypač patrauklūs pirmaisiais mėnesiais.
- Leiskite saugiai tyrinėti: sukurkite saugią aplinką kūdikiui tyrinėti.
Geriausias dalykas besivystančioms smegenims yra būti apsuptam kontrastingų splavų. Vaizdiniam kūdikio žaidimui skirtos priemonės pasižymi paprastais, didelio kontrasto paveikslėliais, dedamais 30 cm atstumu, naudojamais skirtingose padėtyse (gulint ant nugaros, pilvo, šono) ir įvairioje aplinkoje.
Regėjimo raida pagal mėnesius
Pirmasis mėnuo: Neryški pradžia
Nors kūdikiai gimsta su akimis, jų rega nėra pilnai išvystyta, ir tai yra visiškai normalu. Regos vystymasis vyksta palaipsniui, todėl kūdikiai pradeda matyti ne iš karto. Gimimo momentu kūdikiai mato ribotai, jų regėjimas yra neryškus ir miglotas. Naujagimiai gali matyti tik apie 20-30 centimetrų atstumu. Šiuo metu kūdikio regėjimas yra neryškus, vaizdai nespalvoti. Jų spalvinis regėjimas yra ribotas, todėl jie geriau reaguoja į kontrastingus raštus: juodą ir baltą spalvas. Vėliau išryškėja raudona.
2 ir 3 mėnesiai: Fokusas
Mažyliui augant, regimasis pasaulis pradeda plėstis, tampa aiškesnis ir spalvingesnis. Nuo gimimo iki maždaug dviejų mėnesių kūdikiai pradeda geriau sutelkti akis ir matyti ryškesnius objektus. Jų rega išlieka šiek tiek neryški, tačiau jie pradeda atpažinti judančius objektus ir žmogaus veidus. Jau pirmojo gyvenimo mėnesio pabaigoje mažyliai išmoksta sutelkti žvilgsnį. Būdami dviejų mėnesių pradeda išskirti spalvas. Apie dviejų mėnesių kūdikiai pradeda geriau sutelkti dėmesį į daiktus ir žmones, ypač kai jie yra arti. Dabar jie gali sklandžiau akimis sekti judančius objektus. Greta raudonos, pradeda išskirti žalią, palaipsniui ir kitas spalvas. Pradeda vystytis gylio suvokimas, nes kūdikiai išmoksta naudoti abi akis kartu, kad susidarytų trimatį pasaulio vaizdą. Kūdikis mato arti esančius daiktus, pastebi dideles, ryškias ir kontrastingas formas (juoda - balta, raudona). Jie mato arti esantį jūsų veidą, bet jo dar neatpažįsta. Kūdikis vis dar negeba suderinti abiejų akių judėjimo kartu, stebėti judančių objektų.
Patarimas. Kūdikio kambarį dekoruokite geometrinėmis figūromis ir sodriomis spalvomis (geriausia juoda - balta).
3-4 mėnesiai: Aiškumas ir sąveika
Po trečio mėnesio kūdikiai pradeda matyti didesnį atstumą, o jų regėjimas tampa ryškesnis. Jie gali išmokti sekti judančius objektus ir pradeda atskirti spalvas, nors dar nesugeba aiškiai įvertinti atstumų. Ketvirtojo mėnesio kūdikio regėjimas toliau aštrėja, todėl jo bendravimas su pasauliu tampa vis įdomesnis: kūdikiai pradeda matyti per visą kambarį, nors vis dar mieliau žiūri į artimesnius objektus. Jie pradeda iš toliau atpažinti pažįstamus veidus ir reaguoja į juos šypsenomis, garsais. Pagerėjus regėjimui, kūdikiai pradeda derinti rankų judesius su tuo, ką mato, o tai yra svarbus žingsnis siekiant suimti ir valdyti daiktus. Kūdikis pasisuka į šonus, stebėdamas supantį pasaulį. Pradeda atskirti keletą spalvų, sekėtai judančius ir ryškius spalvotus objektus. Lavėja akies - rankos koordinacija. Kūdikis jau geba atpažinti ir stebėti mamos bei tėčio veidus, tai gali sutapti su pirmąja šypsena, nes veido raumenų koordinacija taip pat gerėja.
5-8 mėnesiai: Gylis ir įvairovė
Mažylis geba suvokti spalvų įvairovę, 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius. Atsiranda svarbus „gylio" supratimas (arti ar toli objektas). Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių - rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai.
