Jūratė Onaitytė - tai vardas, kuris Lietuvos teatro ir kino istorijoje skamba ryškiai ir nepalieka abejingų. Ilgametė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, ne sykį regėta ir kine, savo talentu, temperamentingu balsu, giliu žvilgsniu ir įkvepiančia elegancija pelnė daugelio žiūrovų simpatijas. Bent kartą išvydęs ją scenoje ar didžiajame ekrane, jos nepamirši. Jūratei likimas lėmė įvairius pagrindinius vaidmenis teatro istorijoje reikšmingose dramose, už kuriuos ji yra pelniusi daugybę įvertinimų.
Jūratė Onaitytė gimė 1954 m. vasario 11 d. Vilniuje. 1976 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Profesijos mokytojai - Gintas Žilys, Vlada Mikštaitė, Nadiežda Ogaj, Algė Savickaitė. Nuo 1976 metų dirba Kauno valstybiniame dramos teatre.
Aktorės kūrybinis kelias prasidėjo 1976 metais, kai, baigusi Lietuvos konservatoriją, ji pradėjo vaidinti Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Jau nuo 1974 m. ji vaidino kine, o jos filmografija apima daugybę įsimintinų vaidmenų.
Teatro vaidmenys
Jūratė Onaitytė scenoje sukūrė daugybę skirtingų moterų vaidmenų, įvairiausių tipažų su margomis istorijomis. Kiekviename vaidmenyje ji stengiasi būti ištikima sau, teigdama meilę artimui ir gyvenimui. Dažniausiai jos herojai - dramaturgų vaizduotės vaisius, tačiau aktorė pabrėžia, kad kurdamas vaidmenį dirbi visą parą, stebi, kas tau leistų jį papildyti. Šie išgalvoti personažai jai visada tapdavo labai realūs, atrodydavo, kad jie egzistuoja iš tiesų, nes tu jiems tarsi suteiki kūną.
Vaidmenų sąrašas (nuo 1976 m.):
- 1976 Anaita - Zorairas Chalapianas. Lopšinė. Režisierius Jonas Vaitkus.
- 1977 Džeinė - Pamela Travers. Merė Popins. Režisierius Gintas Žilys.
- 1977 Renskis - Alfredas Jarry. Karalius Ūbas. Režisierius Jonas Vaitkus.
- 1978 Kamilė - Juozas Grušas. Unija. Režisierius Jonas Vaitkus.
- 1978 Elzė - Saulius Šaltenis. Duokiškio baladės. Režisierius Eimuntas Nekrošius.
- 1978 Vera - Maksimas Gorkis. Paskutinieji. Režisierius Jonas Vaitkus.
- 1980 Eglė - Vincas Krėvė. Šarūnas. Režisierius Jonas Vaitkus.
- 1980 Hildė - Henrikas Ibsenas. Statytojas Solnesas. Režisierius Jonas Vaitkus.
- 1981 Agnė - Peteris Petersonas. Bastardas. Režisierius Peter Peterson.
- 1981 Teklė - Augustas Strindbergas. Kreditoriai. Režisierius Gytis Padegimas.
- 1982 Emilė - Thorntonas Wilderis. Mūsų miestelis. Režisierius Gytis Padegimas.
- 1982 Ingė - Violeta Palčinskaitė. Kristiano Anderseno rožė. Režisierius Gytis Padegimas.
- 1985 Adolfija - Juozas Marcinkevičius. Erelnyčia. Režisierius Vytautas Balsys.
- 1985 Kei - Johnas Boyntonas Priestley. Laikas ir Konvėjai. Režisierius Gytis Padegimas.
- 1986 Kristina - Juozas Grušas. Herkus Mantas. Režisierius Vytautas Balsys.
- 1987 Guliumkan - Čingizas Aitmatovas. Golgota. Režisierius Jonas Vaitkus.
- 1987 Valentina - Jelena Razumovskaja. Artimiausieji žmonės. Režisierė Neris Karpuškaitė.
- 1989 Ragana Gendalfa - Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Bilbas Beginsas. Režisierė Neris Karpuškaitė.
- 1990 Ana Regina, Tūta - Aušra Marija Sluckaitė. Smėlio klavyrai. Režisierius Jonas Jurašas.
- 1991 Varia - Antonas Čechovas. Vyšnių sodas. Režisierius Julius Dautartas.
