Maitinimas krūtimi yra natūralus ir itin svarbus procesas, užtikrinantis kūdikio augimą, vystymąsi ir stiprinantis jo imuninę sistemą. Tai taip pat neatskiriamas mamos ir vaiko ryšys, suteikiantis abiem daug teigiamų emocijų. Tačiau, nepaisant natūralumo, daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su klausimais ir iššūkiais, susijusiais su žindymu. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su maitinimu krūtimi, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir pateiksime rekomendacijas, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų ekspertų patarimais.
Kiek laiko tęsti žindymą?
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pataria bent šešis mėnesius maitinti vien krūtimi ir išsaugoti pieną kaip papildomą maistą bent iki dvejų metų (maistui alergiškiems vaikams - iki trejų metų).
Nėra jokios prievolės, kiek ilgai reikia maitinti kūdikį krūtimi. Tačiau PSO rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Sulaukus 6 mėnesių kūdikiams turi būti pradėtas duoti ir papildomas maistas, o žindymas gali būti tęsiamas iki 2 metų ar ilgiau.
Nėra nustatyta konkretaus amžiaus, kai mažylis turi būti atjunkomas. Tačiau psichologai įspėja dėl per ilgo kūdikių žindymo (trunkančio, pvz., ketverius ar penkerius metus). Ilgalaikis žindymas (antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais) nepakenks vaikui, nes pienas visuomet yra visavertis vaiko maistas, specialiai jam gaminamas mamos organizmo.
Medikai neabejoja ilgalaikio žindymo privalumais. Ilgalaikis žindymas - tai visavertė kūdikio mityba, apsauga nuo lėtinių neinfekcinių ligų ateityje, imuninės sistemos stiprinimas, tvirtas emocinis ryšis tarp kūdikio ir motinos. Tai duota gamtos, patikrinta tūkstantmečiais.
Daugelis moterų žindydamos patiria labai stiprius motiniškus jausmus. Pats žindymo procesas ramina tiek mamą, tiek kūdikį, būna malonus abiems. Svarbu pabrėžti, kad, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas. Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Paskui, kūdikiui augant ir pradedant valgyti kietą maistą, žindymas retėja. Antraisiais ir tolimesniais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abiems būna gerai. Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam daugiau reikalingas tam, kad prisiglaustų prie mamos ir nusiraminimui ar skausmui numalšinti.
Laktacijai natūraliai einant į pabaigą (dažniausiai taip nutinka ne anksčiau kaip po 1,5-2 metų žindymo) pieno ima mažėti natūraliai, savo sudėtimi jis tampa vis labiau panašus į priešpienį. Taip sutvarkė gamta, kad po maitinimo būtų kuo mažiau žalos ir kūdikiui, ir mamos krūtims. Mažylis, keletą mėnesių žindęs involiucijos pieną, gauna didesnį kiekį imunoglobulinų ir kitų jo organizmą saugančių medžiagų, kad jo sveikata būtų stipri dar keletą mėnesių po atjunkymo.
Nėra maisto, kūdikiui tikrai kenkiančio ar nesaugaus. Jei motinos ir vaiko organizmas gerai reaguoja į bet kokį maistą, jų valgiaraštis neribojamas.
Vitaminai ir papildai žindymo metu
Vienintelis vitaminas, kurio reikia duoti žindomam kūdikiui, tai vitaminas D. Kitų vitaminų yra motinos piene. Žinoma, svarbu rūpintis, kad žindanti mama valgytų įvairų maistą, nes, pvz., vitamino C kiekis organizme svyruoja priklausomai nuo jo kiekio, gaunamo su kasdieniu maistu. Vitamino D paprastai pradedama duoti maždaug ketvirtąją kūdikio gyvenimo savaitę.
Jei žindyvė valgo įvairų maistą, papildomai vartoti vitaminų nebūtina. Įsidėmėtina, kad vitaminai ir mikroelementai geriausiai pasisavinami iš natūralaus maisto.