6 mėnesiai: Aiškus regėjimas
Maždaug per pirmuosius šešis mėnesius kūdikio regėjimas jau yra daug aiškesnis, ir jie gali atskirti daiktus pagal spalvas, tačiau jų rega dar nesiekia suaugusiųjų regos. Kūdikiai taip pat pradeda naudoti abu akių raumenis kartu ir geba susitelkti į tolesnius objektus.
9-12 mėnesiai: Informacijos apdorojimas
Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suaugusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu.
1 metų amžius: Panašus į suaugusiojo
Iki pirmųjų metų kūdikio rega tampa beveik panaši į suaugusio žmogaus regą. Jie jau gali matyti ryškiai ir aiškiai, įvertinti objektų atstumą ir skirti smulkesnes detales.
Kūdikio akių spalvos formavimasis
Akių spalva, nors ir matoma jau gimstant, nėra galutinė. Kūdikio akių spalva formuojasi per pirmuosius gyvenimo mėnesius ir gali keistis.
Gimimo metu
Dauguma kūdikių gimsta su pilkai mėlynomis akimis, nes jų akies rainelėse dar nėra pakankamai pigmento. Tai yra dėl to, kad naujagimio akies rainelės pigmentacija dar nėra visiškai išsivysčiusi.
Per pirmus 6 mėnesius
Kūdikio akių spalva gali pradėti keistis per pirmuosius 6 mėnesius. Paprastai po šio laikotarpio, jei akių spalva turi pasikeisti, ji pradeda tamsėti, nes rainelėje kaupiasi pigmentas (melaninas).
Iki metų amžiaus
Kūdikio akių spalva yra galutinė ar beveik galutinė iki pirmųjų metų pabaigos. Taip pat žr. Ar kūdikiai gali matyti spalvas nuo gimimo? Nors kūdikiai pradeda matyti spalvas po kelių mėnesių, jų spalvų atpažinimas nebus toks pat kaip suaugusiųjų. Pirmiausia jie geriau mato ryškias, kontrastingas spalvas, tokias kaip raudona ir mėlyna. Tačiau ne visiems kūdikiams akių spalva pasikeičia labai akivaizdžiai. Kai kuriems vaikams ši spalva gali pasikeisti net ir iki 3 metų amžiaus, ypač jei tėvai turi ryškesnes ar įvairias akių spalvas.
Kas lemia akių spalvą?
Akių spalvą lemia genetika. Kiekvienas žmogus paveldi akių spalvą iš savo tėvų, tačiau tai nėra paprastas procesas, nes įtakos turi daugybė genų. Tamsios akių spalvos (ruda, tamsiai žalia) dominuoja, o šviesios (mėlyna, pilkšva, šviesiai žalia) yra recesyvinės. Tai reiškia, kad jeigu abu tėvai turi šviesias akis, jų vaikai dažniausiai turės šviesias akis, tačiau jei bent vienas iš tėvų turi tamsias akis, vaikui tikimybė turėti tamsias akis yra didesnė.
Svarbu žinoti
SVARBU: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.
Kūdikio akių spalvos raidą nulemia nemažai anatominių ir fiziologinių veiksnių. Kūdikiai visų pirma turi sugebėti skirti objektus ir sutelkti į juos žvilgsnį, o tik po to skirti spalvas. Ypač svarbus normalus regos nervo ir tinklainės vystymasis. Nustatyti, ar vaiko raidos etapai atitinka normą, gali pediatras. Jei vaiko gydytojui kils neaiškumų, jis jus nukreips į vaikų oftalmologą.
Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais pagrindinis regėjimo patikros metodas yra stebėjimas, ar vaikas sugeba sekti objektą. Apie dviejų-trijų mėnesių kūdikis, kuris gimė išnešiotas ir yra sveikas, turi sugebėti sekti objektus ir reaguoti į pažįstamus veidus ir objektus.
Be to, specialistė primygtinai rekomenduoja tėvams būtinai pranešti pediatrui, jei pastebės šiuos simptomus:
- Bendras nesidomėjimas vizualiniais dirgikliais.
- Akys žvairuoja į vidų ar išorę (po keturių mėnesių, nes iki to laiko nevienodas akių kampas dažniausiai yra normalu).
- Nistagmas - akys juda greitai ir nevalingai vertikaliai, horizontaliai arba ratais.
Akių chirurgas Romeshas Angunawela iš „Clinic Compare“ sukūrė labai informatyvią GIF'ų seriją, parodančią regėjimo keitimąsi nuo gimimo iki 12 mėnesių.