- 1993 Olivija - Williame’as Shakespeare’as. Dvyliktoji naktis. Režisierė Karen Johnson.
- 1994 Izė - Paulas Claudelis. Vidudienio dalybos. Režisierius Gytis Padegimas.
- 1996 Leonora - Markas Zingeris. Aplink fontaną. Režisierius Gytis Padegimas.
- 1997 Žorž Sand - Jarosławas Iwaszkiewiczius. Vasara Noane. Režisierius Donaldas Duškinas.
- 1998 Heda Gabler - Henrikas Ibsenas. Heda Gabler. Režisierius Gintaras Varnas.
- 1999 Kristina - Eugene’as O`Neillas. Gedulas tinka Elektrai. Režisierius Gintaras Varnas.
- 2000 Žozefina - Eugène’as Ionesco. Vaikštantis erdvėmis. Režisierius Saulius Varnas, Algirdas Latėnas.
- 2002 Jokastė - Sofoklis. Oidipas Karalius. Režisierius Oskaras Koršunovas.
- 2004 Katerina Ivanova - Fiodoras Dostojevskis. Nusikaltimas ir bausmė. Režisierius Gintaras Varnas.
- 2005 Ponia Haberzat - Dea Loher. Nekalti. Režisierius Gintaras Varnas.
- 2006 Motina - Raineris Werneris Fassbinderis Karčios Petros fon Kant ašaros. Režisierius Rokas Ramanauskas.
- 2006 Birutė - Marius Macevičius. Antoškos kartoškos. Režisierė Ramunė Kudzmanaitė.
- 2008 Ponia Roza - Romainas Gary. Gyvenimas dar prieš akis. Režisierė Eglė Mikulionytė.
- 2008 Berta - Markas Kamoletis. „Boeing Boeing“. Režisierius Simonas Aškelavičius.
- 2008 Nina Sviatlovskaja - Gediminas Jankus. „Ir šviesa, ir tiesa“. Režisierius Petras Venslovas.
- 2009 Kiki - Bernard‘as Marie Koltes‘as. Sugrįžimas į dykumą. Režisierius Artūras Areima.
- 2010 Antroji Antigonė, Euridikė - Marija Sluckaitė. Antigonė Sibire. Režisierius.
- 2011 Ponia de Montrej - Yukio Mishima. Markizė de Sad. Režisierius Artūras Areima, Kauno valstybinis dramos teatras.
- 2012 Inesa - Yasmina Reza. Trys gyvenimo versijos. Režisierius Agnius Jankevičius, VDU teatras.
- 2014 Ilžė - A. Jankevičius. Gentis. Režisierius A. Jankevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
- 2014 Motina - Romain Gary. Aušros pažadas. Režisierius A. Sunklodaitė, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
- 2015 Agutta - Solė ir močiutės. Režisierius Agnė Dilytė, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
Vaidmenys kine ir televizijoje
Nuo 1974 m. Jūratė Onaitytė vaidino kine, sukurdama įsimintinus vaidmenis. Svarbesni vaidmenys kine:
- Moteris (Moteris ir keturi jos vyrai 1983, režisierius Algimantas Puipa).
- Lora (Sinefilija 2021, režisierius Algimantas Puipa).
- Liza (Vilkolakio pėdsakai 1986, režisierius Arūnas Grikevičius).
- Milda (Siužeto posūkis 1989, režisierius Pēteris Krilovas).
- Lenkauskienė (Duburys 2009, režisierius Gytis Lukšas).
- Vilės teta (Anarchija Žirmūnuose 2010, režisierius Saulius Drunga).
- Močiutė (Pilis 2020, režisierė Lina Lužytė).
- Malvina (Smėlis tavo plaukuose 2025, režisierius Mantas Verbiejus).
Taip pat aktorė sukūrė vaidmenų televizijos filmuose ir spektakliuose:
- Pilė - Kaimynai (telefilmas, 1979 m., režisierius Vidmantas Bačiulis).
- Anita - Raudonmedžio rojus (1981 m., režisierius Bronius Talačka).
- Džin - Turtuolis, vargšas (1984 m., režisierius Arūnas Žebriūnas).
- Irena - Čia mūsų namai (telefilmas, 1984 m., režisierius Saulius Vosylius).
- Ana - Karlas ir Ana (telefilmas, 1981 m., pagal L. Franką, režisierius Gytis Padegimas).
