Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus iniciatyva gimė maršrutas „Sūduvos signatarų žiedu“, skirtas paminėti Sūduvos krašto signatarų gimimo metines. Šis maršrutas kviečia keliauti po istorines vietas ir pažinti asmenybes, kurios formavo Lietuvos valstybingumą.
Maršrutas apima signatarų Jono Basanavičiaus, Saliamono Banaičio, Justino Staugaičio, Prano Dovydaičio, Jono Vailokaičio ir Petro Klimo gimtinės bei su jais susijusios vietovės. Nors iš pradžių keliautojai bandė įveikti visą maršrutą per vieną dieną, greitai tapo aišku, kad geriau maršrutą skaidyti į dvi dienas, kad būtų galima visapusiškai pasinerti į istoriją ir mėgautis krašto grožiu. Keliautojai gali rasti apgyvendinimo Sūduvos regione, pavyzdžiui, neseniai atsidariusiame viešbutyje Zyplių dvare.
Zyplių dvare taip pat veikia Zanavykų muziejus, kuriame lankytojai gali pasitikrinti savo žinias apie signatarus interaktyviame žaidime „Sūduvos krašto signatarų keliais“. Kaip teigė paveldosaugininkė Violeta Kasperavičiūtė, maršruto tikslas - pristatyti Sūduvos krašto kultūros paveldo unikalumą, signatarų tėviškių gausą, skleisti žinomumą apie šias istoriškai svarbias vietas ir pažymėti jų jubiliejus.
Maršruto pradžia - Vilniuje ir signatarų namai
Maršruto pristatymas prasidėjo Vilniuje, kur vyko nuotoliniai pranešimai. Signatarų namuose sostinėje iki lapkričio 15 d. buvo eksponuojamas Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios akto originalas. Signatarų namų istorikas Valdas Selenis pabrėžė šių asmenybių svarbą ne tik Lietuvos valstybingumui, bet ir Sūduvos regionui.
Jonas Basanavičius, pavyzdžiui, nuo moksleiviškų metų tyrinėjo ir rinko istorines žinias apie savo kraštą. Gimtajame Ožkabalių kaime jis užrašė 97 dainas ir tyrinėjo giminės istoriją. Bartninkų bažnyčios metrikų knygoje rasta, kad Basanaičių pavardė pirmą kartą paminėta 1694 m. Signatarų namuose saugomi J. Basanavičiaus daiktai, susiję su Sūduva, tarp jų - Vilkaviškyje, Grinbergo optikos parduotuvėje įsigyti akinukai, su kuriais jis užfiksuotas daugelyje nuotraukų.
Valdas Selenis taip pat pasakojo apie pirmąją Vasario 16-osios šventę Vilniuje, kuri įvyko 1940 m., Lietuvai atgavus sostinę. Po to sekusi okupacija šventimą nutraukė. Nuotraukoje matomas J. Vailokaičio, tapusio lietuviško verslo pionieriumi, įmonės „Maistas“ biuras. „Pirmoji įmonė, kuri turėjo šaldytuvus eksportuojamai į Angliją mėsai, buvo J. Vailokaičio „Maistas“,“ - pažymėjo V. Selenis.
Prano Dovydaičio tremties kelias ir atminimas Sibire
Prano Dovydaičio proanūkis Kristupas Dovydaitis pasidalino įspūdžiais ir nuotraukomis iš savo kelionės 2019 m. sekant signataro tremties pėdomis Sibire. Jis ieškojo Sverdlovsko lagerio, kur signataras buvo kalinamas, nuteistas ir sušaudytas dabartiniame Jekaterinburge.
Kristupas Dovydaitis pasakojo apie keistą patirtį viename muziejuje, kur gidė smulkiai pasakojo apie mamutus ir neolito amžių, bet išsigando paklausta apie lagerį. Tačiau garbaus amžiaus žmogus, girdėjęs iš savo tėvo, nurodė lagerio kryptį. Nuvykus į vietą, kur P. Dovydaitis buvo sušaudytas (vieta nėra viešai skelbiama), už 12 km nuo Jekaterinburgo buvo rastas memorialas karo aukoms - masinės egzekucijos vieta. Nors tarp pavardžių lietuviškų nebuvo rasta, manoma, kad žmonės, nuteisti Sverdlovske, greičiausiai būdavo sušaudomi čia. Šioje vietoje buvo pasodintas ąžuoliukas, atvežtas iš Lietuvos, o iš ten parvežta sauja žemės ir išpilta prie P. Dovydaičiui skirto kenotafo Rasų kapinėse.
