Jau ne vienus metus gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais, kad Lietuvos telkiniuose įsiviešpatavo rainuotieji vėžiai.
Iš Šiaurės Amerikos atklydę rainuotieji vėžiai vis labiau užkariauja mūsų vandens telkinius, grasindami iš jų išstumti vietos siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius.
Manoma, kad jie mūsų telkiniuose atsirado dėl keleto priežasčių. Viena jų - žmonės, nepažindami rainuotųjų vėžių ir neskirdami jų nuo plačiažnyplių ir siauražnyplių, juos gaudė, galbūt parsivežė iš užsienio ir paleido į savo telkinius. Vėliau, kai mokslininkai pradėjo atlikti tyrimus, pamatė, kad čia ne mūsiškiai vėžiai.
Gausi vėžių invazija Lietuvos telkiniuose užfiksuota 1994 m.
Didžiausia bėda, pašnekovės teigimu, - kad rainuotieji vėžiai, palyginti su mūsiškiais, yra visiškai nereiklūs aplinkai: nei vandens švarumui, nei vandens temperatūrai, nei apšvietimui. Plačiažnyplius vėžius limituoja vandens švarumas. Jei padaugėja biogenų, vanduo susidrumsčia ir jie žūsta.
Pasak mokslininkės, jie labai agresyvūs ir nereiklūs maistui. Tai reiškia, kad ėda viską: pradedant prasčiausiu maistu - žole, baigiant vieni kitais.
Kita didžiulė bėda - kad telkinyje, kuriame įsikuria, jie viską naikina. Pirmiausia, ėda visų žuvų ikrus. Antra, jie yra vėžių maro nešiotojai, tačiau patys juo neserga.
Jie aktyviai plinta, jų visur daug. Kaip sakė pašnekovė, net Neryje, kur yra ir sunkiųjų metalų, ir švino, apstu rainuotųjų vėžių.
Normaliai jie žuvų nepagauna, bet jei pavyksta nugvelbti kokią paliegusią ar sergančią, tai jiems jau puota.
Rainuotieji vėžiai vikrūs ir sparčiai dauginasi, yra mažesni už mūsiškius. Juos atskirti, pasak J.Radžiūnienės, galima tik ištraukus iš vandens. Rainuotųjų vėžių uodegėlė yra tamsiai ruda su dar tamsesniais dryžiais. Akys šviesiai pilkos, o plačiažnyplių - tamsiai rudos.
Nors jie daro nepataisomą žalą mūsų vandens telkinių gyventojams, žmogui jie nepavojingi, juos galima valgyti.
Visus vėžius, nesvarbu, jie rainuotieji ar ne, reikia virti kunkuliuojančiame vandenyje - 100 laipsnių temperatūroje - ne mažiau kaip penkiolika minučių. Jos teigimu, tik gurmanai, kurie atskiria vėžio rūšį pagal mėsos skonį, gali pasakyti, kad valgo kitokį vėžį. Išvirti jie atrodo taip pat, kaip ir mūsų vėžiai.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad daugiau nei pusėje Lietuvos ežerų yra šių vėžių.
Svarbiausias klausimas - kaip juos naikinti, kol jie neišnaikino mūsiškių vėžių ir žuvų.
J.Radžiūnienės teigimu, dabar paskelbta Aplinkos ministerijos programa, pagal kurią invazinėms rūšims turi būti taikomos specialaus naikinimo priemonės. Būtent Balsio ežerui parengtas tas veiksmų planas. Norint, kad jų neliktų, juos reikia gaudyti ir naikinti“, - sakė mokslininkė.
„Artemis II“ klausimų ir atsakymų transliacija su dr. Vidu Dobrovolsku
Nors gaudymas yra vienas iš aktyvių kovos su jais būdų, jis nėra vienintelis. Yra ir biologinių reguliavimo būdų juos naikinant. Pavyzdžiui, Juodkrantėje kormoranai naikinami šaudant petardas, kad atšoktų kiaušiniai, kai išgąsdintos patelės pakyla. Dėl to neišsirita jaunikliai.
Šiltos vasaros naktys - tinkamiausias metas vėžiauti, gera proga parodyti atėjūnams vėžiams, kad pas mus vasaroti nedera. Taigi rytoj 21 val. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija bei Lietuvos gamtos fondas kviečia vėžiauti Balsio ežere, kuriame, pasak organizatorių, rainuotieji vėžiai jau visai prarado svečių kuklumą ir įsijautė į šeimininkų vaidmenį.
Jolantos Radžiūnienės gimimo data yra svarbi informacija, tačiau pagrindinis straipsnio dėmesys skiriamas rainuotųjų vėžių invazijai Lietuvoje.
tags: #jolanta #radziuniene #gime