Ar kūdikiui reikia papildomai gerti?
Kol vaikas maitinamas tik iš motinos krūties, nėra reikalo jam duoti papildomai gerti. Didžiąją pieno dalį sudaro vanduo. Net to paties žindymo metu vandens ir kitų komponentų santykis kinta. Piene yra labai daug vandens, ypač žindymo pradžioje. Jei vaikelis yra tik ištroškęs (tai itin dažnai būna karštomis dienomis), jis žinda dažnai, bet trumpai. Tik kas trečias ar ketvirtas jo žindimas skirtas sotintis, tada jis ilgiau žinda.
Pieno nutraukimas ir laikymas
Po kiekvieno žindymo traukti pieno visai nereikia. Nebent vieno maitinimo metu vaikas žindo tik vieną krūtį, o kita krūtis per daug pritvinkusi (taip gali atsitikti praėjus kelioms dienoms po gimdymo dėl pieno prieplūdžio). Tuomet ištraukiame tik tiek pieno, kad krūtims palengvėtų, bet ne tiek, kad jos suminkštėtų.
Klaidingas įsitikinimas, kad pieno traukimas būtinas jo gamybai palaikyti arba kad pažindžius krūtis turi likti tuščia, nes pieno likučiai kenks krūčiai ir kūdikiui - užsistovės ir suges. Abi šios priežastys yra klaidingos. Pieno gamybą palaiko gerai krūtį ištuštinantis kūdikis arba pientraukis.
Kambario temperatūroje pieną galima laikyti iki 12 valandų. Esant reikalui laikyti ilgiau, galima 48 valandoms pastatyti į šaldytuvą (+3-5 °C), 14 dienų šaldyti šaldymo kameroje (-10 °C), šešis mėnesius - šaldiklyje (-18 °C). Neišnešiotiems kūdikiams atitinkamai keturios valandos, 24 valandos, septynios dienos.
Pienas saugomas stikliniuose ar metaliniuose induose, kuriuose leidžiama laikyti maisto produktus. Tokius indus kas kartą būtina apiplikyti (neišnešiotiems kūdikiams - virinti). Taip pat galima nupirkti specialių maišelių pienui saugoti.
Jei pienas laikytas kambario temperatūroje ar šaldytuve, pakanka jį tik pašildyti iki kūno temperatūros. Jei pienas užšaldytas, galima pirma jį atšildyti ir tik vėliau pašildyti. Šildyti galima specialiame šildiklyje arba paprasčiausiai šiltame vandenyje. Geriau vengti mikrobangų krosnelių, nes jos neigiamai veikia pieną (keičia baltymo struktūrą).
Tam, kad vaikas turėtų pieno, kai jūsų nebus (pvz., būsite pas kirpėją, išvyksite į vestuves), jei tai vienkartinė išvyka, pakaks prieš keletą dienų pradėti traukti ir šaldyti pieną. Jei einate pas kirpėją, galima pradėti tai daryti prieš dieną ar dvi. Šaldyti nereikės. Jei išvykstate į vestuves ar sutikti Naujųjų metų, darbo reiktų imtis prieš savaitę. Geriausia pieną traukti laikotarpiais tarp žindymų.
Derinant grįžimą į darbą su maitinimu krūtimi, reikės sukaupti pieno atsargų pirmosioms darbo dienoms. Vėliau bus galima ištraukinėti pieną darbe ir vežtis jį namo kūdikiui kitą dieną maitinti. Šią neliečiamą pieno atsargą geriau pradėti rinkti dvi ar tris savaites prieš grįžtant į darbą. Nereikia jaudintis, kad net ilgai traukiant, iš pradžių pavyks gauti tik nedaug pieno. Jūs kaskart vis labiau įgysite įgūdžių, pieno gausės, trumpės jo traukimo trukmė. Pieną ruoškite mažomis, maždaug 100-120 ml porcijomis, nes neaišku, kiek vaikas norės valgyti (negalima po du kartus šildyti pieno). Geriau pašildyti papildomą porciją, nei išpilti nesuvalgytą maistą. Jei vaikas jau valgo ir kito maisto, kol nėra mamos, galima maitinti būtent juo.
