Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas ne tik džiaugsmingo laukimo, bet ir daugybės fizinių bei psichologinių iššūkių. Neretai visuomenėje vis dar klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena, nes tai jai duota natūraliai. Tačiau specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai itin svarbu tai, kas ją supa, ir kiek palaikymo ji gauna iš būsimo vaikelio tėvo bei artimiausios aplinkos.
Porai kūdikio laukimas yra labai svarbus ir įvairių išgyvenimų kupinas periodas. Jei vyrui žmona svarbi, jis subrendęs šeimai ir tėvystei, priversti jį ieškoti nuotykių bus nelengva. Ir atvirkščiai, jei vyras - nebrandus nuotykių ieškotojas, jo kūdikio besilaukianti žmona nebus kliūtis naujų pasismaginimų paieškai. Kita vertus, tai, kad vyras - donžuanas, paprastai gali būti pastebima jau iki santuokos, todėl tekant už tokio žmogaus naivu tikėtis, kad santuoka ar tėvystė jį pakeis. Kartais, net žinodama, kad vyras kūdikio nenori, moteris stengiasi bet kokia kaina pastoti, siekdama jį „pririšti“, tokiu atveju taip pat naivu tikėtis, kad tai baigsis laimingai.
Nėštumas nėra neištikimybės priežastis. Visas problemas lemia sutuoktinių santykiai bei gebėjimas spręsti konfliktus. Nėštumas kaip tik yra savotiška galimybė šeimai augti ir mokytis, galimybė geriau vienas kitą pažinti ir įvertinti.
Žinoma, kiekviena šeima turi savų bendravimo ypatumų bei susiduria su įvairiais sunkumais ir išbandymais. Besilaukiant kūdikio, pasikeičia tiek moters kūnas, tiek elgesys. Kai kurie vyrai sunkiai susitaiko su pakitusiomis mylimosios kūno linijomis, arba nuo lytinių santykių atbaido mintis, kad žmonos viduje bręsta vaikelis. Tai ir daugybė kitų galimų priežasčių gali „atšaldyti“ aistrą, tačiau nebūtinai tai taps paskata ieškoti meilės kitur.
Kita vertus, besilaukiant pasikeičia ir būsimosios mamytės interesai bei elgesys. Dažnai moterys daugiau dėmesio sutelkia į pasiruošimą vaiko atėjimui, kalba ir rūpinasi tik pirkiniais vaikeliui arba yra liguistai susirūpinusios savo kūno pojūčiais, skiria mažiau dėmesio ir pastangų savo patrauklumui paryškinti, o vyras apskritai nukeliauja į „antrą planą“. Kūdikio laukimą lydi ne tik teigiamos emocijos, bet ir susierzinimas, nuotaikų svyravimai, pykinimas (o vyrui ne visada pakanka kantrybės ir išminties su tuo susidoroti). Kartais pačios moterys iš žavios damos tampa nuolat besiskundžiančiomis ir irzliomis bambeklėmis.
Taip pat gali būti, kad vyrai nesupranta, jog nėštumas žmonai sukelia daug vargo, ir tikisi, kad viskas bus po senovei, kai žmona, savo ruožtu, tikisi daugiau paramos, švelnumo ir rūpesčio. Bet kokiu atveju, labai svarbu kalbėtis su sutuoktiniu, kartu ruoštis ir planuoti kūdikio atėjimą, aptarti savo baimes ir lūkesčius.
Nepamirškite ir to, kad nėštumo metu labai svyruoja nuotaika ir padidėja jautrumas, todėl tiek būsima mama, tiek tėtis turi būti tam pasiruošę - mamytė turėtų stengtis pernelyg jautriai nereaguoti į tėtuko klaidas ar neišmanymą, o tėvelis neturėtų išsigąsti, jei brangi žmona ims elgtis ir reaguoti ne taip, kaip jis įpratęs.
