Juozas Erlickas, gimęs 1953 m. kovo 3 d. Stalino mirties dieną, yra vienas populiariausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros veikėjų. Jo kūryba, pasižyminti aštria kritika posovietinės tikrovės deformacijoms ir juoko pro ašaras stilistika, pelnė jam pripažinimą kaip humoristui, poetui, prozininkui ir dramaturgui. 1997 m. jis buvo apdovanotas Nacionaline premija.

Juozas Erlickas gimė Svirkančiuose (Akmenės r.). Baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą, 1971-1975 m. studijavo lituanistiką Vilniaus universitete. Studijų metais ir vėliau jis dirbo įvairiose srityse: gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku, o po Atgimimo - „Lietuvos aido“ bei „Lietuvos ryto“ redakcijose. Respublikinėje spaudoje debiutavo 1975 m.

Jo kūrybinis kelias prasidėjo 1979 m., kai išleido pirmąją humoreskų knygą „Kodėl?“. Ši knyga ir vėlesni jo darbai atskleidė Erlicko, kaip plačios žanrinės skalės humoristinio rašytojo, gebėjimą sujungti parodijuojančių eilėraščių ciklus, epigramiškus rubajatus, humoreskas, ironiškus laiškus ir apybraižas į vientisą kūrinį. Jo kūrybos stiliaus savybė - apvertimas ir kontaminacija. Tragikomiška nuotaika kuriama klasikinės lietuvių literatūros metaforas vartojant tiesiogine prasme, o buities vaizdus - simboliškai. Gyvenimas pokomunistinėje Lietuvoje apibūdinamas antiironiškai.

Erlicko kūryboje gausu dialogų, istorinių, kultūrinių asociacijų, lietuvių rašytojus stilizuojančių ir parodijuojančių citatų. Nepriklausomybės metais jis tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku, o jo pavardė virto absurdiško komizmo sinonimu (erlickynė). Jo išeities taškas - juodasis humoras, kuriam bet koks absurdas yra gyvenimo norma. Erlickas paprastai kalba ne savo vardu, o užsidėjus primityvaus žmogelio, grafomano, iškvaišusio viršininko kaukę.

Eilėraščiuose jis imituoja sentimentalių romansų ir šlagerinių dainelių jauseną, įsijausdamas į tam tikrą psichologinį tipažą arba parodijuodamas žinomus kūrinius. Erlickas lengvai valdo sudėtingą eiliavimo techniką, žaidžia kalambūriniais sąskambiais ir epigraminėmis užsklandomis, kurdamas ironiško tono visai modernios - keturvėjiškos - lyrikos posmus.

Prozos humoreskų ir dramos scenų personažai, atėję iš jausmingų bei ironiškų eilėraščių, juda kaip prisukti manekenai uždaroje erdvėje tarp buities absurdiškumo sienų, kurių negali nei perprasti, nei peraugti. Toje erdvėje niekas nesikeičia: sakomos iškilmingos prakalbos, laukiama atvykstant labai didelio viršininko, iš Ugandos atsiunčiamos naujos herojinės staklės, vyras slepiasi spintoje, kad nesupykdytų autoritetingo žmonos meilužio. Žmogeliai stumdosi smulkiuose kivirčuose, nepajėgdami vienas kito suprasti: tas šaukia apie gaisrą, o anas kalba apie futbolo rungtynes. Po visų bergždžių spurdėjimų jų akyse lieka vietinės reikšmės liūdesys.

Nepriklausomybės laikus pasitikęs su groteskinių pjesių knyga „Gyvenimas po sniegu“ (1991), kurioje veikia Stalinas, Berija, Dekanozovas, Guzevičius, o vietiniai saugumiečiai ir partiečiai įnirtingai priešinasi Lietuvos nepriklausomybei, Erlickas, „Lietuvos aido“ bendradarbis, labai aiškiai lokalizavo komiškąjį būties absurdiškumą sovietinės sistemos išugdytoje subkultūroje. Aštriais štrichais jis kūrė apibendrintą homo sovieticus portretą. Autorius ir kalbėjo jo vardu.

Erlickas taikliai fiksuoja lūžio epochos tipiškas realijas, vertybių pervartas, drumzliną psichologinį koloritą, pridengęs ironija tramdomą pasibaisėjimą, o gal ir neviltį (policininkai reketuoja, valdininkai septyniskart paima kyšį, o nieko nepadaro, vaikigaliai užplumpina kiemsargį, o motina pataria: Išmeskit į konteinerį. Kitą paimkit).