Kuo geriausia traukti pieną? Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo, nes viskas priklauso nuo moters. Vienos moterys linkusios traukti rankomis, kitos renkasi elektrinius pientraukius, dar kitos moka traukti tik rankiniais pientraukiais. Yra moterų, visai negebančių traukti pieno.
Kaip patogiausia duoti vaikui ištrauktą pieną?
Šiam reikalui labiausiai tinka šaukštelis, puodukas (paprastas arba su snapeliu), taurelė (geriausia vaistinė arba porcelianinė taurė kiaušiniams), lašinė (geriau plastikinė nei stiklinė). Reikėtų vengti buteliukų su žindukais, nes jie trikdo čiulpimą.
Žindymo padėtys
Žindymo padėtys gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra.
- Klasikinė "lopšio" padėtis: Kūdikis laikomas glėbyje, ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikis dar prilaikomas per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis.
- "Po pažastimi" arba iš šono: Mama atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios.
- Atsigulus ant šono: Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu.
- Atsigulus ant nugaros: Atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų pasukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę.
Kūdikis iš pradžių čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žanduką, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja.
Reikia stebėti, ar vaikas nevalgo per greitai, negiliai žįsdamas, ar nesigirdi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai. Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti šie: kūdikis čiulpia vien tik spenelį suėmęs lūpomis, dantenomis. Lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę. Burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia. Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje.
Kūdikiui žįsti gali būti sunkiau, jei pienas teka pernelyg stipriai, tokiu atveju jo šiek tiek reikėtų nuspausti rankomis arba leisti savaime nutekėti. Arba parinkti kitą žindymo padėtį. Pavyzdžiui, pasiguldžius kūdikį ant pilvo. Jei kūdikis moka sėdėti, tokiais atvejais geriausia žindyti jį sėdintį.
Nerimaujančioms mamoms svarbu žinoti, kad žindant pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2-3 val. dieną ir kas 3-4 val. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8-12 kartų. Laikantis šių rekomendacijų, pieno gamyba kasdien didėja. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba.
Kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Dažniausiai tai būna susiję su anatominėmis ypatybėmis. Galima pasinaudoti tokia gudrybe: pirma duoti kūdikiui tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau.
Kada kūdikis pradės reguliuoti valgymo grafiką?
Žindomi mažyliai valgių dažnį reguliuoja pagal savo organizmo reikmes. Kartais valgo dažniau (karšta vasara, liga, padidėjęs apetitas), kartais rečiau (sloga). Po kelių pirmųjų gyvenimo savaičių pastebime mažyliui būdingą ritmą (dieną valgau kas minutę, ar kas valandą, naktį rečiau arba atvirkščiai).
Vaikas kartais dažniau valgo dieną, kartais - naktį, nes toks maitinimasis susijęs su vaiko organizmo poreikiu tam tikroms maisto medžiagoms, kurių kiekis piene įvairiu paros metu skirtingas. Intensyvios organizmo statybos tarpsniu vaikui reikia daug statybinės medžiagos (baltymo). Todėl dienomis jis žinda dažnai. Intensyvaus intelekto vystymosi tarpsniu jis dažniau valgo naktimis.
Vaikas staiga gali pradėti nenoriai valgyti dienomis, nors naktimis dėl to nekyla jokių rūpesčių. Su šia problema mažyliai dažniausiai susiduria ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Taip nutinka todėl, kad iki tol tik mama ir savimi užsiėmęs vaikas netikėtai pastebi jį supantį pasaulį. To padarinys - jis nori visą dieną save tyrinėti, jį viskas blaško. Mažylis elgiasi taip, lyg gailėtų švaistyti laiko valgiui. Tik naktį, kai tamsu ir tylu, jis ima žįsti.
