Vidurių užkietėjimas - tai būklė, kuomet sulėtėja ar visiškai sustoja žarnyno judesiai, todėl atsiranda sunkumų tuštinantis. Tai dažna problema įvairaus amžiaus vaikams, tačiau ypač dažnai ji pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams iki 10 metų. Statistika rodo, kad 3-10 % visų apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus yra susiję būtent su vidurių užkietėjimu. Sutrikimui būdingos kietos išmatos, retas tuštinimasis, stipri stanga tuštinantis, pojūtis, kad išsituštinimas nebuvo pilnas, ir išmatų susikaupimas storojoje žarnoje. Visi šie požymiai gali pasireikšti kartu arba atskirai.
Kada diagnozuojamas vidurių užkietėjimas?
Apibrėžti, kas yra "normalus" tuštinimosi dažnumas, yra sudėtinga, nes kiekvienas vaikas yra individualus. Tačiau yra bendros gairės, leidžiančios nustatyti, ar nedažni apsilankymai tualete yra norma, ar tai jau vidurių užkietėjimo požymis.
- Jei jaunesnis nei 4 metų vaikas tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę.
- Jei vaikas tuštinasi dažniau, bet kartu pasireiškia skausmingas tuštinimasis, išmatų nelaikymo simptomai.
- Vyresniems nei 4 metų vaikams vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, jei yra bent du iš šių kriterijų: tuštinimasis 2 kartus per savaitę ar rečiau (nevartojant laisvinamųjų vaistų); du ar daugiau tepimo išmatomis atvejai per savaitę; periodinis labai gausių išmatų pasišalinimas; čiuopiami dariniai storojoje ar tiesiojoje žarnoje.
Kūdikiams, kurie maitinami tik motinos pienu, visiškai normalu tuštintis nuo 1 karto per dieną iki 1 karto per savaitę. Svarbu, kad kūdikio bendra būklė būtų gera, jis valgytų įprastai, tuštintųsi lengvai, minkštomis išmatomis, be priemaišų.
Kokios yra vidurių užkietėjimo priežastys?
Vidurių užkietėjimas gali kilti dėl daugelio priežasčių, kurios skirstomos į dvi pagrindines grupes: funkcinio ir organinio pobūdžio.
Funkcinio pobūdžio vidurių užkietėjimas
Tai yra dažniausia vidurių užkietėjimo forma (90-95% atvejų), nustatoma nesant organinės priežasties. Dažniausiai prasideda 2-4 metų vaikams. Šios priežastys gali būti:
- Netinkamas ar neteisingai paruoštas mišinukas: Pastebima, kad su vidurių užkietėjimu dažniau susiduria mišinuku maitinami kūdikiai. Svarbu patikrinti, ar mišinys ruošiamas teisingai: atkreipti dėmesį į vandens ir pieno miltelių kiekį, ar jis seikėjamas matavimo šaukšteliu. Jeigu kūdikis dėl svarbių priežasčių nėra maitinamas mamos pienu, o maitinamas pieno mišiniu, tai patikrinkite, ar mišinys ruošiamas teisingai. Įsitikinkite, kad mišinukas kokybiškas, tinkamas kūdikio amžiui, jo galiojimo laikas nepasibaigęs.
- Skysčių trūkumas: Tai viena pagrindinių vidurių užkietėjimo priežasčių. Būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių. Prieš maitinimą ar žindymą kūdikio pilvuką galima pamasažuoti pagal laikrodžio rodyklę. Jeigu vaikas vyresnis, vandenį kartą per dieną galite pakeisti atskiestomis (1 dalis sulčių ir 1 dalis vandens) slyvų, kriaušių arba obuolių sultimis. Tinka tirštos, tik ką pagamintos sultys bei vaiko mėgstami skysčiai. Vietoje sulčių, kad ir tirštų, geriau tinka daržovių bei vaisių tyrelės.
