Periodizacija yra pirmasis partizaninių kovų etapas, apimantis 1944 m. vasarą iki 1946 m. pavasarį, kuris nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo. Šis laikotarpis, apibūdinamas kaip ofenzyvinis Pasipriešinimo etapas, prasidėjo dėl naujų politinių-karinių pokyčių, įvykusių 1944 m. Antrasis etapas, nuo 1946 m. vasaros, laikomas defenzyviniu.
1944-1946 m. laikotarpio Pasipriešinimo tyrimas žinomas tik bendrais bruožais, nes medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek jų slaptas pobūdis. Didžiausią dalį prieinamos medžiagos sudaro J. Lukšos-Daumanto "Partizanai", taip pat kitų archyvų slapti fondai.
Šaltinių bazė ir jos pažinimo problemos
Tyrinėjant 1944-1946 m. įvykius, sprendžiamos dvi pagrindinės problemos: bendroji 1944-1946 m. dokumentų grupės analizė ir jų panaudojimas (patikimumo ir informatyvumo lygmuo). Svarbu nustatyti šių dokumentų vietą ir reikšmingumą, analizuojant Pasipriešinimo veiklą, kovą, tikslus, siekius, kovos pobūdį ir jos galios šaltinius. Taip pat svarbu įvertinti pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus.
Nors archyvuose saugomos gausios medžiagos, tai tėra nedidelė dalis egzistavusių dokumentų. Dalis dokumentų 1951 m. pateko priešui į rankas arba dingo be žinios. Kiti dokumentai, nebuvo skirti sunaikinti, bet buvo dedami į slaptus archyvus jau nuo 1944-1945 m. Jie buvo supakuoti į įvairias talpas (maišus, stiklinius butelius) ir užkasti į žemę, paslėpti pas patikimus žmones arba perduoti saugoti pas kaimynus. Tokiu būdu 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių rajone. Nuo 1989-1990 m. randama vis daugiau paslėptų archyvų, pvz., 1989-1990 m. paslėptas prie Aukštalkių k. Žaliosios rinktinės archyvas (1991 m.), taip pat rasti paketai partizanų dokumentų, deja, jau sugadinti drėgmės, apie Gudžiūnus (1992 m.), bidonai Maironio rinktinės dokumentų Krakių apylinkėse (1994 m.), paslėpti dokumentai prie Ukmergės ir kt. (566; 63,3; 731,20). Nuo 1995 m. Jurbarko rajone patys gyventojai aktyviai dalyvavo ieškant ir perduodant archyvinę medžiagą, nors tai ir buvo susiję su didele rizika.
Nuo 1978 m. kaupiama medžiaga apie 1940-1950 m. laikotarpį, tačiau ne visada pavyksta rasti patikimų šaltinių, leidžiančių dokumentuoti kovos prieš Pasipriešinimą eigą 1944-1945 m. su pakankama apimtimi.
Sovietų okupacini struktūrų archyvai
Padėtis raštvedyboje sovietų okupacinių struktūrų archyvuose ėmė keistis tik 1944 m., ypač 1945-1946 m., pradėjus formuotis LSSR NKVD-NKGB archyvui. Šiuose archyvuose buvo kaupiami vidinis susirašinėjimas, keičiamasi informacija. Raštvedyba, vienokių ar kitokių dokumentų trūkumas buvo nuolatinė problema 1945-1946 m. Iki 1944 m. viduje veikė įvairūs padaliniai, įskaitant žvalgybos skyrius.
1944 m. gruodžio mėn. buvo pranešama apie partizanų veiklą 1944-1945 m. kovinių operacijų, ypač valsčių centrų puolimo metu. Nors dokumentai ir buvo kaupiami, pasitaikydavo ir NKGB medžiagos. 1945 m. balandžio 27 d. operatyviniais dokumentais pametė Trakų aps. 1954 m. buvo sunaikinta daug periferinio lygio archyvinės medžiagos (1945-1947 m.). Selsovietų ir dalis valsčių dokumentacijos buvo sunaikinta iki 1948 m. Dalis dokumentų buvo perduota į Centrinį operatyvinį archyvą, kuriame sukaupta 1941-1945 m. medžiaga. KGB Baltarusijos padalinio archyvas taip pat turi duomenų apie 1941-1945 m. laikotarpį.
