Nėštumas - ypatingas metas moters gyvenime, kai rūpinimasis savo sveikata tampa dar svarbesnis. Mityba ir gėrimai, kuriuos vartojame, gali turėti didelę įtaką tiek būsimos motinos, tiek kūdikio gerovei. Arbata, kaip vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, ne išimtis. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias arbatas galima drąsiai gerti nėštumo metu, o kokių reikėtų vengti, ypatingą dėmesį skiriant jonažolių arbatos vartojimui.
Jonažolė, botaniškai vadinama Hypericum perforatum, yra laukinis augalas, kilęs iš Europos ir Azijos. Jo žiedai geltoni, žvaigždės formos. Tradiciškai ji renkama birželio pabaigoje apie Jonines - iš čia ir kilo pavadinimas. Augalo žiedus ir pumpurus galima džiovinti ir gaminti kapsules bei arbatas arba spausti ir naudoti aliejams bei skystiems ekstraktams gaminti. Nors paprastai ji vartojama per burną kapsulių, arbatos ar skysto ekstrakto pavidalu, jį taip pat galima tepti tiesiai ant odos kaip aliejų.
Kaip veikia jonažolė?
Nors jonažolės poveikis organizmui nėra iki galo ištirtas, manoma, kad ji veikia panašiai kaip antidepresantai. Tyrimai rodo, kad šią naudą gali lemti kelios jos veikliosios medžiagos, įskaitant hipericiną, hiperforiną ir adhiperforiną. Atrodo, kad šios sudedamosios dalys didina cheminių pasiuntinių smegenyse, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, kiekį. Šie hormonai gerina ir reguliuoja nuotaiką.
Yra tvirtų įrodymų, patvirtinančių jonažolės vartojimą gydant depresiją. 2016 m. buvo atlikta išsami 35 tyrimų apžvalga, kurioje buvo nagrinėjamas šis poveikis. Joje nustatyta, kad jonažolė sumažino lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos simptomus labiau nei placebas. Sumažino simptomus panašiu mastu kaip receptiniai antidepresantai, pasireiškė mažiau šalutinių poveikių nei receptiniai antidepresantai.
Kita galima nauda
Jonažolės taip pat buvo tiriamos ir dėl kitų ligų, pvz:
- Priešmenstruacinio sindromo (PMS). Tyrimo metu nustatyta, kad jonažolės papildai sumažino PMS simptomus.
- Žaizdų gijimas: Jonažolės gydo opas, žaizdas, sumušimus, nudegimus ir hemorojų.
- Menopauzės simptomai: Vieno nedidelio tyrimo metu nustatyta, kad vartojant skystą jonažolės ekstraktą, lyginant su placebu, žymiai sumažėjo su menopauze susijusių simptomų.
Jonažolių arbata nėštumo metu: ar tai saugu?
Nedidelis skaičius stebėjimo tyrimų buvo nagrinėjama jonažolės vartojimo rizika nėštumo metu. Jų metu nustatyta, kad priešlaikinio gimdymo dažnumui tai įtakos neturėjo. Be to, kai kurie duomenys rodo, kad jonažolė gali sumažinti vaisingumą, nes slopina spermatozoidus ir neleidžia apvaisinti kiaušinėlio.
Tačiau akušerės dažnai rekomenduoja jonažolę nuo pogimdyminės depresijos. Tik nedaugelyje tyrimų nagrinėtas jos poveikis žindymui. Jie rodo, kad į motinos pieną jo gali patekti labai mažas kiekis, tačiau neatrodo, kad žindomiems kūdikiams jis sukeltų šalutinį poveikį.
Dėl įrodymų trūkumo negalima galutinai pasakyti, ar jonažolės saugu vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Gydytoja ginekologė Aura Bartaškienė pataria: „Kai kurios [vaistažolės] gali turėti teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus), kitos gali skatinti persileidimą. Nors kalbame apie didesnius kiekius, nei kaip prieskonio į maistą, bet, manyčiau, nėštumo metu vartoti jų nereikėtų“.
Prof. Algimantas Kirkutis akcentuoja gydomųjų žolių naudą, tačiau įspėja nepiktnaudžiauti vaistingųjų augalų mišiniais. „Jei gydomės jonažole, tai ir naudokime vien jos preparatus, nes kiekvienas vaistinis augalas pasižymi skirtingu poveikiu organizmui“, - patarė prof. A. Kirkutis.