Sūduvos signatarų kilmė ir ryšiai
Vilkaviškietis istorikas Antanas Žilinskas, skaitydamas nuotolinį pranešimą apie Sūduvos signatarų asmenybes, pažymėjo, kad prie Sūduvos galima priskirti dar du signatarus. Nors šeši signatarai gimė šiame krašte, D. Malinauskas keletą metų gyveno Alvito dvare, iš kur buvo išvežtas į Sibirą. Jo istorijos tyrinėtojai teigia, kad pats D. Malinauskas yra tolimas Gediminaičių palikuonis. J. Basanavičius savo biografijoje mini, kad Bartninkų apylinkėse yra gyvenęs bajoras Gediminas, o Gediminaičių palikuonių palaidota Bartninkų bažnyčios šventoriuje. Bartninkų bažnyčia svarbi ir tuo, kad čia buvo krikštytas J. Basanavičius.
Istorikas A. Žilinskas taip pat mano, kad dar vienas sūduvietis galėjo būti signataru - kunigas Juozas Stankevičius, gimęs Griškabūdžio valsčiuje. Kai buvo renkama Lietuvos Taryba, Pranas Eidukevičius sukėlė skandalą, protestuodamas, kad Lietuvos Taryboje yra per daug kunigų, ir J. Stankevičius atsistatydino.
Taip pat paminėtas P. Klimo, Lietuvos Tarybos sekretoriaus, nuopelnas. Vasario 16-osios Aktas turbūt nebūtų gimęs, jei P. Klimas nebūtų Antano Smetonos įkalbėjęs nepirmininkauti posėdžiui, kuriam pirmininkavo J. Basanavičius. Įdomus faktas, kad signataro S. Banaičio motina yra 1831 m. sukilimo dalyvė.
Marijampolė - signatarų kalvė
Antroji maršruto pristatymo diena prasidėjo Marijampolėje, vadinamoje „signatarų kalve“. Čia veikia Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, kurioje mokėsi signatarai J. Basanavičius, S. Banaitis, P. Dovydaitis, P. Klimas, J. Staugaitis ir J. Vailokaitis. Gimnazijos muziejuje gausu informacijos apie šias istorines asmenybes.
Muziejaus direktorė Judita Zubavičienė pasakojo, kad Marijampolės vyrų gimnazija, įkurta prieš 154 metus carinės valdžios, turėjo tikslą nutautinti lietuvius. Tačiau įvyko atvirkščiai - čia įsižiebė tautinis sąjūdis, o mokymo įstaiga tapo signatarų kalve.
Petro Klimo tėviškė ir atmintis Kalvarijoje
Kalvarijoje, senojo arklių pašto stoties pastate, įsikūręs Kalvarijos krašto muziejus, kuriame viena iš pagrindinių ekspozicijų skirta Kalvarijos valsčiuje gimusiam signatarui P. Klimui. Muziejininkas Alvydas Totoris atkreipė dėmesį į vertingus eksponatus - signataro ir jo žmonos portretus, nutapytus tarpukariu, kai P. Klimas buvo Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje. Už nuopelnus diplomatinėje veikloje P. Klimas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ir Gedimino ordinais.
Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, 1940 m. P. Klimas su Prancūzijos ir Portugalijos vyriausybėmis įteikė notą sovietams dėl įvykdytos aneksijos. Keliautojai apžiūrėjo Kalvarijoje P. Klimui pastatytą paminklą, o vėliau patraukė į signataro tėviškę Kušliškių kaime. Sutvarkytoje sodybvietėje signatarą primena paminklas, vėliava ir keturi seni ąžuolai.
Pasak A. Totorio, Klimų giminė Kušliškiuose gyvena nuo XVIII a. pabaigos. Petro broliai Sergijus ir Adolfas, taip pat ir pats Petras, Maskvos universitete mokėsi užrašyti Klimaševskio pavarde. Sergijus buvo agronomas ir visuomenininkas, Adolfas - žurnalistas ir vadovėlių autorius. Po senojo Klimo mirties motina rūpinosi, kad vaikai galėtų mokytis. Klimų sodybos pastatai pokario metais buvo sugriauti, tačiau išliko medžiai, kurie dabar primena šią vietą.
Lietuvoje prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, P. Klimas liko šalyje, įsidarbino pas prof. Tadą Ivanauską Obelynėje. 1945 m. rugsėjo 19 d. jis buvo suimtas NKVD ir įkalintas Čeliabinsko srities lageriuose. 1965 m. grįžo į Lietuvą, mirė 1969 m. Kaune.
Ožkabaliai vilioja J. Basanavičiaus gilių kava
Kelionė tęsėsi į Ožkabalius - patriarcho J. Basanavičiaus gimtinę. Čia lankytojus pasitiko Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio „Jono Basanavičiaus gimtinė“ vadovė Rūta Vasiliauskienė, kuri pavaišino garsiąja J. Basanavičiaus mėgta gimtinės gilių kava. Muziejininkės mielai dalijasi receptu.
Norint laimėti maišelį gilių kavos, teko atsakinėti į klausimus apie patriarchą. Įdomu sužinoti, kad vienas iš mėgiamų J. Basanavičiaus gėrimų buvo cikorija, sumaišyta su kepintais ir skrudintais žirniais bei ryžiais. Gimtojoje sodyboje lankytojus sudomino naujausi autentiški patriarcho daiktai, pavyzdžiui, daktaro lagaminėlis ir juoda skrybėlė, kurią jis XX a. I ketvirtyje dėvėjo lankydamasis Vakarų Europoje. Ožkabaliuose pasodintas ąžuolynas jau skaičiuoja 33 metus ir jame žaliuoja 6676 ąžuolai.