Ar nenutruks pieno gamyba vaikui pradėjus ilgiau miegoti naktimis? Ne, tai negresia. Pieno gaminama tiek, kiek "pareguliuoja" vaikas. Taigi, jei jis rečiau žinda naktimis, vadinasi, jam tiek pakanka, ir naktį pieno bus mažiau gaminama. Tačiau, jei po kiek laiko mažylis vėl užsigeistų naktimis žįsti, pieno laipsniškai vėl padaugėtų.
Moters pienu žindomiems kūdikiams visiškai normalu valgyti kas dvi ar net kas pusantros valandos. Lyginant su vaikais, maitinamais modifikuotu pienu, iš tikro gali pasirodyti, kad vaikas per dažnai čiulpia krūtį.
Papildomo maisto skyrimas
Žindomo kūdikio valgiaraštį papildome ne anksčiau, negu jis sulaukia šešių mėnesių. Kartais padarome tai kiek anksčiau (sulaukus penkių mėnesių), bet tai tik išimtis.
Iš pradžių galime duoti trinto obuolio. Per sietelį pertrintą ar sutrintą virtą (geriausia neluptą) bulvę, morką. Toliau ateina moliūgo, avokado, petražolės, burokėlio, kivio, ryžių nuoviro, kukurūzų košės eilė. Į sriubytę galima įlašinti porą lašų šaltai spausto (alyvų) aliejaus. Jei norėsime pagardinti, dėkime mairūno ar raudonėlio, bet ne druskos, pipirų ar cukraus. Neverskime vaiko valgyti. Tegul valgo kiek nori - pusę šaukštelio, ar, pavyzdžiui, keturis. Galima pridėti šiek tiek savo pieno. Valgiaraštį plėskime laipsniškai, pradėkime nuo vieno produkto. Palaipsniui, kas keletą dienų, pridedame dar po vieną. Pastebėję kokių nors atmetimo požymių, šios naujovės atsisakome, sulaukiame, kol reiškiniai išnyksta, ir tik paskui duodame kitą naujovę. Savaime aišku, naujas maistas nereiškia žindymo pabaigos.
Kaip geriau - pačiai virti vaikui sriubytes, ar geriau pirkti paruoštas stiklainiukuose? Šiuo klausimu nuomonės skiriasi. Vieni laikosi nuomonės, kad reikia maitinti vien paruoštomis sriubytėmis, kiti mano, kad sveikesnis savos gamybos maistas. Viena aišku: jei norime patys gaminti maistą, tai bent jau iš pradžių verta pirkti ekologinių ūkių produktus.
Kaip paduoti vaikui naujo maisto? Be abejo, geriausia jo duoti iš šaukštelio (trintų vaisių tyreles, sriubytes) arba puodelio (sultis). Nepatariu maitinti per žindukus. Naujo maisto duodame jau kalantis dantims.
Vienerių metų sulaukusiam vaikui nereikia papildomai duoti karvės pieno (kartu su mamos pienu). Žindomam kūdikiui nereikia duoti jokio kito pieno.
Žindyvės mityba ir gėrimas
Ką žindyvė gali gerti? Tik jai vienai draudžiamų gėrimų nėra. Pirma, gaminamo pieno kiekis nesusijęs su išgerto skysčio kiekiu. Antra, žindyvė nėra kokia keistenybė. Tai normalus žmogus. Ji turi gerti tiek skysčių, kiek bet kuris kitas žmogus. Vadinasi, maždaug po du litrus per dieną (ne mažiau, nes reikia saugoti savo sveikatą), nebent ji daugiau norėtų. Tokiu atveju gali gerti tiek, kiek nori.
Žindyvei draudžiamų valgyti produktų nėra. Jei motinos ir vaiko organizmas gerai reaguoja į bet kokį maistą, jų valgiaraštis neribojamas.