Kūdikio laukimas svarbus abiems tėvams, jei jie abu nori kūdikio ir yra tam pasiruošę. Visai kas kita, jei vyras vaikelio nenori, arba nori, bet net neįsivaizduoja, kas jo laukia. Kartais vyrai mano, kad tai paprasta kaip du kart du: užsimegs nauja gyvybė, o tai visiškai nepakeis įprasto sutuoktinių gyvenimo. Kai vyras suvokia, kad viskas ne taip jau paprasta, gali kilti nerimas, baimė dėl ateities ir naujos atsakomybės, baimė, kad nebus taip lengva susidoroti su nauju vaidmeniu. Tuomet svarbu, kaip tas vyras apskritai kovoja su gyvenimo negandomis, ar imasi veiksmų ir ieško sprendimų, ar deda į kojas.
Bet kokiu atveju, vyro nuotykių ieškojimas nėra savaime skatinamas žmonos nėštumo. Tai susiję su vyro turima šeimos, ištikimybės samprata, jo vidinėmis nuostatomis, pagarba šeimai bei atsakomybe už savo veiksmus. Todėl, jei vyras jaučiasi pasiruošęs ir subrendęs šeimai bei šeimos pagausėjimui, nebijo atsakomybės, jo neatbaidys galimi sunkumai ir išbandymai. Savaime suprantama, nėra namų be dūmų, laukiant vaikelio taip pat, kaip ir bet kada, galimi konfliktai ar nesutarimai. Tikiuosi, kad savo šeimoje rasite būdų, kaip spręsti kilusius nesklandumus.
Viena iš situacijų, kai moteris teigia: „Su vyru esam 10 m. kartu. Visada puikiai sutardavome, net balso vienas ant kito nepakeldavome. Kėlė pasibaisėjimą tos poros, kurios vaidijasi, kabinėjasi ir gyvena kaip šuo su kate. Pirmas mano nėštumas santykių nepakeitė. Bet šitas... Man tikrai sunku. Jau įpusėjo nėštumas, bet vis dar pykina ir vemiu. Negaliu pasilenkti, nes dėl refliukso irgi iškart atpilu. Gydytoja liepė daugiau ilsėtis ir nekelti daugiau nei 4 kg, nes gimda per dažnai susitraukinėja. Tačiau šį nėštumą aš turiu be galo daug lakstymo ir kilnojimo, ir niekada nesibaigiančių buities darbų. Dukra labai aktyvi, verčia visus kampus, ožiuojasi, kilnoju ją (15 kg), o vyras nepasisiūlo padėti buity. Kai prašau, kad paduotų kažką pasilenkęs ar surinktų žaislus, susinervina, kad negali ramiai ilsėtis. Aš labai retai kažkur išeinu, vakare krentu į lovą kaip akmuo ir pati pirma atlūžtu, neturiu jėgų ir sveikatos. Vyras irgi lb daug dirba, o laisvu metu remontuoja namą. Galiausiai kai turime poilsio dienų, mes kartu kažką važiuojame veikti. Pasivaikščioti, į renginius, į parodas ir t.t. Bet jis negirdi mano "ne" ir net išvadina tingine. Kai sakau, kad toliau neinam, grįžkim; kai sakau, kad netysiu vežimo aukščiausiais laiptais ir geriau rinktis kitą kelią, tai vėl aš kažkokia jį nuvilianti tinginė. Kaskart kyla konfliktai ir aš turiu įrodinėti, kad kažko negaliu daryti. Aš vien nuo to ginčijimosi pervargstu. Ta prasme, jis elgiasi su manim kaip su kažkokia paniekos verta tingine, kuri tingi linksmai leisti laiką. Nors iš tiesų esu pagarbos verta nėščioji, kuri saugo save ir būsimą vaiką, kenčia šūdiniausią savijautą ir vis tiek darbų iki kaklo padaro. Nu tiesiog nežinau ką toliau daryti. Va ir šiandien sekmadienį neblogas oras - susikrovėm vaiką, vežimą ir planavom važiuot į kalėdinį miestelį centre. Paskutinę minutę jis į mašiną įkrovė ir mūsų šunį, nors sakiau kad jo neimsim. Šuo ant pavadžio labai tempia į priekį. Dukra vežime išbūna tik pusę kelio, grįžtant vis tiek vyras turėtų ją nešti, o aš vežti vežimą ir vadelioti šunį. Nu tiesiog kam man dabar to papildomo apsunkinimo. Bet jis nesiklauso - jam aš šiaip tinginė, nenorinti sunkumų. Susipykom, ir sekmadienio pramogos baigėsi net neprasidėję. Ir taip pastoviai. Taip, aš prieš penkis metus buvau labai aktyvi, ryški ir sociali moteris. Paskui viskas pasikeitė. O šiuo metu esu ypatingai nepatraukli, nes negaliu nieko linksmo ir pašėlusio veikt bei, kaip sakoma, laikau visus namų kampus. Tiesiog skaudu, kad ir pati tokia esu, ir vyras nevertina, nesupranta, kad tai laikinas etapas, kurį reikia išgyventi, siekiant to rezultato, dar vieno vaiko.“
