Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino jodą kaip vieną svarbiausių mikroelementų gyventojų sveikatai, o jo trūkumas sukelia daugybę sutrikimų, žinomų kaip „jodo deficito sukelti sutrikimai“. Lietuva priskiriama jodo deficito regionui, nes jodo beveik nėra vietiniame vandenyje ir dirvožemyje, todėl jo trūksta ir augaliniame bei gyvūniniame maiste. Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais, o vienas tarptautinės vaikų fondo (UNICEF) remiamos programos metu atliktas tyrimas parodė, kad tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą.
Didžiausią riziką kelia jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu. Skydliaukės hormonai trijodtironinas (T3) ir ypač tiroksinas (T4) yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų kiekis, o tai trikdo vaisiaus nervinės sistemos vystymąsi. Jodo trūkumas nėštumo metu gali lemti persileidimus, padidėjusį mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, spazminę displegiją, žvairumą ir kretinizmą.
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios jodo, o tuo pačiu ir skydliaukės hormonų, stygiui. Jų vystymasis prasideda jau pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir tęsiasi iki dvejų-trejų metų po gimimo. Tyrimai rodo, kad net lengvas ar vidutinio sunkumo jodo trūkumas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, gali būti susijęs su blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, silpnesniu dėmesiu ir atmintimi, lėtesniais mokymosi gebėjimais. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad jodo stoka yra pagrindinė išvengiama smegenų pažeidimo priežastis pasaulyje. Regionuose, kur jodo suvartojama nepakankamai, gyventojų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) yra mažesnis.
Jodas organizme nėra kaupiamas, todėl jį būtinas suvartoti reguliariai su maistu ar papildais. Nors pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai, net 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu). Tačiau, kaip minėta, Lietuvos dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje užaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio negausime.
Rekomenduojamos jodo paros dozės
PSO rekomenduoja suaugusiam žmogui per parą gauti 150 µg (mikrogramų) jodo. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2015 m. patvirtintose fiziologinėse normose nėščioms ir žindančioms moterims rekomenduojama suvartoti 200 µg/d jodo. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 µg, o žindančioms moterims - 290 µg.
| Amžius, populiacija | Rekomenduojama jodo paros dozė µg/d |
|---|---|
| Naujagimiai 0-6 mėn. | 50 |
| Naujagimiai 7-12 mėn. | 70 |
| Vaikai 1-3 m. | 90 |
| Vaikai 4-6 m. | 100 |
| Vaikai 7-10 m. | 120 |
| Vaikai ≥11 m. | 150 |
| Nėščios moterys | 200-290 |
| Žindančios moterys | 290 |
Nėštumo metu mitybos reikšmė ženkliai išauga. Nors būsimosios mamos žino apie folio rūgšties, vitamino D ir geležies svarbą, vis dar per mažai dėmesio skiriama jodo svarbai, skatinančiam vaisiaus smegenų vystymąsi. Jodo trūkumas dažnai neturi aiškių simptomų, tačiau jo pasekmės vaikui gali būti ilgalaikės. Kai kurie tyrimai parodė, kad net nedidelis jodo trūkumas nėštumo metu gali nulemti nedideles mokymosi ir elgesio problemas ateityje, nors gali ir niekaip nepaveikti. Didelis jodo trūkumas nėštumo metu gali padidinti tikimybę, kad vaikas ateityje turės klausos sutrikimų.
Druskos jodavimas - tai paprasta, pigi, saugi ir veiksminga jodo trūkumo prevencijos priemonė. Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma programa, siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl jodo trūkumo. Joduotą druską reikia tinkamai laikyti ir vartoti: jodas yra lakus elementas, kuris, druską laikant nesandariuose induose, išgaruoja, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduota druska barstyti patiekalus juos jau pagaminus arba baigiant gaminti. Perkant joduotą druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją (palankiausia yra 20-40 mg/kg), pagaminimo bei galiojimo datą, pakuotės sandarumą.
Taip pat galite vartoti maisto papildus, skirtus planuojančioms pastoti ar nėščiosioms, kuriuose yra reikiamas jodo kiekis (bent 150 µg). Jei jums buvo diagnozuoti skydliaukės veiklos sutrikimai ar skydliaukės liga, prieš pradedant vartoti jodo papildus, būtina pasitarti su gydytoju. Per didelis jodo kiekis (daugiau nei 500-1100 µg/d) taip pat gali slopinti vaisiaus skydliaukės funkciją, sukelti hipertiroidizmą, todėl svarbu laikytis rekomenduojamų dozių.
Nėštumas ir jodas: ką reikia žinoti
Tyrimas NATRIJOD parodė, kad Lietuvos gyventojai turi mityba koreguojamų rizikos veiksnių sveikatai - druskos vartoja ženkliai per daug, o jodo - vis dar per mažai. Tai patvirtina, kad jodo vartojimas nėštumo laikotarpiu yra visuomenės sveikatos problema, kurios negalima ignoruoti.