- Blanša - T. Williamso Geismų tramvajus (telefilmas, 1987 m., režisierius Juozas Sabolius).
Apdovanojimai ir įvertinimai
Jūratė Onaitytė yra daugelio prestižinių apdovanojimų laureatė. Ji pelnė Lietuvos nacionalinę premiją (1999 m.), Kristoforo premiją (1998 m.), Fortūnos premiją (1998 m.). 2009 m. už antro plano vaidmenį filme "Duburys" (rež. Gytis Lukšas) ji buvo apdovanota "Sidabrine gerve". 2003 m. jai įteiktas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius, o 2020 m. - Gedimino ordino Karininko kryžius.
Pagrindiniai apdovanojimai:
- 1999 m. - Lietuvos nacionalinė premija.
- 1998 m. - Kristoforo premija.
- 1998 m. - Fortūnos premija.
- 2003 m. - Ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius.
- 2009 m. - Sidabrinė gervė.
- 2020 m. - Gedimino ordino Karininko kryžius.
- 2015 m. - Fortūnos diplomas už Motinos vaidmenį spektaklyje Aušros pažadas (rež. A. Sunklodaitė).
- 2015 m. - Festivalis „Vaidiname žemdirbiams-2015“. Geriausias nepagrindinis vaidmuo už Ilžės vaidmenį spektaklyje Gentis.
- 2014 m. - Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
- 1999 m. - Įsimintiniausia Kauno menininkė.
Aktorystės filosofija ir gyvenimo principai
Jūratė Onaitytė pabrėžia, kad svarbiausia jai ne apdovanojimai, o patirtis, kurią suteikia kiekvienas kuriamas veikėjas. Ji vertina laisvės pojūtį ir stengiasi ją suteikti kitam tiek gyvenime, tiek scenoje. Suaugusių žmonių vienas kito auklėjimas jai nepriimtinas, ir jeigu kada pati netyčia taip padaro, būna be galo gėda. Jaunystėje ji gėrėjosi Vakarų Europos šalyse gyvenančių žmonių laisvumu, palaikančiu dialogu, paremtu abipusiu išklausymu.
Aktorė teigia, kad jos scenoje įkūnytos moterys, nors dažnai ir patiriančios tragiškas pabaigas, moko drąsos būti savimi. Ji pabrėžia, kad su kiekvienu iš šių vaidmenų mirties akivaizdoje jautė gyvenimą ir tai, kad žmogus, kuris teigia savo tiesą, išlieka savimi iki pat galo. Jo niekas nepalauš, nes jis nenori prisitaikyti, kažką nutylėti, apsimesti ir pakišęs savo įsitikinimus po pagalve juos užmiršti. Ji dėkinga likimui ir režisieriams, su kuriais dirbo, kad dažniausiai skirdavo dramatinius vaidmenis - ypač stiprių asmenybių, kurios tapo jai realiomis ir stipriomis mokytojomis.
Jūratė Onaitytė nuolat mokosi dirbti su savimi - kuo mažiau kvailai konfliktuoti, mokytis valdyti egoizmą. Ji siekia būti doram, mokėti bendrauti, išklausyti - su saviaukla ateina naujas laisvės pojūtis. Ji teigia, kad negalima smerkti praeities, o galima tik nesuprasti. Smerkti gali tik nežmogišką nusikaltimą, tokį kaip tas, kuris šiuo metu vykdomas Ukrainoje.
Ji išlaiko vidinę ramybę ir spinduliuoja orumą, susikaupimą, dėmesį žodžiui, kas tampa vis didesne retenybe šių dienų skubančio žmogaus kasdienybėje. Jai pasidaro baisu, kai mato žmones, „gyvenančius“ internete, nes tai apriboja jų buvimo laisvę, jie tampa priklausomi. Ji pati stengiasi riboti buvimą virtualioje erdvėje, kad liktų laisva.
Aktorė teigia, kad visą gyvenimą save moko nebėgti, būti akimirkoje. Ji jaučiasi laiminga, nes likimas jai leido surasti savąjį kelią ir kryptingai juo eiti. Ji visada klausė savo širdies ir niekad nepanorėjo išsižadėti savo profesijos. Ji norėtų parekomenduoti perskaityti japonų autoriaus Ken Mogi „Mažoji IKIGAI knyga“ ir pasidalinti joje išskirtu laimės apibrėžimu.
