Graikų mitologijoje Persejas yra vienas žymiausių didvyrių, garsėjantis savo drąsa ir sumanumu. Jo istorija, kupina dieviškos kilmės, stebuklingų kelionių ir epinių kovų, įkvėpė daugybę vėlesnių mitų ir meno kūrinių. Persejas - Dzeuso ir mirtingosios Danajos sūnus, kurio gimimas ir likimas buvo apipinti dieviškais įvykiais.
Karaliui Akrisijui buvo išpranašauta, kad jį nužudysiąs anūkas (dukters sūnus). Jis liepė pastatyti požeminius rūmus (pagal kitą legendą - geležinį bokštą) ir uždarė mergaitę, savo dukterį Danają. Bet Dzeusas, aukščiausiasis dievas ir Olimpo valdovas, pavirtęs aukso lietumi, prasiskverbė į rūmus per stogą. Taip Dzeusas iškėlė vestuves su Argo karaliaus dukterimi.
Kai gimė Dzeuso ir Danajos sūnus Persejas, Akrisijas, bijodamas pranašystės, uždarė dukterį į skrynią ir įmetė į jūrą. Skrynia pasiekė krantą, bangos ją atplukdė į Serifo salą. Ten skrynią pagavo Diktis, jis paėmė ir nunešė į savo brolio Serifo karaliaus Polidekto rūmus. Diktis turėjo brolį, Serifo karalių.
Kai Persejas užaugo, Polidektas sukvietė savo brolius, o drauge su jais ir Perseją, ir prisakė visiems atnešti jam vestuvinių dovanų, nes jis rengiąsis vesti Hipodamiją, Oinamajo dukterį. Persejas išdidžiai pareiškęs, kad jeigu karalius pareikalausią, jis mielai atnešiąs jam dovanų Gorgonės galvą. Tai buvo drąsus ir rizikingas pažadas, nes Gorgonės buvo baisios pabaisos, kurių žvilgsnis galėjo paversti žmogų akmeniu.
Į kelionę susiruošusį Perseją ėmėsi lydėti Hermis, dievų pasiuntinys, ir Atėnė, išminties ir karo deivė. Jie padėjo jam įgyti stebuklingų daiktų, reikalingų kelionei. Pirma, Persejas atvyko pas Forkino ir Keto dukteris, vadinamas Grajomis, tai yra senėmis, nes jos jau gimdavo senos. Grajos buvo trys: Enio, Pefredo ir Deino, jos buvo Forkino ir Keto dukterys ir Gorgonės seserys. Visos trys turėjo vieną akį ir vieną dantį. Jais naudodavosi paeiliui, vieną kartą - viena, kitą kartą - kita. Persejas surado akį ir dantį, atėmė iš jų ir tik tada joms atidavė, kai grajos parodė jam kelią pas nimfas. Nimfos turėjo sparnuotus sandalus, stebuklingą krepšį ir šalmą, darančius nematomu. Viso šito jam reikėjo kelionei. Užsimetė krepšį ant pečių, apsiavė sandalais, ant galvos užsidėjo šalmą. Dabar matė jis visus, o jo niekas negalėjo matyti.
Hermis jam dar davė metalinį pjautuvo pavidalo kardą. Dabar su sparnuotais sandalais Persejas galėjo lėkti į Okeaną. Ten, pasaulio pakraštyje, gyveno Gorgonės. Persejas jas užklupo netikėtai, bemiegančias. Gorgonių galvas dengė gyvačių žvynai, jų dideli dantys - kaip šernų iltys, rankos geležinės, sparnai auksiniai, ir kas tik išdrįsdavo į jas pažvelgti, virsdavo akmeniu.
Persejas į jas ėjo, atsukęs nugarą, ir žiūrėjo tiktai į jų atspindį variniame skyde. Jo ranką valdė pati Atėnė, su jos pagalba jis nukirto Medūzai galvą. Tuo momentu iš jos iššoko sparnuotas arklys Pegasas ir Chrisaoras, Geriono - giganto su trimis kūnais - auksakardis tėvas. Persejas įmetė Medūzos galvą į stebuklingą krepšį ir išvyko namo raitas ant Pegaso.