Galimas šalutinis poveikis
Dauguma žmonių, vartojančių jonažolę, nepatiria jokio šalutinio poveikio. Tačiau kai kurie žmonės praneša apie šalutinį poveikį, įskaitant miego sutrikimus, skrandžio sutrikimus, dirglumą, nuovargį ir odos bėrimus. Be to, jis siejamas su mažiau varginančių simptomų, pavyzdžiui, padidėjusiu prakaitavimu, seksualinės funkcijos sutrikimais ir nuovargiu.
Retais atvejais jonažolė gali sukelti odos ir akių jautrumą saulės šviesai. Atrodo, kad tai susiję su didelėmis dozėmis. Svarbu pažymėti, kad dauguma jos nurodomų šalutinių poveikių taip pat yra įprasti depresijos simptomai. Todėl prieš pradedant vartoti jonažolę naudinga žinoti, kaip jaučiatės.
Sąveika su kitais vaistais
Jonažolė sąveikauja su daugeliu dažniausiai vartojamų vaistų. Daugeliu atvejų ji mažina jų poveikį, tačiau gali jį ir padidinti, todėl gali pasireikšti dažnesnis ir sunkesnis šalutinis poveikis. Žinoma, kad ji sąveikauja su toliau išvardytais vaistais, be kitų:
- Antidepresantais: Vartojant su kai kuriais antidepresantais, jis gali padidinti šalutinį poveikį.
- Kontraceptinės tabletės: Netikėtas kraujavimas gali pasireikšti ciklo viduryje kartu vartojant kontraceptines tabletes ir jonažolę.
- Varfarinas: Nustatyta, kad jonažolė mažina jo veiksmingumą ir didina kraujo krešulių susidarymo riziką.
- Vaistai nuo vėžio: Nustatyta, kad jonažolė mažina kai kurių vaistų nuo vėžio veiksmingumą.
- Xanax: Nustatyta, kad ji mažina Xanax, vaistų nuo nerimo, veiksmingumą.
Kaip vartoti jonažolę?
Jonažolės yra įvairių formų, įskaitant tabletes, kapsules, arbatas, ekstraktus ir odai skirtus aliejus. Standartinis stiprumas yra 0,3 % hipericino. Dėl to sunku nustatyti tikslią dozę, tačiau daugumoje jonažolės ir depresijos tyrimų buvo naudojama 300 mg dozė tris kartus per dieną (900 mg per parą).
Tačiau kai kuriems žmonėms jonažolė gali ne padėti, o pakenkti ir tai pabrėžia fitoterapeutai.
Kokių augalų reikėtų vengti nėštumo metu?
Nėščioms moterims svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį. Kai kurios vaistažolės gali būti sudėtos į mišinį, todėl visada verta pasižiūrėti jo sudėtį. Medikė taip pat pataria nepiktnaudžiauti ir prieskoniais, kurių sudėtyje yra nėštumui galinčių pakenkti augalų. Tarp nerekomenduojamų žolelių - čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai.
Štai keletas augalų, kurių nėštumo metu reikėtų vengti:
- Čiobrelis (lot. Thymus serpyllum). Gali skatinti persileidimą.
- Rozmarinas (lot. Rosmarinus officinalis). Turi teratogeninį poveikį (vaisiaus apsigimimai).
- Purpurinis triliumas arba dvokiantis Benjaminas (lot. Trillium erectum).
- Kekinė juodžolė (lot. Actaea racemosa). Gali turėti teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus), skatinti persileidimą.
- Melsvasis sidabražiedis (lot. Caulophyllum thalictroides). Skatina gimdos susitraukimus, gali iššaukti mėnesines.
- Cascara (kavos vyšnių (uogų) arbata).
- Tikrasis skaistminas (lot. Vitex agnus-castus).
- Kininis skudutis (lot. Angelica sinensis).
- Chininmedis (lot. Cinchona). Skatina gimdos susitraukimus.
- Medvilnės lukštai (lot. Gossypium herbaceum). Skatina gimdos susitraukimus, stiprina gimdymo veiklą, gali sukelti persileidimą.