Knygoje „Aš moku augti“ - rinktiniai populiaraus rašytojo, poeto, eilėraščiai, mėgstami įvairaus amžiaus skaitytojų. Augti - smagu! Užaugti - neblogai. Blogiausia - peraugti. Peraugėlio gyvenimas liūdnas. Nebeskiria kiaulės nuo debesies, nebesidžiaugia lauko akmenėliais, tik vargsta pats augindamas akmenis inkstuose. Nei grožio, nei naudos. Tai sykį ir pagalvojau: ar ne geriau užsiauginti eilėraštį? Jį lengva prižiūrėt, jam gana šilumos ir gerų žodžių. Net ir užaugęs eilėraštis nepuola žmonių, bet sergsti juos nuo peraugimo.

Tirštos vaizdinės faktūros pasakojimą Erlickas plėtoja netikėtomis trajektorijomis, naudodamasis paradoksu kaip pagrindine mąstymo priemone. Stiprios ir turtingos literatūrinės atminties rašytojas (vienas įžvalgiausių ir kritiškiausių recenzentų), jis suteikia savo žodžiui grakštumo, išmoningai žaisdamas kultūriniais kontekstais ir viešosios kalbos stereotipais. Jo humoras turi stiprią sintetizuojančią galią ir, tik silpnėjant paradokso šuoliams, pereina į komentatorišką aprašinėjimą.

Literatūrinę kūrybą papildo pats autorius-personažas: Erlickas atlieka dainas savo tekstais, filmuojasi TV laidose, dainavo roko operoje. Jo tekstais sukurta daug dainų. Vilniuje atidaryta kavinė, pavadinta jo vardu „Pas Erlicką“.

Kūrybos ir publikacijų sąrašas:

• „Kodėl?“: humoreskos.
• „Raštai ir kt.“: humoreskos, humoristiniai eilėraščiai ir pjesės.
• „Gyvenimas po sniegu“: pjesės.
• „Bilietas iš dangaus, arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu“: eilėraščiai ne suaugusiems.
• „Žalias pareiškimas ir kiti eilėraščiai“.
• „Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose“: eilėraščiai: šimtas giesmelių.
• „Viršūnės ir kelnės, arba Tūkstantis ir viena naktis su Ezopu“: recenzijos.
• „Knyga“.
• „History of Lithuania“: proza, eilėraščiai.
• „Aš moku augti“: eilėraščiai ne suaugusiems.
• „Juozapas. Apreiškimai: 366“.
• „Prisimynimai“: proza, eilėraščiai.
• „Bajorų“: proza.
• „Kad būtų linksma“: eilėraščiai.
• „Troleibusinės novelės; Kelionė traukiniu“: apsakymai.
• „Mano meilė stikliniais kaliošais“: misterija: keturių sparnų, su aušrine ir pašvaiste: poezija, drama, proza.
• „Ateinu su šaukštu“: istorija: poezija, proza.
• „Išeinu iš krašto“: fantasmagorija: devyni ratai.
• „Kaip išgyventi Lietuvoje?“: gyvojo klasiko Juozo Erlicko ir teptuko virtuozo Vytauto Jurkūno vadovėlis.
• „Kalendorius“.
• „Ar gali būti, kad ir mes gyvename mūsų laikais“.
• „Bijau varlės“: eilėraščiai visam žmogaus gyvenimui.
• „Pranašystės“.
• „Mylimieji“.
• „Už stiklinių lietaus grotų“.
• „Juodas vienas“: vaizdai, ženklai, pranašystės: albumas.
• „Lėkit, baltieji!“: albumas.
• „Pauzė“: albumas.
• „Rytoj būsiu geras“: albumas.
• „Ant visų kelių“: albumas.
• „Mano pasakos“: vaizdo įrašas.

Knygų leidybos metai ir leidėjai:

tags: #juozas #erlickas #gime

• Simptomai ir gydymas vaikams
• Kaip pakeisti Baby Beast 8 stikliuką
• Kaip Excel skaičiuoti trimestrus
• Didžiausias pasaulyje stručio kiaušinis
• Sužinokite, kaip prižiūrėti nešiojamąjį kompiuterį