Nuo 2016 m. Lietuvos ekranuose vėl rodomas dokumentinis filmas „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“, skirtas atminti Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą. Šis filmas, kuriame persipina dokumentika ir meniniai vaidybos elementai, yra pirmasis pilno metražo darbas, pasakojantis apie partizanų ir jų ryšininkų kovą Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945-1949 m. Pagrindinė filmo ašis - dviejų partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo tragiška žūtis 1949 m. gruodžio 15 d.
Filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis scenarijų parengė remdamasis Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimais. Filme vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai, o prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai, rėmėjai ir pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis, muziką kūrė Andrius Radziukynas.
Filmo premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Vėliau jis buvo pristatytas Punske, Kauno technologijos universitete, Jurbarko kultūros centre, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, Kauno kino centre „Romuva“, Lazdijuose, Kalvarijoje, Merkinėje ir kitose vietose. 2018 m. rugsėjo 29 d. „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ dalyvavo partizanų ir tremtinių filmų festivalyje „JŪS - MŪSŲ ŠIRDYSE“, vykusiame Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje. Spalio mėnesį filmas buvo rodomas įvairiose Kauno miesto salėse, o lapkričio mėnesį - Lietuvos regionuose ir Punske.
Šis filmas yra dalis platesnio meno ir istorijos projekto, apimančio įvairius aspektus Lietuvos partizaninio karo, rezistencijos ir tremties tematiką. Dokumentika apie partizanų kovą ir aukas yra svarbi dalis siekiant išsaugoti tautos atmintį ir pagerbti tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę.
Partizaninio karo ir rezistencijos kontekstas
XX a. Lietuvos istorijoje ypatingai svarbus rezistencinės kovos laikotarpis, prasidėjęs 1944 m. ir trukęs iki 6-ojo dešimtmečio vidurio. Šiuo laikotarpiu itin aktualus tapo visuomenės švietimas, nes jos moralinius orientyrus negailestingai naikino sovietinė propaganda. Partizaninė spauda - tai karo laikotarpio spauda, kurios leidėjai dažnai likdavo anonimai, dirbdami kaip karo korespondentai ir neretai žūdami mūšiuose ar bunkeriuose.
Istorinėje medžiagoje randame įvairių dokumentinių filmų, kurie atskleidžia partizanų kovos detales. Pavyzdžiui, filmas „Ledo vaikai“ pasakoja apie Baltijos šalių okupaciją, masinius areštus ir tremtis į Sibirą, parodant vaikų ir moterų likimus atšiauriomis sąlygomis. Dokumentinis-vaidybinis filmas apie Kupiškio krašto rezistencinį judėjimą po Antrojo pasaulinio karo pristato vieną iš partizaninės kovos vadų - Albiną Tindžiulį-Dėdę.
Filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant liudininkų ir amžininkų pasakojimus, papildytus ištraukomis iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių ir archyviniais kadrais. Juozas Lukša-Daumantas, 1948 m. Paryžiuje susitikęs su dr. Nijole Bražėnaite-Poretto, su ja susituokė 1950 m. vasarą. Jis slaptai misijai atvyko iš Lietuvos, mokėsi prancūzų ir JAV žvalgybos mokyklose, tačiau 1951 m. rugsėjo 4 d. žuvo išduotas buvusio bendražygio. Nijolė Lukšienė, iki 1957 m. nežinojusi apie vyro žūtį, vėliau antrąkart ištekėjo.
Dok. filmas "Paskutinis"
Kiti filmai, tokie kaip „Laisvės kryžkelės“, pasakoja apie partizanų vadų apsisprendimą kovoti. Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pradėjęs nuo būrio vado pareigų, vėliau vadovavo Dainavos apygardai ir Pietų Lietuvos sričiai. 1949 m. jis buvo išrinktas Vyriausiosios vadovybės nariu ir LLKS pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju, o 1950 m. paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu. Jis buvo išduotas ir kankinamas, mirė 1957 m. lapkričio 29 d.