Kita moteris dalinasi patirtimi: „Su vyru esam 10 m. kartu. Visada puikiai sutardavome, net balso vienas ant kito nepakeldavome. Labai norisi jus apkabinti ir palaikyti! Mano pirmas nėštumas ir trečias buvo pakankamai sunkus. Tiek emociškai, tiek fiziškai. Ir pykino ir jėgų nebuvo. O tuo pačiu metu laikėsi mūsų draugai, tai nėštumas buvo nepaprastai lengvas. Visur dalyvavo ir varynejo. Pagimdė mūsų draugai ir jai atsigavimas irgi labai užtruko. Buvo jai labai sunku ir iš vyro nesulaukė palaikymo. Nes nu visada galėjai ir dabar gali. Nieko čia tokio sudėtingo namie būti ir vaikų pasirūpinti. Vienos susitikimo metu, mums besikalbant drauge pratrūko. Vat tada vyras pasipasakojo jiems, kad irgi taip galvojo. Bet gyvenimas privertė tuos kelis mėnesius daryti viską namie, su vaikų. Tai jam leido suprasti koks tai sunkus, alinantis ir galutinio rezultato neturintis darbas. Su antru nėštumu net patys negalėjome patikėti, kad galime visur dalyvauti ir po gimdymo jaučiausi kaip tankas. Tada supratom, kad kaikurios poros tikrai galvoja, kad visiems ir visada taip sekasi. Na o dabar, vėl teko mane globoti. Tai gal ir jūsų vyras nesupranta, kaip jums sunku. Gal reikia pakalbėti su juo nuoširdžiai ir ramiai. Kad jus labai norėtumėte būti aktyvi kaip anksčiau. Ir jums irgi nesmagu, kad negalite visko ko norėtumėte. Gal pakalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju ir kita vizitą ateikite kartu. Tegul gydytojas jam tarp kitko papasakoja apie jūsų savijautą ir kaip reikia jumis rūpintis. Gal nuoširdžiai jis nesupranta. Bet jus turite irgi nenusileisti. Juk jūsų savijauta šiuo metu prioritetas.“
Kita patirtis: „Pirma mintis, pasiimkit vyrą kartu pas gydytoją ir tegu jam biški papasakoja ką jums galima, ko ne. Mano pirmas nėštumas buvo sunkus, vyras nesuprato kodėl visad pavargus esu ir kodėl po darbo tiesiai į lovą... kodėl tokia emocinga, kodėl duris trankau (echo tie hormonai) tai pasipasakojo jis savo tėvui, tai jis dar pakurstė ugni! Papasakojo, kad mano vyro mama būdama nėščia ir namus tvarkė ir valgį gamino. O paskui išsiaiškinom, kad ji nedirbo, visą dieną miegodavo, o prieš vyrui grįžtant iš darbo valgį padarydavo. O aš dirbau pilnu etatu kavinėje! Ir tikrai po darbo daugiau nieko nenorėjau... tik ilsėtis. Tai tik pokalbis sulipdė musu santykius su vyru, o mažai trūko iki skyrybų... ir viskas per uošvį. Nuo to laiko vyras uošviui asmeniniu dalykų nebepasakoja, nes tikrai pasimokė.“
Dar viena situacija: „Kartu jau esame 11 metų ir turime 3 vaikus. Aš kiek suprantu iš kitų temų jūsų leliukas dar visai mažylis? Gal vyras bijo su tokiu vienas? Pamėginkit daugiau parodyti kaip ką daryt, nestresuokit pati, kai vaikas verkia ir pan. Bet iš kitos pusės aš tiesiai šviesiai pasakyčiau, jog reikia jo pagalbos. Jei bijo/nenori su vaiku, tegul padeda buityje - maistas, tvarkymasis ir pan.“
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos.