Keliaudamas namo, Persejas pateko į Etiopiją, kur karaliavo Kefėjas. Ant jūros kranto jis išvydo karaliaus dukterį Andromedą, kaip tik tuo metu, kai ją nešė aukoti jūros pabaisai. Vos tik išvydęs Andromedą, jis ją pamilo. Persejas tuoj pat pažadėjo Kefėjui užmušti pabaisą ir išvaduoti Andromedą, jei tėvas sutiksiąs ją atiduoti jam už žmoną. Abu prisiekė vykdysią savo pažadus. Persejas užmušė pabaisą ir, sudaužęs grandines, tuoj pat išlaisvino Andromedą.
Tačiau Andromeda buvo pažadėta Finėjui, Kefėjo giminaičiu, nes Andromeda buvo sužadėta su juo. Grįžęs namo, Persejas rado labai vargstančią savo motiną Danają ir įtėvį Diktį. Kol Persejas nebuvo, karalius Polidektas juos taip persekiojo, kad jiems teko ieškoti apsaugos prie aukuro. Persejas atvyko pas karalių, ir šis baisiausiai persigando, pamatęs jį sugrįžus. Karalius manė, kad Persejas bus žuvęs. Polidektas sukvietė savo draugus kovai su Persėju, bet šis tik parodė jiems Gorgonės galvą ir jie beregint suakmenėjo.
Tada Persejas padarė Diktį Serifo karaliumi. Jis atidavė Hermiui sandalus, krepšį ir šalmą, o Atėnei Paladei - Medūzos galvą. Hermis šias dovanas grąžino nimfoms, o Gorgonės galvą Atėnė įtaisė savo skydo viduryje.
O persigandęs Akrisijas atsiminė pranašystę ir, palikęs Argą, išvyko į Pelazgo žemę. Larisos karalius Teutamidas kaip tik rengė gimnastikos žaidynes savo mirusiam tėvui paminėti. Persejas atvyko čia, norėdamas dalyvauti rungtynėse. Kai jis penkiakovės metu metė diską, netikėtai pataikė Akrisijui į koją ir taip smarkiai, kad tas čia pat krito negyvas. Dabar didvyris suprato, kad pranašystė išsipildė ir palaidojo Akrisiją už miesto.
Po senelio mirties jis galėjo grįžti į Argo sostą, bet manė, kad nuodėmė paveldėti sostą iš to, kas mirė nuo tavo rankos. Todėl jis išvyko į Tirintą, kur tada karaliavo Akrisijo brolio Proito sūnus Megapentas. Su juo Persejas pasikeitė sostais, ir taip Megapentas tapo Argo karaliumi, o Persejas karaliavo Tirinte.
Persejas ir Andromeda turėjo devynis vaikus. Vyriausias sūnus buvo Persas, iš jo kilo senovės Persijos valdovai.
| Nuotykis | Rezultatas |
|---|---|
| Kova su Gorgone Medūza | Nukirto Medūzos galvą, gavo Pegasą ir Chrisaorą. |
| Išgelbėjo Andromedą nuo jūros pabaisos | Vedė Andromedą, tapo Etiopijos karaliumi. |
| Nugalėjo karalių Polidektą | Išlaisvino motiną Danają ir įtėvį Diktį, padarė Diktį Serifo karaliumi. |
| Per pranašystę nužudė senelį Akrisijų | Pranašystė išsipildė, palaidojo senelį. |
Persejo istorija - tai ne tik pasakojimas apie herojiškus darbus, bet ir apie likimą, dieviškąją intervenciją ir žmogaus galią įveikti net didžiausius iššūkius. Jo nuotykiai ir palikuonys padarė jį svarbia figūra graikų mitologijoje, simbolizuojančia drąsą, sumanumą ir narsa.
