Kai kurie kūdikiai ir maži vaikai kartais naudoja pasikartojančius, ritmiškus judesius, pavyzdžiui, linguoja galvą pirmyn ir atgal, purto galvą ar net daužo ją į minkštus paviršius. Nors tokie veiksmai gali kelti nerimą tėvams, didžiojoje daugumoje atvejų jie yra nekenksmingi ir laikomi normalia raidos dalimi. Šie judesiai dažnai pasireiškia kaip savęs raminimo mechanizmas, ypač prieš miegą. Tačiau svarbu suprasti galimas priežastis ir žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus.
Kodėl kūdikio galva linguoja atgal?
Ritmingas galvos trankymas ar lingavimas yra gana dažnas reiškinys kūdikiams ir mažiems vaikams. Dažniausiai jis prasideda apie 6 mėnesius, o piką pasiekia 18-28 mėnesių amžiuje. Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl vaikas gali atlikti tokius judesius:
- Savęs raminimas ir atsipalaidavimas: Ritmingas galvos trankymas arba kūno lingavimas gali padėti vaikui nusiraminti, atsipalaiduoti ir užmigti. Tai gali būti savotiškas supimo ar čiulpimo pakaitalas.
- Skausmo malšinimas: Kai kurie vaikai bando „perkelti“ ar sumažinti skausmą, kurį jaučia, pavyzdžiui, dygstant dantims ar sergant ausies uždegimu, atlikdami ritmiškus judesius.
- Emocinis sutrikimas: Vaikas gali būti suirzęs, nusiminęs, pervargęs ar piktas, o ritmiški judesiai padeda jam išreikšti šias emocijas ir nusiraminti.
- Dėmesio siekimas: Vaikai natūraliai siekia atkreipti tėvų dėmesį, ir kartais tai daro bet kokiais būdais, įskaitant galvos trankymą ar lingavimą.
- Priežasties ir pasekmės supratimas: Apytikriai 8 mėnesių amžiaus kūdikiai pradeda suvokti priežasties ir pasekmės sąsają ir gali tikrinti, kaip veikia tam tikri veiksmai. Pavyzdžiui, paleistas daiktas nukrenta ant žemės.
- Papildomų dirgiklių paieška: Kai kurie vaikai ieško papildomų jutiminių dirgiklių, o ritmiški judesiai gali juos stimuliuoti.
Dažnai tėvai intuityviai jaučia, kad mažylis vystosi ne taip, kaip turėtų, todėl į tokią nuojautą nereikėtų numoti ranka.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors galvos trankymas ar lingavimas dažnai yra nekenksmingas, yra keletas ženklų, kurie gali rodyti, kad verta pasitarti su specialistu:
- Ankstyvas pasireiškimas: Jei šis įprotis pasireiškia anksčiau nei 6 mėnesių amžiaus.
- Intensyvumas ir dažnumas: Jei vaikas labai stipriai daužo galvą, tai daro dažnai, ilgai ar net dienos metu, ypač jei tai atrodo nesąmoninga ar panašu į transą.
- Skausmas ar sužalojimai: Jei pastebite, kad vaikas patiria skausmą ar galimos traumos (pvz., mėlynės, žaizdos).
- Kiti raidos sutrikimų požymiai: Jei kartu su galvos judesiais pastebite kitus nerimą keliančius ženklus, susijusius su kalbos, socialinės sąveikos, motorikos ar jutimine raida.
Su specialistais vertėtų pasitarti, jeigu šis įprotis ima reikštis anksti, t.y., anksčiau nei 6 mėn. Jei vaiko elgesyje pastebėjote dalykų, kurie kelia nerimą, apie tai papasakokite pediatrui ar šeimos gydytojui. Taip pat pasikalbėkite ir su vaiko aukle (jei tokią turite), giminaičiais ir draugais - ar jie taip pat pastebėjo nerimą keliančių ženklų?