- Skaidulų trūkumas: Primaitinamiems vaikams reikėtų duoti daugiau košių, daug ląstelienos turinčių vaisių, daržovių. Visiems baltų miltų duonos patiekalus pakeiskite juodų ruginių ar pilkų (avižinių) miltų gaminiais su saulėgrąžomis, smulkintais grūdais. Šviežią pieną pakeiskite jogurtu be priedų, kefyru, rūgpieniu. Tinka avižų dribsnių košės ir kiti jų patiekalai, o ryžių, kukurūzų, manų košes pakeiskite grikių koše. Kasdien su daržovių garnyru dukrai duokite minkštai išvirtos smulkintos mėsos arba paukštienos, kartą per savaitę - žuvies. Užkandžiams duokite vaisių, senelio sode užaugusių uogų, o ne sausainių. Neduokite arbatžolių arbatų. Didesnėse maisto parduotuvėse yra sveiko, ekologinio maisto poskyrių, o juose - įvairių produktų, pagamintų su sėlenomis.
- Primaitinimas: Viduriai neretai užkietėja ir pradėtiems primaitinti mažyliams, nes organizmui reikia laiko apsiprasti su naujais produktais. Labiausiai tikėtina, kad vidurių užkietėjimas gali pasireikšti mitybą papildant naujais pieno produktais, taip pat kai kuriais grūdų produktais (ryžiais, baltų miltų gaminiais).
- Baimė tuštintis: Kai kurie vaikai bijo sėdėti ant klozeto ar reguliariai tuštintis, todėl stengiasi sulaikyti išmatas. Tai gali sukelti vidurių užkietėjimą. Vaikas bijo tuštintis jam neįprastoje aplinkoje, nes ten yra „kitaip“ nei namuose - nepatogus tualetas, tuštindamasis vaikas negali likti vienas, neužsidaro durys, nėra kabliuko, ne toks tualetinis popierius arba jo visai nėra. Tada vaikas sąmoningai vidurius „užlaiko“. Jei pastebite, kad pradėjus lankyti darželį ar mokyklą sutriko vaiko tuštinimasis, turėtumėte apie tai su vaiku pakalbėti, įtikinti, kad nereikia bijoti kitur padaryti „kaka“. Jei tai nepadeda, pasitarkite su darželio auklėtoja, kad ji sudarytų vaikui sąlygas ramiai vienam pasėdėti tualete. Svarbu neleisti procesui „įsisenėti“.
- Stresas: Vaikai taip pat gali patirti vidurių užkietėjimą dėl streso, arba kuomet jie dar nėra pasiruošę mokymuisi naudotis tualetu.
- Vaistai: Vaikas gydomas vaistais, kurie lėtina žarnyno judesius. Vaikas gydytas antibiotikais (šiuo atveju tiks „gerosios“ žarnyno bakterijos).
- Fizinio aktyvumo trūkumas: Leiskite kūdikiui laisvai pasispardyti, pajudėti, nes tai stimuliuoja virškinimą. Kasdien guldykite vaiką ant pilvuko, jį kalbinkite, žaiskite, palaikykite už rankyčių, rodykite įvairius daiktus.
Organinio pobūdžio vidurių užkietėjimas
Ši forma pasitaiko rečiau ir yra susijusi su įvairiais storosios žarnos ar kitų organų patologiniais pokyčiais, pvz.: įgimtas išangės nebuvimas, išangės susiaurėjimas, dubens navikai, metabolinės ir virškinamojo trakto ligos, stuburo smegenų traumos ir kt. Vidurių užkietėjimas gali signalizuoti ir gerokai rimtesnes ligas, tačiau jos pasitaiko labai retai.
Kokie yra vidurių užkietėjimo požymiai?
Pagrindiniai vidurių užkietėjimo požymiai kūdikiams ir vaikams:
- Pilvo skausmas, pilvo pūtimas.
