Psichologo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę.
Psichologo Kvalifikacijos Reikalavimai ir Registracija
Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.
Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.
Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
Etikos Kodeksas ir Atsakomybė už Pažeidimus
Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso.
Pacientų Konfidencialumas ir Informacijos Apsauga
Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.
Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Socialinių Paslaugų Namų Psichologo Veikla
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Specialūs Reikalavimai
Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją.
Darbo Turinys ir Funkcijos
Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus. Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis.
Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.
Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas.
Konsultavimas
Tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
Psichologinis įvertinimas
Tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
Profesinis kuravimas
Tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
Tyrimas
Tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
Psichologinis švietimas
Tai pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Kiti Svarbūs Dokumentai ir Teisės Aktai
Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:
- Švietimo įstatymas
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Socialinių paslaugų įstatymas
Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.
Socialinio Pedagogo Veiklos Reglamentavimas
Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais.
Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.
Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.
Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas.
Kiti socialinių pedagogų darbą reglamentuojantys dokumentai: LR Švietimo įstatymas, LRMinimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas "Dėl vaikų globos organizavimo nuostatų patvirtinimo".
Gyventojų Teisės Globos Namuose
Globos namai, teikdami ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, įsipareigoja saugoti ir puoselėti žmogaus teises.
Teisės aktų, kuriuose reglamentuojamos žmogaus teisės, paskirtis - užtikrinti, kad visi asmenys turėtų teisę pasirinkti ir dalyvauti priimant visus jų gyvenimą veikiančius sprendimus, o jų norus privalu gerbti.
Teisė į kokybiškas socialinės globos paslaugas
Asmuo turi teisę pasirinkti socialinės globos namus ir jam ar artimiesiems giminaičiams pageidaujant sudaromos sąlygos apsilankyti globos namuose prieš pradedant asmeniui teikti socialinę globą ir susipažinti su įstaigos teikiamomis paslaugomis, personalu ir kita.
Teisė į gyvybę
Užtikrinama saugi gyventojų asmeninė priežiūra. Globos namų bendro naudojimo patalpos, gyvenamieji kambariai atitinka technines, sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus. Taip pat sudaryta galimybė bet kuriuo metu pasinaudoti pagalbos kvietimo sistema ir gauti būtinąją bei tuo metu reikalingą pagalbą.
Teisė į sprendimų priėmimą
Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu globos namuose priėmimą, išklausoma, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama tarpusavio supratimo. Kiekvienas Globos namų gyventojas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus svarbiais savo gyvenimo klausimais: dėl paslaugų atsisakymo, dėl teisės dalyvauti rinkimuose, gyventojų apklausose, susirinkimuose, skundų, prašymų pateikime (Skundų ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo tvarka), asmeninių finansų tvarkyme (Globos namų gyventijų asmeninių pinigų ir kitų materialinių vertybių saugojimo, naudojimo ir apskaitos tvarka).
Sveikatos priežiūros paslaugos pagal gyventojų poreikius organizuojamos ir teikiamos gyventojų sutikimu, gyventojai gali atsisakyti gydymo, turi teisę priimti sprendimus dėl savo gydymo, o taip pat atsisakyti gydytojo paskirto gydymo. Gyventojo valia, patvirtinama jo parašu med. dokumentuose.
Teisė nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus elgesio ir smurto (įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą)
Personalo ir globojamų asmenų skaičiaus santykis garantuoja tinkamą įstaigos veiklos organizavimą ir gyventojų poreikių tenkinimą laiku. Didelis dėmesys skiriamas tinkamam darbo krūvio paskirstymui ir darbuotojų kompetencijai. Darbuotojai turi tinkamas asmenines savybes dirbti su senyvo amžiaus asmenimis ar suaugusiais asmenimis su negalia bei teisės aktuose nustatytą reikiamą profesinį išsilavinimą, išklausę mokymus, įgiję licencijas. Darbuotojai tobulina įgūdžius, mokydamiesi valdyti agresyvų elgesį, konfliktų psichologijos bei smurto prevencijos.