Pasiruošimas nėštumui
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštukei (folinę rūgštį, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviem savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė, patikslinti nėštumo laiką ir kt.
Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės sprendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis.
Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystysis. Tačiau, nepaisant visko, visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Vyro vaidmuo nėštumo metu
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.
Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.
"Couvade" sindromas: kai vyras "nešioja" nėštumą
Nėštumo metu dauguma sutuoktinių išgyvena nuotaikų kaitą. Šiuo metu psichologai pataria atkreipti dėmesį į vyro psichinę sveikatą. Nors jis ir nenešioja vaiko, tačiau užjaučia savo žmoną ir gali išgyventi daug priešgimdyminių požymių, kurie būdingi nėščiai žmonai.
„Šis fenomenas nėra liga ar medicininė diagnozė. Tai labiau yra psichosomatinė būklė - ji kyla dėl emocinių veiksnių. Besilaukiančioje poroje vyras, jautriai reaguojantis į partnerės nėštumą, pradeda patirti kai kuriuos nėštumo požymius, būdingus moterims“, - teigia gydytoja akušerė ginekologė Viktorija Navickienė.
Būsimam tėčiui gali pasireikšti tiek emociniai, tiek fiziniai nėštumo požymiai. Jei kalbame apie emocinius simptomus, galima išskirti greitesnį nuovargį, miego sutrikimus, tokius kaip nemiga ar nevisavertis miegas. Gali atsirasti nuotaikos svyravimai, apetito pokyčiai, varginti nerimas. Šis sindromas itin būdingas poroms, kurios ilgai negalėjo susilaukti vaiko, arba jei tai buvo ilgai lauktas nėštumas.
Simptomai taip pat gali pasireikšti ryškiau, jei tai buvo ilgai lauktas nėštumas. Jeigu pora stengėsi susilaukti vaiko, ėmėsi veiksmų, kad pavyktų pastoti, atliko tyrimus ir nuolatos tikėjosi, jog pavyks, tai parodo, kad abu partneriai yra suinteresuoti nėštumu ir jo laukia su didžiuliu nekantrumu. Vis dėlto dalis būsimų tėčių bijo naujo vaidmens, o tai irgi gali tapti „Couvade“ sindromo priežastimi. Tai gali būti susiję ir su psichologiniu stresu, baime, nežinojimu, kas dabar bus, savęs nesuvokimu tėvo vaidmenyje. Dalis būsimų tėčių bijo socialinio vaidmens, taip atsiranda emociniai svyravimai ir nesaugumo jausmas. Bėgant laikui atsiranda didžiulis nepasitikėjimas savo jėgomis ir stresas.
Iš viso yra skaičiuojami 35 šiam sindromui būdingi simptomai. Nėštumo metu ne tik moters organizme vyksta hormonų audros: vyrams gali atsirasti testosterono sumažėjimas ir prolaktino bei kortizolio padidėjimas. Atsiranda fiziniai pokyčiai: nuolatinis arba protarpinis pykinimas, kartais net vėmimas. Valgymo sutrikimus galima priskirti ir prie fizinių požymių - vyrui gali atsirasti apetito padidėjimas arba visiškas jo išnykimas, polinkis neįprastiems maisto produktams, kuris dažniau tapatinamas su besilaukiančiomis moterimis. Deriniai dažnai stebina - žmogus gali staiga panorėti bananų su kečupu ar šokolado su raugintais agurkėliais. Aišku, dėl visų valgymo pokyčių gali atsirasti ženklus svorio padidėjimas arba nukritimas. Kai kuriems vyrams gali formuotis ir kur kas akivaizdesni simptomai - daliai atsiranda pakitimų krūtų srityje. Gana dažnas reiškinys yra skrandžio, galvos ir nugaros skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, retais atvejais - aknė ir panašios odos problemos. Pribloškia tai, kad kai kuriais atvejais vyrams atsiranda krūtų padidėjimas, speneliai gali jaustis ir atrodyti stangresni. Reikia paminėti ir šlapinimosi sutrikimus bei kraujavimą iš nosies.