- Retas tuštinimasis kietomis išmatomis (rečiau nei 3 kartus per savaitę).
- Epizodinis didelės apimties ir kiekio išmatų pasišalinimas.
- Tepimo išmatomis požymiai (enkoprezė).
- Skausmingas tuštinimasis.
- Išmatų sulaikymo požymis - pilvo apčiuopos metu jaučiamos išmatos storojoje žarnoje.
- Apetito praradimas, bloga nuotaika.
- Šlapimo nelaikymas, šlapimo takų infekcijos (ypač dažnai pasitaiko mergaitėms, kai persipildžiusi tiesioji žarna spaudžia šlapimo pūslę, sutrinka šlapinimosi funkcija).
Bristolio Išmatų Skalė gali padėti nustatyti, ar jūsų vaiko viduriai užkietėję. Reguliarios išmatos turėtų atitikti 4-6 tipų tekstūrą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu įtariate, kad viduriai užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Jeigu elgesio ar mitybos pakitimai nepagerina vaiko patiriamų simptomų, taip pat reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jeigu jūsų vaikas patiria vidurių užkietėjimą ilgą laiką, būtų vertinga pasitarti su šeimos gydytoju. Jeigu matote, kad negali „pakakoti“, susiruošusio tai daryti išangę sutepkite vazelinu, prilaikykite užpakaliuką, kad nesuplyštų išeinamoji anga ir kuo mažiau skaudėtų. Taip pat labai svarbu sureguliuoti mitybą, neduoti vaikui vidurius kietinančių produktų. Kartais, kai vaikas atsisako tuštintis darželyje, gali padėti psichologo konsultacija. Galbūt išsiaiškinus baimės priežastį mažylis liausis bijoti. Jeigu įtariate, kad vidurių užkietėjimas yra organinės kilmės, būtina atlikti papildomus tyrimus ir gydymą.
Vidurių užkietėjimo gydymo būdai
Gydymą reikia skirti individualiai, atsižvelgiant į vidurių užkietėjimą sukėlusią priežastį, kuri turėtų būti pašalinama. Vidurių užkietėjimo gydymas susideda iš kelių dalių:
- Mokymas tuštintis: Reikia rašyti tuštinimosi dienoraštį, skatinti vaiką už pasiektą teigiamą rezultatą. Svarbu taisyklingas sėdėjimas ant puoduko, tualeto.
- Žarnyno išvalymas: Lengvais atvejais vartojamos nedidelės apimties klizmutės (Microlax, Microenema, clisma lax), rektalinės žvakutės turinčios bisakodilio, glicerolio. Kartais reikalingos didelės apimties NaCl klizmos (sifoninės ar pan.). Žarnynui išvalyti prieš diagnostines ar gydomąsias procedūras daržniausiai vartojami geriamieji Fortrans milteliai (Macrogol 4000). Klizmutės nėra išsigelbėjimas, nuo jų būna nepaprastai sunku atpratinti. Jei mažylio kieti viduriukai, nesistenkite šios problemos išspręsti be specialisto konsultacijos, duodami vaikučiui laisvinančias priemones. Vaistus gali išrašyti tik gydytojas, išsiaiškinęs to priežastis. Klizmučių ir žvakučių naudojimas turėtų būti tik kritiniu atveju ir retai, nes kūdikis gali prie jų priprasti ir išvis nebesistengti pats tuštintis.
- Išmatų minkštinantys geriamieji vaistai: Dažniausiai naudojami preparatai - laktuliozė (Duphalac sirupas) ir polietilenglikolis 4000 (Forlax milteliai). Tai osmosiniai preparatai, kurie geriami apie 30 min. prieš valgį, kadangi turi paruošti žarnyną pritraukdami į žarnų spindį vandenį, taip minkštindami išmatas. Todėl vartojant šiuos preparatus labai svarbu gerti daug vandens. Dozė ir gydymo kursas parenkamas individualiai. Jie abu yra labai saugūs ir gali būti skiriami kasdien, keletą metų. Vengti vidurius stimuliuojančių ir laisvinančių vaistų (Pvz.: Sena, Guttalax ir kt.).