Tinkamos apgyvendinimo sąlygos globos namuose yra pagrindinis garantas, užtikrinantis gyventojų teisę nebūti kankinamam ir nepatirti žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio. Gyventojams užtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu gyventojų ir darbuotojų pasitikėjimu, pagarba, tarpusavio supratimo ir susitarimo principais. Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis į globos namų administraciją, personalą ar institucijas už įstaigos ribų dėl įvykusios ar galimos fizinės, psichologinės, materialinės ar finansinės, seksualinės prievartos, diskriminacijos ar kitų asmens teisių pažeidimų.
Teisė į judėjimo laisvę, įskaitant laisvę nuo suvaržymų
Užtikrinama gyventojų specialiesiems poreikiams pritaikyta aplinka, reikalinga kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti. Asmens higienos patalpos lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, garantuojančios privatumą ir saugumą. Globos namuose netaikomi suvaržymai. Darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, vadovaujasi žmogaus laisvės neliečiamumo principu. Veiksniam asmeniui taikyti bet kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu. Gyventojo sveikatos priežiūrai sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia realus pavojus arba būtina jį guldyti į stacionarią sveikatos priežiūros įstaigą, taip siekiant apsaugoti kitus globos namų gyventojus.
Gyventojams užtikrintos palankios sąlygos ir galimybės netrukdomai išvykti iš įstaigos laikinai ar visam laiku, jeigu jis to pageidauja, laikantis gyventojo geriausio intereso principo pagal patvirtintą Globos namų gyventojų laikino išvykimo tvarką.
Teisė į orumą
Darbuotojai gerbia gyventojų orumą kaip ypatingą vertybę. Gyventojas turi teisę išsakyti savo nuomonę, pageidavimus dėl globos namuose dirbančio personalo atliekamų funkcijų, elgesio, paslaugų teikimo, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo ir kita. Užtikrinta galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti pageidaujamą religiją, neribojamos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Slaugomam asmeniui užtikriname oraus gyvenimo sąlygas pagal individualius poreikius - maitinimosi, kasdieninės higienos ar kita reikalinga pagalba, sudarome sąlygos bendrauti su kitais asmenimis.
Teisė į privatumą
Gerbiama kiekvieno gyventojo teisė į asmens tapatumą ir privačią erdvę. Gyvenamojoje aplinkoje kiek įmanoma garantuojamas privatumas, personalas į kambarį įeina tik pasibeldęs, gyvenamosiose patalpose nenaudojamos stebėjimo kameros ar kiti stebėjimo būdai. Gyventojams sudaroma galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, užsirakinti savo asmenines gyvenamąsias patalpas, spintelę. Globos namų darbuotojai vadovaujasi įstaigos direktoriaus patvirtintomis Salako socialinės globos namų privatumo užtikrinimo taisyklėmis. Taip pat įstaigoje yra patvirtinta Salako socialinės globos namų gyventojų asmens duomenų privatumo politika.
Teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas
Globos namų pareiga - užtikrinti, kad gyventojai turėtų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas bei galėtų gyventi jiems įprastą kasdienį gyvenimą. Pagal nustatytas normas kiekvienam gyventojui suteiktas privatumą užtikrinantis gyvenamasis plotas, atitinkantis teisės aktų nustatytus higienos reikalavimus ir derinant kambaryje gyvenančiųjų interesus bei poreikius. Kiekvienam gyventojui siekiama sudaryti jam patogias gyvenimo sąlygas jas pritaikant prie gyventojo fizinių galimybių. Kuriama jauki, namų aplinkai artima aplinka, sudarant galimybę gyventojams tvarkytis pagal savo poreikius ir pomėgius.
Teisė į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą
Įstaigoje tinkamai ir laiku organizuojamos bei teikiamos licencijuotos bendrosios asmens sveikatos priežiūros - slaugos, masažo paslaugos. Sveikatos priežiūros paslauga yra koncentruota į asmens sveikatos palaikymą, profilaktiką, slaugą ir kokybišką nuolatinę priežiūrą, aprūpinimą reikalingomis slaugos ir techninės pagalbos priemonėmis. Gyventojams sudaryta galimybė pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją, užtikrinamas jo dalyvavimas priimant visus sprendimus, gerbiama jo teisė atsisakyti gydymo.