Pirmieji požymiai gali pasireikšti vos sužinojus apie partnerės nėštumą ir dingti iškart po gimdymo. Pats gimdymas taip pat gali stipriai paveikti vyrą - retais atvejais jis gali netgi jausti sąrėmių skausmus. Kai moteris ima patirti pirmuosius sąrėmius, vyras yra taip smarkiai įsijautęs ir toks empatiškas partnerei, kad iš tiesų pradeda jausti tai, ką jaučia ji. Tėčiui besijaučiant nepatogiai dėl naujo socialinio statuso gali netgi prasidėti pogimdyvinė depresija.
Dažniausiai tai nutinka vyrams, kurie yra empatiški, sugeba tiek fiziškai, tiek emociškai įsijausti ir susitapatinti su nėštumu. Įdomus faktas - šis reiškinys dažniau atsitinka porose, kuriose moteris yra natūraliai dominuojanti.
Ar reikia dėl šio sindromo nerimauti? Tikrai ne! Šitie simptomai yra laikini ir išnyksta be gydytojų įsitraukimo ar medikamentinio gydymo. Jeigu nerimas ar nemiga yra užsitęsę, sukelia problemas kasdieninėje veikloje, sutrinka darbas ir poilsis, tuomet vertėtų apgalvoti, ar nereikia kreiptis psichologo konsultacijos.
Statistikos surinkti nepavyksta - vyrai apie šią būseną atvirauti nelinkę. Vyrai, pradėję jausti simptomus, viešai apie tai tikrai nepasakos. Neįsivaizduoju, kad koks dainininkas interviu metu pasakytų, kad kai jo žmona buvo nėščia, jam irgi ėmė didėti krūtys. Galbūt psichologo kabinete, kur viskas yra apkalbama konfidencialiai, tokių situacijų ir pasitaiko. Šiuo metu įvardinti sindromo dažnį Lietuvoje nebūtų įmanoma - tokia statistika nesurenkama. Dėl to vyrai, pajutę simptomus ir dėl jų nerimaujantys, neturėtų bijoti apsilankyti pas psichologus vien dėl stigmatizuotos visuomenės keliamų įsitikinimų.
Anot jos, galima spėti, kad bėgant metams šio sindromo atvejų daugės, nes vyrai vis aktyviau įsitraukia į vaikų auginimo procesą. Anksčiau vaikų auginimas būdavo tik mamos reikalas, tačiau mūsų visuomenė tobulėja visomis prasmėmis, todėl ir vyrų įsitraukimas tampa didesnis. Reikia neužmiršti, kad tėčiai neturi tik padėti auginti vaiko, jie jį augina kartu. Vyras nėra tik pagalbininkas. Tėtis, kuris leidžia mamai pailsėti pats migdydamas vaikus, nėra silpnuolis ar po moters padu. Reikėtų apversti tradicinius įsitikinimus aukštyn kojomis - emociškai ir fiziškai įsitraukiantis vyras neturėtų būti gėdijamas. Nereikia galvoti, kad vyras, patiriantis šiuos simptomus, yra nevyriškas! Tai tik parodo, kad jis turi stiprų emocinį ryšį su partnere ir būsimu šeimos pagausėjimu. Todėl šiuos vyrus reikėtų pagirti, o ne išjuokti.
Kaip įveikti depresijos būseną?
Pirmiausia, nepasiduok niūrioms mintims, nes objektyvių priežasčių dažniausiai tam nėra. Pasistenk persijungti nuo savo problemų į žmonos problemas. Neužsidaryk savyje. Aptark savo pojūčius su žmona. Jokiu būdu neieškok išsigelbėjimo alkoholyje ar narkotikuose. Aišku, kartais būna sunku iškęsti nėščios žmonos kaprizus ir ašaras be priežasties. Tačiau turi žinoti apie žmonos nuotaikos svyravimus, kurie susiję su hormoniniais pakitimais nėštumo laikotarpiu. Be to, stresas, sukeltas žinios apie nėštumą, dažnai lieka ir toliau. Todėl moteris išgyvena emocijų blyksnius, bejėgiškumo pojūtį.
Kaip įveikti dirglumą?
Pasistenk ramiai reaguoti į žmonos elgesį, kaip į galimą būtinybę. Sulaikyk dirglumą. Natūralu, kad tai bus nelengva ir kartais tau pasirodys, kad tiesiog tai neįmanoma. Gali pagalvoti: „Ar turi prasmės visos mano pastangos? Ar tai kam nors reikalinga?“ Tavo abejonės išsisklaidys, kai tik pastebėsi, kad žmonos verksmingumas praėjo dėl tavo dėmesio, švelnumo ir glamonės. Privalai būti itin kantrus ir geraširdiškas.