- Mitybos korekcija: Vaikui dera kasdien 2-3 kartus per dieną duoti įvairių šviežių (nevirtų, nekeptų ir kitaip neperdirbtų) daržovių, vaisių, uogų salotų mišrainių, pagardintų įvairiais šalto spaudimo aliejais. Vieną kartą salotas gaminkite iš vienų produktų, kitą kartą - iš kitų. Į valias duokite valgyti Lietuvoje užaugintų obuolių, slyvų, šaldytų trintų juodųjų serbentų, aviečių ir kitokių uogų (išskyrus mėlynes), prieš maitinimą pagamintų trintų spanguolių, obuolių, slyvų, morkų tyrelių. Mažiems vaikams patinka spalvingi, skirtingų skonių patiekalai. Vengti: miltinių gaminių, manų, ryžių kruopų, kakavos turinčių produktų, šviežio pieno. Daugiau: augalinės kilmės skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių ir kruopų). Siektinas tikslas: pusę vaiko dienos maisto normos turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai.
- Gerosios bakterijos: Jeigu vaikas gydytas antibiotikais, ypač svarbu duoti "gerųjų" žarnyno bakterijų.
- Judėjimas: Kasdien guldykite vaiką ant pilvuko, jį kalbinkite, žaiskite, palaikykite už rankyčių, rodykite įvairius daiktus. Tai stimuliuoja virškinimą.
Chirurginis gydymas taikomas retais atvejais, kai nustatoma organinė vidurių užkietėjimo priežastis. Pagrindinis gydymo tikslas - grįžimas prie normalių tuštinimosi įpročių, t.y., kad vaikas pasituštintų 1 kartą per dieną minkštomis išmatomis.
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos
Laiku nepašalinus vidurių užkietėjimo priežasties ar netinkamai gydant, gali kilti komplikacijų:
- Išangės įplėšos.
- Kraujavimas tuštinantis.
- Tepimas išmatomis (enkoprezė).
- Šlapimo nelaikymas.
- Kartojasi šlapimo takų infekcijos.
- Tiesiosios žarnos iškritimas.
- Žarnyno nepraeinamumas.
- Hemorojiniai mazgai (retai).
- Lėtinės intoksikacijos simptomai - fizinės raidos atsilikimas, karščiavimas be priežasties, anemija, galvos skausmai.
Nuolatinis su tuštinimusi susijęs diskomfortas gali sukelti vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų. Vaikams, dalinai nelaikantiems išmatų, gali ryškėti socialiai nepriimtinas elgesys, agresyvumas.
Jei pacientui neefektyvus anksčiau paskirtas gydymas arba yra organinės kilmės vidurių užkietėjimo įtarimas, rekomenduojamas ištyrimas stacionare. Prieš stacionarizavimą jokio specialisto pasiruošimo nereikia. Paguldžius pacientą į ligoninę pirmiausia atliekamas storosios žarnos išvalymas vandens klizmomis, vaistų klizmomis ar geriamais vaistų tirpalais. Sunkiais atvejais, gali prireikti išmatų šalinimo bendrinėje nejautroje. Sekančią stacionarizavimo dieną atliekama storosios žarnos įvertinimas echoskopu, naudojant vandens klizmą. Paprastai tai neskausmingas tyrimas, atliekamas procedūriniame kabinete. Po tyrimo, jei nekyla papildomų tyrimų poreikio, paskiriamas individualus gydymas ir pacientas tą pačią dieną išleidžiamas į namus. Jei yra organinės kilmės vidurių užkietėjimas, skiriamas papildomas ištyrimas ir gydymas.
tags: #jei #naujagimiui #uzkietejo #viduriai