J. Basanavičiaus gimtoji sodyba, išlikusi ir gerai išsilaikiusi, yra gražus Sūduvos ūkininko sodybos pavyzdys. Ji gyva įvairiais renginiais, skaitymais ir klojimo teatrų spektakliais.
Pikžirniai - lietuviško verslo pradininko gimtinė
Iš Ožkabalių maršrutas vedė į Pikžirnius - signataro J. Vailokaičio tėviškę. Buvusiame sodybos kieme pastatų jau nelikę, tačiau paminklinis akmuo primena, kad čia gyveno ūkininkų Petronėlės ir Motiejaus Vailokaičių šeima, užauginusi aštuonis vaikus, tarp kurių - bankininkas Jonas Vailokaitis ir kunigas Juozas Vailokaitis.
Kelionėje dalyvavęs Jono Vailokaičio brolio Viktoro giminaitis Ignas Gražulis išsamiai pristatė negirdėtų giminės pasakojimų, girdėtų iš Jono dukrų. Jis pabrėžė J. Vailokaičio mintį, kad tik ekonomiškai stipri valstybė gali būti nepriklausoma.
Signataras su vyresniuoju broliu Juozu Kaune 1912 m. įkūrė „Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonės draugiją“. Po Pirmojo pasaulinio karo su broliu Juozu nupirko metalo gaminių fabriką Šančiuose ir jį reorganizavo į AB „Metalas”. 1919 m. su broliu įsteigė „Ūkio banką“, dirbo jo valdybos pirmininku. 1922-1923 m. su broliu Juozu įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“, AB „Maistas“.
Ignas Gražulis pasakojo, kad Vailokaičiai, prasidėjus karui, buvo turtingiausi to meto lietuviai. Kilus karui J. Vailokaičiui Šveicarijos bankuose laikytų pinigų neatidavė, tik dalį atgavo iš Anglijos bankų. Jonas, būdamas Vokietijoje, ne kartą buvo kviečiamas grįžti į Lietuvą ir jam žadėta apsauga. Jis suvokė, kuo tai kvepia, ir negrįžo, tačiau visada galvojo, kad galės greitai grįžti į nepriklausomą Lietuvą. 1944 m. mirė Vokietijoje, palaikai 2007 m. perlaidoti Paštuvoje, šalia brolio Juozo kapo.
Nors nėra rašoma, kad Jonas labai mėgo meną, iš savo kelionių į Lietuvą jis buvo parsivežęs daug meno kūrinių, kuriuos laikė Paežerių dvare. Meno kūriniai sovietmečiu buvo nacionalizuoti, tačiau giminė sutarusi jų neieškoti.
Ignas Gražulis pasakojo apie signataro pasitraukimą į Vakarus 1940 m. Jis ketino važiuoti automobiliu, tačiau kažkas Kaune jį įspėjo ir patarė sėsti į traukinį, nes automobiliu važiuojant buvo rengiama pasala.
Istorikas A. Žilinskas pabrėžė signataro valstybinę ir mecenatišką dvasią, jo nuopelnus kuriant krašto ekonomikos pagrindus, remiant ne tik kultūrą, meną, kūrybą, bet ir krašto gynėjus, savanorius.
UAB „SDG“ generalinis direktorius Eduardas Jasas, vienas paminklo J. Vailokaičiui mecenatų, pristatė brolių indėlį į krašto ekonomikos pagrindų kūrimą. Jis pabrėžė, kad „verslininkai ir anais, ir šiais laikais nėra labai gerbiami. Skurdžioje Lietuvoje toks turtingas žmogus, kaip Vailokaitis, nebuvo visų mėgiamas. Tačiau jis darė gerus darbus, sukūrė daug darbo vietų.“
Vilkaviškio TVIC direktorius Vitas Girdauskas prisiminė, kaip kilus idėjai pastatyti paminklą J. Vailokaičiui, buvo abejojama, ar atsiras norinčių idėją paremti. E. Jasas buvo vienas iš tų, kurie iškart pritarė ir prisidėjo.
Dovydaitynė - kankinio signataro Prano Dovydaičio kelias
Maršrutas vedė toliau kankinio signataro Prano Dovydaičio pėdsakais. Višakio Rūdoje, bažnyčios šventoriuje, jam skirtas paminklas.
Išlikę dokumentai ir liudijimai pasakoja apie Jurgio Narušio, karininko, fiziko ir pedagogo, gyvenimo kelią. Jis baigė Lietuvos karo akademiją, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o vėliau dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. Jo mokslinė tyrimų kryptis - fizika, kondensuotos medžiagos. Jurgis Narušis yra ir knygos „Karo topografija“ autorius.