Ketvirtą nėštumo mėnesį turėjai pastebėti, kad žmonos nuotaikos nusistovėjo, nes susireguliuoja hormonų lygis. Jei jai dėl neaiškios priežasties liūdna, pasiūlyk savo petį, kad ji 15 minučių paverktų. Tai normalu nėštumo metu. Pamatysi, kaip greitai pagerės žmonos, o kartu ir tavo nuotaika. Atmink, kad tu taip pat gali atsidurti depresijos būsenoje ir tau prireiks pagalbos.
Ne tik motinos, bet ir būsimieji tėčiai nerimauja dėl negimusio vaiko sėkmės. Tokia baimė dažniausiai yra be pagrindo, nes moteris ir mažylis yra nuolat gydytojo stebimi. Tik tai nereiškia, kad nieko nedarydamas turi tik laukti vaiko gimimo, įsitikinęs apie sėkmingą nėštumo baigtį.
Ką vyras gali padaryti dėl geros vaikelio sveikatos?
- Pakontroliuok, kaip žmona lankosi pas gydytoją ir atlieka tyrimus.
- Stebėk, kaip žmona maitinasi. Patark jai prisilaikyti sveikos mitybos. Parodydamas tinkamą sveikos mitybos pavyzdį, lengviau padėsi ir žmonai sveikai valgyti.
- Uždrausk žmonai vartoti alkoholį, narkotikus ir tabaką.
- Gali pasakyti: „Mesti rūkyti? Žmona privalo būti apsaugota nuo visų gyvenimo nemalonumų.“
- Stebėk, kad ji nepervargtų. Daugiau vakarų praleiskite namuose.
- Padėk žmonai namų ruošoje. Jai bus malonu, jeigu paimsi dalį jos tradicinių pareigų.
- Skaityk literatūrą, skirtą nėščiosioms. Privalai žinoti visus simptomus, kurie rodo galimus sunkumus nėštumo bei gimdymo metu ir pogimdyminiu periodu.
- Jeigu atsirastų rimtų problemų dėl žmonos sveikatos, iškviesk gydytoją, net jeigu žmona bus prieš.
- Privalai išsakyti žmonai savo nuogąstavimus dėl vaiko sveikatos. Ji savo ruožtu papasakos apie savo nerimą. Kartu aptark problemas ir elgesio taktiką. Tau bus lengviau išvengti nusivylimo.
- Suvokimas, kad darai viską, ką moki, leis tau ramiai laukti vaiko gimimo.
Nors šiais laikais nėštumas ir gimdymas nepavojingi, tačiau vis tiek gali jaudintis dėl jos bei būsimo mažylio sveikatos. Jeigu žmona vykdo visus gydytojo patarimus ir sunkiai neserga, nuogąstavimai visiškai nepagrįsti. Rizikos grupę sudaro tos būsimos motinos, kurios nesinaudoja gydytojo konsultacijomis bei priežiūra, neteisingai maitinasi, vartoja alkoholį ar narkotikus, rūko. O jeigu nori padėti savo žmonai, išlaisvinti ją nuo nuovargio ir ligų, padaryti jos gyvenimą nepavojingą ir ramų, nuramink ją, teigdamas, kad ji gauna visą reikalingą medicininę pagalbą. Prisiimk sau dalį jos rūpesčių, kad žmona galėtų daugiau pailsėti. Suteik jai ir psichologinę pagalbą, kuri dabar labai reikalinga.
Kartais itin jautrūs vyrai taip išgyvena savo nėščios žmonos negalavimus, kad ir patys ima jausti nėštumo požymius: pykinimą rytais, vėmimą, pilvo skausmus, apetito pakitimus, svorio augimą, alkį, mėšlungį kojose, galvos svaigimą, nuovargį ir nuotaikos svyravimus. Apie tai, kad nėštumo metu vyrus taip pat galima laikyti „besilaukiančiais“, kalbama daugelyje senovės šaltinių.