Teisė į informaciją (saviraiškos laisvė)
Kiekvienas gyventojas turi teisę turėti savo įsitikinimus, nuomonę ir juos laisvai reikšti. Jokiomis priemonėmis nėra varžoma asmens laisvė išsakyti savo nuomonę, pageidavimus ar kritines pastabas dėl problemų, iškilusių teikiant socialinę globą. Gyventojams nekliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Gyventojai turi teisę, gauti visą informaciją apie save (Žodžiu, raštu ir kt.). Teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas laisvas politinių pažiūrų pasirinkimas, galimybė viešai reikšti savo nuomonę, praktikuoti pageidaujamą religiją, neribojamos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Globos namuose sudaromos sąlygos gyventojų sielovadai. Globos namai tarpininkauja, kad gyventojai atliktų pilietines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisė skųstis (teisė į veiksmingą teisinę gynybą)
Gyventojai supažindinami su savo teise kreiptis į globos namų administraciją, personalą ar institucijas už globos namų ribų dėl įvykusios ar galimos fizinės, psichologinės, materialinės ar finansinės, seksualinės prievartos, diskriminacijos ar kitų asmens teisių pažeidimų. Gyventojo kreipimosi teisė nėra varžoma. Gyventojai supažindinami su skundų ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo globos namuose tvarka ir žino, kad, baigus nagrinėti skundą ar prašymą, jam priimtina forma jis bus supažindintas su gautomis išvadomis bei sprendimais. Raštu pateikti skundai ir prašymai bei priimti sprendimai registruojami atskirame žurnale. Sudarytos sąlygos globos namų gyventojams ir lankytojams atsiliepimus teikti anonimiškai.
Teisė į lygybę (nediskriminavimas)
Gyventojų teisės įgyvendinamos be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Visi globos namų gyventojai yra lygūs ir turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo.
Teisė į dalyvavimą ir socialinė įtrauktis
Gyventojams užtikrinama galimybė savarankiškai dalyvauti bendruomenės kultūriniame, politiniame ir visuomenės gyvenime. Sudarytos sąlygos dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus, balsuoti ir savarankiškai priimti sprendimus. Stengiamasi gyventojus įtraukti į globos namų veiklą, užtikrinant jų dalyvavimą įvairiose globos namų veiklos srityse. Planuojant ir teikiant pagalbą, paslaugas, priemones ar naudojant įvairius darbo metodus ugdomas gyventojo savarankiškumas, motyvacija pačiam atlikti įvairias veiklas palaikymas, skatinimas, didinimas. Gyventojai įtraukiami dalyvauti poreikių vertinime, išsikeliant tikslą/us, bei sudarant individualų socialinės globos planą bei teikiamų paslaugų kokybės vertinimo procese, išreiškiant savo nuomonę apklausos anketose.
Gyventojai skatinami aktyviau įsitraukti, priimant jų gyvenimą ir priežiūrą veikiančius sprendimus. Kolektyvinei gyventojų nuomonei bei pageidavimams, sprendžiant iškilusias problemas, atstovauja Globos namų taryba. Jos veikla organizuojama pagal įstaigoje paruoštus ir patvirtintus Globos namų tarybos nuostatus. Gyventojai turi teisę gauti kokybiškas mobilumą palengvinančias priemones, įrenginius.
Skemų globos namų gyventoja: „Mane buvo išrengę nuogai, tyčiojosi“
Gyventojų Pareigos Globos Namuose
8.1. gerbti visus šalia esančius ir kito žmogaus nuomonę;
8.2. su darbuotojais bendrauti ir bendradarbiauti geranoriškai, mandagiai;
8.3. laikytis konfidencialumo principų;
8.4. siekti savarankiškumo;
8.5. gerbti kitų gyventojų privatumą;
8.6. informuoti apie nepagarbų elgesį ar patiriamą smurtą;
Gyventojams parengiamas teisių sąrašas jiems suprantama kalba (priedas Nr. 1, priedas Nr. 2) ir viešinami įstaigos stenduose.
Gyventojų Teisių chartija įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos. Su Teisių chartija žodžiu supažindinami gyventojai.
tags: #psichologines #pagalbos #tvarkos #aprasas #globos #namuose