Potencialūs raidos sutrikimai ir jų požymiai:
Nors galvos trankymas ar lingavimas nebūtinai reiškia sutrikimą, tai gali būti vienas iš požymių, todėl svarbu žinoti apie kitus raidos sutrikimų ženklus:
Autizmo spektro sutrikimas (ASS):
Autizmas yra neurologinis sutrikimas, dėl kurio vaikui gali kilti bendravimo ir socialinės sąveikos sunkumų. Autistams sunku suprasti kitus žmones. Jie gali per smarkiai ar nepakankamai reaguoti į jutiminę stimuliaciją. Štai kai kurie ženklai, kurie gali rodyti, kad vaikas serga autizmu:
- Atsilošia, siekdamas išvengti prisilietimo.
- Linguoja ar daužo galvą.
- Sulaukęs 1-erių metukų, nebando kalbėti sava kalba, arba sulaukęs 16 mėnesių dar nemoka pasakyti nė vieno žodžio.
- Nemoka rodyti į objektą arba nežiūri į jį, kai rodo kiti.
- Nesugeba išlaikyti akių kontakto.
- Beveik nebando bendrauti.
- Pradeda šnekėti, o vėliau nustoja.
- Sulaukęs 18 mėn. nebando žaisti vaidmenų žaidimų.
- Nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą.
- Vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai.
- Vaikas neklauso nurodymų.
- Kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi.
- Vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate”).
- Vaiko akys ne visada seka tėvų žvilgsnį (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai).
- Vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti”).
- Vaiko elgesys gali būti pernelyg aktyvus, nebendravimas ar užsispyrimas (priešinasi ką nors keisti, išmokti).
- Vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus.
- Kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo.
- Vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.
- Vaiko gebėjimai žaisti su žaisliukais yra riboti, jis juos naudoja ne pagal paskirtį.
- Vaiko gebėjimas paaiškinti, ko jis nori, yra ribotas.
- Vaiko reakcija į šypseną nėra šypsena.
- Vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis.
- Vaiko veiksmai nuolat kartojasi.
- Vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas.
- Vaikas linkęs imti daiktus tik sau.
- Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs).
- Vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje.
- Vaiko prisirišimas prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių yra keistas (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita).
- Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.
„Raudonos vėliavėlės“ ankstyvame amžiuje (autizmo požymiai):
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus kūdikis nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus kūdikis neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus kūdikis nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus kūdikis nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus kūdikis nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus kūdikis savarankiškai neištaria 1-2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas).
- Bet kokiame amžiuje pastebimas kalbos ar socialinių įgūdžių regresas (praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą).
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri akivaizdžiai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse: socialinės sąveikos sutrikimas, komunikacijos sutrikimas ir riboti, pasikartojantys elgesio modeliai, interesai ar veiklos.
Cerebrinis paralyžius:
Cerebrinis paralyžius yra neurologinis sutrikimas, kuris pažeidžia raumenų kontrolę. Motorinės funkcijos sutrikimo lygis gali būti skirtingas - nuo nerangumo ar nežymaus šlubčiojimo iki visiškos judėjimo negalios, dėl kurios reikalingas neįgaliojo vežimėlis. Štai ženklai, kurie gali byloti apie cerebrinį paralyžių:
- Sulėtėjęs motorinis vystymasis (vaikas neskuba apsiversti, sėdėti, ropoti ar vaikščioti).
- Suglebę ir atsipalaidavę arba sustingę ir kieti raumenys (sumažėjęs/padidėjęs raumenų tonusas).
- Prastai koordinuoti judesiai.
- Infantilių refleksų išlaikymas.
Klausos sutrikimas:
30 vaikų iš 1000 turi didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Labai svarbu jį laiku nustatyti. Susirūpinkite, jei vaikas:
- Nereaguoja į netikėtus garsius garsus.
- Neatkreipia dėmesio į jūsų balsą, kai šnekate.
- Sulaukęs 6 mėn, neguguoja.
- Ilgai nepradeda šnekėti.