- Vaistinis skaistenis (lot. Tanacetum parthenium).
- Kininis ženšenis (lot. Panax ginseng).
- Kanadinė auksašaknė (lot. Hydrastis canadensis).
- Kadagys (lot. Juniperus). Gali skatinti persileidimus, patenka į motinos pieną, poveikis kūdikiui nežinomas.
- Svaigusis pipiras (lot. Piper methysticum). Gali toksiškai veikti kepenis naudojant ilgiau nei 2 mėnesius.
- Paprastasis saldymedis (lot. Glycyrrhiza glabra).
- Rudeninis vėlyvis (lot. Colchicum autumnale). Nuodingas augalas.
- Taškuotoji mėta (lot. Mentha pulegium). Skatina persileidimą.
- Fitolaka (Phytolacca). Nuodingas augalas.
- Rūta (lot. Ruta graveolens). Gali sukelti persileidimą.
- Vaistinis šalavijas (lot. Salvia officinalis).
- Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum).
- Sena (lot. Cassia acutifolia). Gali skatinti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą.
- Paprastoji bitkrėslė (lot. Tanacetum vulgare). Tai toksiškas augalas.
- Baltoji arbata (lot. Paeonia lactiflora).
- Pelynas (lot. Artemisia absinthium). Sudėtyje esantis cheminis elementas tujonas yra nuodingas.
- Paprastoji kraujažolė (lot. Achillea millefolium). Stimuliuoja gimdos susitraukimus.
- Rauktalapė rūgštynė (lot. Rumex crispus).
Žolelių arbata nėštumo metu: kas saugu ir ko vengti
Arbatos, kurias galima gerti nėštumo metu
Nors daugelis žolelių arbatų yra saugios, kai kurios gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tinkamai parinktos žolelių arbatos gali palengvinti daugelį nemalonių pojūčių, lydinčių nėštumą - nuo pykinimo iki miego sutrikimų.
- Ramunėlių arbata: Padeda atsipalaiduoti, mažina stresą ir nerimą, švelniai gerina virškinimą. Tačiau reikėtų gerti saikingai.
- Melisos arbata: Ramina nervų sistemą, mažina dirglumą ir padeda kovoti su nemiga.
- Mėtų arbata: Atgaivina ir padeda nuo pykinimo ar pilvo pūtimo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kiekį, nes pernelyg didelis mėtos arbatos vartojimas gali sukelti rūgštingumą. Nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą, nes gali skatinti menstruacijų atsiradimą.
- Imbiero arbata: Garsėja savo sugebėjimu palengvinti pykinimą, o tai ypač svarbu per pirmąjį nėštumo trimestrą. Imbiero arbata taip pat padeda virškinimui ir gali sumažinti uždegimą. Tačiau, kaip ir su visomis arbatomis, svarbu gerti saikingai. Džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną.
- Citrinų arbata: Gaivinantis pasirinkimas, kuris taip pat gali padėti sumažinti pykinimą. Ji suteikia organizmui daug vitamino C ir padeda stiprinti imuninę sistemą.
- Gaurometės (Ivano) arbata: Švelniai gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą ir sunkumo jausmą.
- Pankolio arbata: Padeda esant rėmeniui ar virškinimo problemoms. Padeda skatinti laktaciją.
- Erškėtuogių arbata: Natūralus vitamino C šaltinis. Ji stiprina imuninę sistemą ir suteikia daugiau jėgų.
- Bruknių lapų arbata: Turi švelnų diuretinį poveikį ir padeda sumažinti skysčių kaupimąsi.
Bendrai apie arbatos vartojimą nėštumo metu
Svarbu prisiminti, kad kiekviena moteris ir kiekvienas nėštumas yra unikalūs, todėl prieš vartojant bet kokią arbatą, ypač jei turite kokių nors sveikatos sutrikimų ar abejonių, verta pasitarti su gydytoju ar akušere.
Nėštumo metu kūnas keičiasi, todėl natūralu, kad atsiranda įvairių pojūčių - nuo rytinio pykinimo iki nuovargio ar sunkumo kojose. Tinkamai parinktos arbatos gali padėti sumažinti šiuos nemalonius pojūčius.
Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. O netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