Žindyvei būtina valgyti lengvai virškinamą, įvairų, visavertį ir racionalų maistą. Pirmiausia reikia valgyti daug grūdinių produktų, pvz., košių, ryžių, kepinių su neskaldytais grūdais, makaronų. Antra svarbi grupė - vaisiai ir daržovės. Toliau eina augalinių ar gyvulinių baltymų produktai (jei Jūs ne vegetarė), tai yra ankštinės kultūros, pieno produktai, mėsa ir galiausiai augaliniai ar gyvuliniai riebalai (jei Jūs ne vegetarė).
Geriau nerūkyti žindyvei.
Žindyvė gali gerti arbatos ir kavos. Tačiau nelabai stiprios, ir, žinoma, negalima padauginti.
Žindyvė gali gerti svaigalų, tačiau tai nerekomenduojama.
Nujunkymo procesas
Yra visokių būdų, kaip atjunkyti kūdikį. Vieni laipsniškai mažina dienos žindymų skaičių, atpratina vaiką užmigti čiulpiant krūtį. Kiti daro tai staiga. Svarbiausia pačiai mamai apsispręsti nujunkyti vaikelį ir kalbėti su juo apie tai, kas bus, net jei jam tik metukai (vaikai supranta kur kas daugiau, nei mums atrodo). Nedviprasmiškai patariu nedaryti bandomųjų nujunkymų. Tokie bandymai paprastai sėkmingai baigiasi tolimesniu, tik dar dažnesniu žindymu.
Kai žindymas mažinamas laipsniškai, dažniausiai su krūtimis nieko nereikės daryti. Jei tai įvyko staiga, pravartu gerti šalavijų užpilo (apie tris maišelius per dieną). Pieną ištraukti tik, kai per daug padidėja krūtų spaudimas. Ištraukti tik truputį pieno. Jokiu būdu ne tiek, kad krūtys visai suminkštėtų. Ištraukus truputį pieno, krūtis apdėliojame šiek tiek pamaigytais kopūstlapiais.
Nujunkytam kūdikiui iki dveji metai turi būti duodama modifikuoto pieno, atitinkančio motinos pieną.
Krūtų priežiūra
Nėščiosios krūtis nereikia prižiūrėti specialiai. Pravartu apiplauti kontrastiniu dušu (pakaitomis šaltu ir šiltu vandeniu). Žinoma, galima vartoti specialius kremus, saugančius nuo ruožėtumo, tačiau tai nebūtina. Svarbu dėvėti patogią liemenėlę. Taip pat nėra būtina krūtis kažkaip ypatingai ruošti žindymo laikotarpiui.
Žindymo metu itin svarbu gerai pritaikyta liemenėlė. Ji turi labai gerai praleisti orą, kitaip tariant, negalima nešioti sintetinės medžiagos liemenėlių. Būkite atsargios su kontrastiniu dušu, nes pasitaiko, kad net į mažą temperatūrų skirtumą krūtys labai jautriai reaguoja. Kai kurios moterys, net šiltomis dienomis eidamos į lauką, privalo pridengti krūtis papildomu drabužių sluoksniu. Kai kurios negali žindyti, jei netoliese pravertas langas. Prieš žindant ar baigus žindyti krūtų nereikia plauti.
Darbo pertraukos žindyvei
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 278 straipsnio 8 skirsnį: Krūtimi maitinančiai moteriai be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną.
Žindukas ir maitinimas krūtimi
Apskritai geriau nedėti kūdikiui žinduko, nes čiulpdami žindukus vaikai nesugeba taisyklingai žįsti krūties. Taip yra todėl, kad žinduko ir krūties čiulpimo technika skirtingos. Tačiau yra vaikų, kurie nesunkiai žinda krūtis, nors čiulpia žindukus. Tikrai nepatariu duoti žinduko pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.
Žindymo konsultantės patarimai