Lietuvoje didžiausia šaltinių bazė 1944-1946 m. laikotarpiui saugoma Lietuvos ypatingajame archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Taip pat medžiagos randama muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose. Tačiau dalis medžiagos dar nėra įvestinta į mokslinę apyvartą, t. y. interpretuota.
Okupantų taktika ir Pasipriešinimo slopinimas
Karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybės 1945 m. vasarą-1946 m. lėmė okupantų veiksmus, nukreiptus Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme. Okupantų karinis puolimas 1945 m. vasarą ir vėlesnės slopinimo priemonės buvo nukreiptos prieš partizanų kovą. 1944-1945 m. vyko intensyvios operacijos, tokios kaip gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija, taip pat sausio-vasario operacijos. Partizanų veiksmai žiemojimo periodu ir okupantų pavasarinis puolimas su pavasario kovos taktika buvo svarbūs šio etapo bruožai.
Okupantų taktikos pokyčiai 1945-1946 m. apėmė "priešrinkiminę kovą" ir "rinkimų" akcijų žlugimą. Šiuo laikotarpiu vyko aktyvi kova, kurios metu buvo naudojamos įvairios slopinimo priemonės.
"Люблин 1944: Утром ГЕРОИ, вечером ВРАГИ — Как СССР уничтожил польских союзников?"
Partizanų organizacijos ir jų veikla
1944 m. vasarą-1945 m. susikūrė įvairios partizanų sąjūdžio ir organizacijos. Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sąjūdis, Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis, Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų organizavimasis - tai tik dalis struktūrų, kurios pradėjo savo veiklą. Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės vyko prieš stiprias priešo pajėgas ir dislokaciją. Antipartizaninė taktika dažnai baigdavosi nesėkme.
1945 m. vasarą-1946 m. tęsėsi įvairių apygardų ir rinktinių veikla: 3-ioji Šiaurės LLA apygarda - LLA Panevėžio apygarda, 3 LLA Vytauto apygarda, LLA Didžiosios Kovos apygarda, LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas. Taip pat veikė LLA Žemaičių Legiono rinktinės, Lietuvos partizanų Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė, Tauro apygarda su jos rinktinėmis, (Dzūkų) rinktinės susiformavimas, Dzūkų grupė. LLA ir LPS centrų veikla 1945 m. birželio-rugsėjo mėn., Kauno pogrindis ir LIK tragedija - tai svarbūs įvykiai, susiję su Pasipriešinimo organizavimu ir koordinavimu.
Dokumentų klastojimas ir interpretacija
Viena iš svarbių problemų, tiriant 1944-1946 m. laikotarpį, yra dokumentų klastojimo ir falsifikacijos klausimas. Yra dvi kraštutinės nuomonės šiuo klausimu: viena vertus, dokumentai laikomi originaliais, kita vertus, pastebimas "falsifikatofobija" ir primityvizmas. Yra atvejų, kai dokumentai buvo falsifikuojami, siekiant pakeisti įvykių eigą ar nuslėpti nusikaltimus.
Okupantų vadovybė, tokia kaip S. Kruglovas, B. Kobulovas, A. Apolonovas, 1944-1945 m. neturėjo laiko ar galimybių išsamiai analizuoti ir falsifikuoti dokumentus. Tačiau vėlesniu laikotarpiu, ypač 1945-1946 m., pastebima tendencija klastoti dokumentus, siekiant nuslėpti karinius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ar pateisinti represijas. Tokie dokumentai, kaip "Savotiškas "objektyvus" padirbinys", turėjo įtakos Pasipriešinimo dokumentų analizei.
Svarbu kritiškai vertinti visus šaltinius, atlikti lyginamąją analizę ir atsižvelgti į dokumentų kilmę bei kontekstą. Tai padės išvengti klaidų ir tiksliau atspindėti Pasipriešinimo kovos eigą.