Senai žinoma, kad nėščios moters organizme per 9 mėnesius įvyksta stipri hormoninė „audra“. Ši baimė turi pagrindą. Juk oda nėštumo metu ant pilvo pakankamai išsitempia, o žmonos svoris nuolatos didėja. Atrodo, kad ji visam laikui pasiliks su tokiu dideliu pilvu. Aišku, per didelis svoris neatneš naudos nei motinai, nei vaikui. Jis gali sukelti komplikacijas tiek nėštumo, tiek ir gimdymo metu. Kad žmona nepriaugtų daug svorio, stebėk jos svorio pakitimus nėštumo metu. Vidutiniškai nėštumo metu svoris turėtų padidėti nuo 11 kg iki 15 kg. Jei žmona vartoja kokybišką maistą, jūsų vaikas gaus visas medžiagas, būtinas normaliam vystymuisi ir lengvam gimdymui. Gaila, tačiau ne visi vyrai tai supranta.
Privalai tapti atrama ir padėjėju savo žmonai. Saugok žmoną nuo mitybos pagundų. Nepirk be saiko saldumynų. Nepradėk moralizuoti. Kontroliuok, ar žmona atlieka fizinius pratimus. Jeigu juos atliksite kartu, šie užsiėmimai bus kur kas efektyvesni. Paremk žmoną ir jai padėk natūraliai maitinti mažylį. Po gimdymo mankštinkite vaiką. Tai, tarp kitko, labai gera mankšta ir mamai.
Baimės pojūtį prieš gimdymą išgyvena beveik visi tėvai. Būtinai išklausyk nėščiųjų mokykloje atitinkamą psichologinio pasiruošimo kursą. Pakalbėk su draugais, kurie lankė pasiruošimą ir po to dalyvavo gimdyme. Jie sugebės pateikti tau naudingų patarimų, nes patys kažkada taip pat bijojo, tačiau vėliau sėkmingai gimdė kartu. Nediskutuok su tais pažįstamais ar draugais, kurie nelankė pasiruošimo mokyklos, o dalyvavo gimdyme. Atmink, kad gimdyme privalai ne dalyvauti ar stebėti, kaip gimdo žmona, tačiau kartu su ja gimdyti, jai padėti. Atmink, kad žmonai labai reikalinga tavo parama gimdymo metu.
Nėštumo kalendorius: dvylikta savaitė
Ilgamečio Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos patirtis rodo, kad vyrai, kurie iš anksto net nesiruošė dalyvauti gimdyme, po kursų lankymo pakeitė savo požiūrį ir visi sėkmingai padėjo savo gimdančioms žmonoms. Apsilankymai pas gydytoją kartu su žmona nėštumo metu, pasiruošimo kursų lankymas, aktyvus dalyvavimas gimdyme, virkštelės perkirpimas ir tik ką gimusio nuogo vaiko palaikymas savo rankose - tai neišdildomi momentai kiekvienam būsimam tėčiui, paliekantys su niekuo nepalyginamus įspūdžius visam gyvenimui.
Nėštumas nėra paprastas dalykas ir sutuoktinių porai dažniau tampa iššūkiu ir didesniu išbandymu nei buvo tikėtasi, laukta, planuota. Neretai žodis „lėliukas“, „vaikelis“ matomi kaip besąlygiškas gėris, grožis ir palaima. Nėštumas suvokiamas kaip nežemiška būsena, teikianti džiaugsmą, ypatingumą, ramybę, visų aplinkinių meilę ir globą. Taip gali būti, kartais ir būna, tačiau naujos gyvybės atsiradimas šeimoje nėra vien gražios, harmoningos, pilnatvės ir supratimo kupinos akimirkos.
Viena iš priežasčių, kodėl vyras nebūna taip susižavėjęs nėštumu kaip moteris - ta, kad nėštumas jam vis dar neatrodo realus. Jis ne tik nejaučia visų tų fizinių ir emocinių pokyčių, kuriuos tenka patirti jums, bet ir nemato jokių akivaizdžių nėštumo įrodymų (pavyzdžiui, padidėjusio pilvuko), nejaučia kūdikio judesių. Kol akivaizdžių požymių nėra, jam tiesiog atrodys, kad esate labiau pavargusi ir irzlesnė nei paprastai. Kad partneriui būtų lengviau įsijausti, padėkite jam sukurti ryšį su būsimu vaikeliu. Pasiūlykite savo vyrui kartu lankytis pas gydytoją (kai kas mėnesį einate pasitikrinti). Nesumeluosite, jei pasakysite, kad daugelis būsimų tėvelių tai daro ir kad jis tikrai nebus vienintelis vyras, laukiantis priimamajame. Pasistenkite vizitus pas gydytoją suderinti su savo partnerio darbo grafiku. Jei jūsų antroji pusė negali su jumis eiti į visas patikras, paskatinkite jį kartu apsilankyti bent jau pirmąjį kartą. Jei vyras nėra tikras, priminkite jam, kad jis gali būti reikalingas, jei gydytojui kils klausimų apie potencialias genetines problemas ir ligas.