Partizanų biografijos ir aukos
Didelė dalis informacijos apie partizanų kovą saugoma archyvuose ir dokumentiniuose leidiniuose. Pavyzdžiui, straipsnyje pateikiamas ilgas sąrašas žuvusiųjų Kęstučio apygardoje, apimantis trumpas jų biografijas, kovas ir aukas už Lietuvos laisvę. Šiame sąraše minimi tokie partizanai kaip Fabijonas Abramas-Pušis, Pranas Adelberkis-Drugelis, Aleksandras Adomaitis-Špokas, Vytautas Adomaitis-Žilvinas ir daugelis kitų. Daugelis jų žuvo mūšiuose, buvo suimti, tardomi ir nuteisti lagerių bausmėmis, o kai kurie buvo išduoti ir neteko gyvybės savo slėptuvėse.
Tarp paminėtų asmenų yra ir ryšininkų bei rėmėjų, kurie rizikuodami savo gyvybėmis padėjo partizanams. Pavyzdžiui, Bronius Aksamitaskas-Toleikis buvo ryšininkas nuo 1945 m. ir nuo 1948 m. kovojo Pavidaujo būryje, vėliau buvo suimtas ir nuteistas 25 metams lagerio.
Taip pat minimi ir tremtiniai, kurie patyrė sovietinės okupacijos represijas. Sąrašuose randame tokius vardus kaip Algimantas Babarskas, kurio šeima ištremta į Irkutsko sritį, ar Bronė Globytė, kuri taip pat nukentėjo nuo tremties.
Partizanų kovos strategija ir taktika
Nors tiesiogiai detalių apie partizanų kovos strategiją ir taktiką (ginkluotę) pateiktame tekste nėra, galima daryti prielaidas remiantis filmų aprašymais ir biografijomis. Filme „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ minimi partizanų ir jų ryšininkų veiksmai pasienio ruože, o tai rodo poreikį slaptumui ir koordinacijai. Daugelis biografijų mini kovas su enkavedistais, apsupimus ir žūtis bunkeriuose, kas liudija apie partizanų pasiaukojimą ir atkaklumą.
Filme „Nematomas frontas“ akcentuojamas partizanų lyderių, tokių kaip Juozas Lukša, vaidmuo, o dokumentinis filmas apie Adolfą Ramanauską-Vanagą atskleidžia jo karinę karjerą ir vadovavimą didelėms partizanų struktūroms, kaip Dainavos apygarda.
Svarbi partizanų veiklos dalis buvo ir pogrindinė spauda, kurią platino patys partizanai, siekdami kovoti su sovietine propaganda ir informuoti visuomenę apie rezistencinį judėjimą.
Atskirų partizanų biografijos, tokios kaip Petro Babiliuso-Ridiko, kuris organizavo LLA Lydžio rinktinę, ar Antano Bakšio-Arvydo, Kęstučio apygardos ir Jūros srities vado, atskleidžia partizanų organizacinį darbą ir vadovavimo įgūdžius.
Išdavystės ir kolaboravimas
Istorinėje medžiagoje randame užuominų apie išdavystes, kurios turėjo didelę įtaką partizanų kovai. Pavyzdžiui, Juozas Lukša-Daumantas žuvo išduotas buvusio bendražygio J. Kukausko. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo išduotas bendramokslio. Šie faktai pabrėžia pasitikėjimo svarbą ir pavojus, su kuriais susidurdavo partizanai.
Nors tiesiogiai apie kolaboravimą nėra daug informacijos, pats partizanų judėjimo egzistavimas implikuoja aktyvų pasipriešinimą okupacinei valdžiai ir jos šalininkams.
| Partizano vardas ir slapyvardis | Žūties data | Žūties vieta |
|---|---|---|
| Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas | 1949 m. gruodžio 15 d. | Šlynakemyje |
| Vytautas Prabulis-Žaibas | 1949 m. gruodžio 15 d. | Šlynakiemyje |
| Fabijonas Abramas-Pušis | 1949 m. birželio 14 d. | Kęsčiuose, Tauragės r. |
| Pranas Adelberkis-Drugelis | 1949 m. birželio 14 d. | Kęsčiuose, Tauragės r. |
| Aleksandras Adomaitis-Špokas | 1945 m. lapkričio mėn. | Mikutaičiuose, Žindaičiu apyl. |
Šie duomenys atspindi tik nedidelę dalį partizanų kovos ir aukos. Kiekvienas vardas, kiekviena data ir vieta - tai liudijimas apie pasiaukojimą ir kovą už laisvę.