Jūsų kaip poros gyvenimas turi būti pats svarbiausias dalykas. Nors nėštumas atima daug jėgų, prisiminkite, kad santykius lipdo du žmonės. Surenkite vakarinį pasimatymą, pagaminkite jo mėgstamą vakarienę ar susitikite papietauti darbo dieną. Jei jūs ištisas valandas praleidžiate šnekėdama su draugėmis ir šeimos nariais apie būsimą vaikelį, jam gali imti atrodyti, kad jis jums nebe toks svarbus. Nepamirškite jam apie tai priminti! Kol dar galite, pasimėgaukite laiku dviese.
Svarbiausias dalykas yra tai, kad nėštumas, jo sukeliamos būsenos bei sužadinami jausmai dažniausiai parodo poros bendravimo kokybę ir gebėjimą išgyventi netikėtai nelengvus laikotarpius. Mokytis suprasti vykstančius procesus ir vienas kitą.
Jūsų laukia išskirtinis metas, jums reikalinga parama, supratimas, kur kas didesnis dėmesio ir meilės demonstravimas. Daugelis situacijų sukelia neadekvačias emocijas: itin ryškų džiaugsmą, perdėtą pyktį, stiprų liūdesį ar nusivylimą. Fizinės savijautos pokyčiai, jų sąlygojamas silpnumas natūraliai skatina pasirinkti žmogų, kuris jus saugotų, globotų, jumis pasirūpintų, kol jaučiatės pažeidžiama.
Kas tuo metu vyksta su vyru? Kad ir koks jautrus jis būtų, vargiai gali įsivaizduoti, ką jūs patiriate. Iki šiol buvusi “normali”, sava, numanoma moteris staiga virsta neatpažintu, nenuspėjamu asmeniu. Dar prisideda ir jo jausmai. Ne tik apie besikeičiančią mylimąją, bet ir apie galimus pokyčius gimus kūdikiui. Neretai tai susiję su netikėtumu, nerimu, baime, nepasitikėjimu, gal nenoru, kad viskas keistųsi taip greitai ir griautų nusistovėjusius įpročius, koreguotų troškimus ir panašiai. Taigi nėštumas dažnai yra laikas, pilnas netikėtumų, nesusipratimų, tuo pačiu galimybės mokytis ir augti. Tai yra proga tobulinti savo bendravimą ir gebėjimą kalbėtis, o ne interpretuoti. Išsakyti savo norus, o ne viltis, kad jie bus atspėti.
Pradėti galima nuo bandymo prieiti prie temos, kaip abu jaučiatės šio nėštumo metu. Susitarkite vienas kito nekritikuoti, neįžeidinėti, nesmerkti ir kitaip nesugriauti atvirumo ir išdrįskite pasidalinti savo nerimais, norais, liūdesiu dėl kai kurių vykstančių dalykų. Kitas žingsnis būtų kartu ruošimasis ateinančio žmogaus gimimui. Šiuo metu yra galybė kursų, literatūros. Laukiantis pirmojo vaikelio, o ir ne pirmo, supratimą padidina informacija, kitų žmonių pasidalinimai, bendro tikslo turėjimas.
Jei matysite, kad dviese sunku vienas kitą išgirsti ir suprasti, taip ir pasiliksite kiekvienas prie savo įsivaizdavimų, skaudulių ir panašiai, labai drąsinčiau pasinaudoti porų konsultanto ar psichoterapeuto paslaugomis, kurios padeda pamatyti esminius jausmus, mintis, vedančius prie nesusikalbėjimo ir vienas kito skaudinimo.
Sėkmės!