Regos sutrikimas:
Regos sutrikimo sunkumas gali būti įvairus - nuo dalinio iki visiško aklumo. Specialistai rekomenduoja tikrinti vaikams akis netrukus po gimimo, sulaukus 6 mėn, prieš pradedant lankyti mokyklą ir mokykliniais metais. Štai kai kurie ženklai, rodantys, kad vaikas gali turėti regos sutrikimą:
- Įprastos akies (akių) išvaizdos pasikeitimas.
- Nuolatinis žvairavimas (pastaba: visi kūdikiai iki 6 mėn kartais pažvairuoja).
- Žvairavimas viena akimi, primerkta viena akis.
- Dažnas mirksėjimas ar akių trynimas.
- Viena akis žiūri kita kryptimi.
- Prasta rankos-akies koordinacija.
Ženklai, kuriais kūdikiai sako, ko nori
Ką daryti, jei kūdikio galva linguoja ar trankosi?
Jei pastebėjote, kad jūsų kūdikis linguoja ar trankosi galva, svarbu išlikti ramiam ir imtis tinkamų veiksmų:
- Įsitikinkite, kad vaikas nejaučia skausmo: Pagrindiniai galvos trankymo „kaltininkai“ gali būti dygstančių dantukų arba ausies uždegimo sukeltas skausmas. Jei vaikui pradėjo dygti naujas dantukas, skausmo malšinimui naudokite specialius dantų skausmą mažinančius tepalus, duokite vaikui šaltą kramtuką, vėsių užkandžių.
- Sukurkite miego ritualą: Jeigu vaikas galvytę tranko prieš užmigdamas arba pabudęs ir vėl bandydamas užmigti, pasistenkite sukurti (ar pakoreguoti) miego ritualą. Tai padeda vaikui nusiraminti ir pasiruošti miegui.
- Mokykite vaiką kitų nusiraminimo būdų: Ritmingai galvytę trankančius vaikus ramina kitos ritmingos veiklos ar garsai, pavyzdžiui, sūpavimas ant rankų, supimas ant kamuolio, pasikartojančios melodijos ar metronomo garsas, šiugždančio žaisliuko gniaužymas, barškučio barškinimas.
- Stenkitės, kad vaikas nepervargtų: Nuovargis, o taip pat ir perteklinė stimuliacija, alkis bei kiti nepatenkinti fiziologiniai poreikiai gali lemti destruktyvų vaiko elgesį.
- Reaguokite ramiai: Tėvai, siekdami apsaugoti kūdikį nuo traumų, gali intuityviai pridėti į lovelę pagalvių, pliušinių žaislų, minkštų apsaugėlių, pakloti labai minkštą čiužinį. Tačiau pertekliniai (o ypač minkšti ir „palaidi“, nepritvirtinti) daiktai vaiko lovelėje ir labai minkštas čiužinys yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių. Prisiminkite, kad kūdikis ar mažas vaikas neturi pakankamai jėgos, kad susitrenktų išties stipriai. Be to, jį stabdo skausmo baimė.
- Stebėkite ir supraskite: Pabandykite suprasti, kodėl vaikas taip elgiasi. Galbūt jis siekia nusiraminti, išreikšti emocijas, ar tiesiog tyrinėja savo kūną ir judesius.
- Saugumas: Jei vaikas trankosi galva į lovytės kraštą, galite apmušti lovytės kraštus minkšta medžiaga, kad išvengtumėte mėlynių. Jei vaikas linguoja taip intensyviai, kad lovytė juda, pastatykite ją ant kilimėlio arba apmuškite sieną minkšta medžiaga.
- Nebarkite: Jokiu būdu nedrauskite vaikui taip judėti prieš miegą ir nebarkite jo už tai, nes tik dar labiau įtempsite jo nervų sistemą.
Mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl daugelis vaikų elgiasi tokiu būdu. Dažniausiai tokie judesiai laikomi savęs raminimo priemone prieš miegą. Daugumoje atvejų ritminiai judesiai nėra susiję su kitomis ligomis ir yra laikomi natūralia raidos dalimi. Tačiau kartais jie gali būti pastebimi šalia tokių diagnozių kaip autizmo spektro sutrikimas, dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADHD), miego apnėja, Tourette ar kiti sindromai.
Pastebėjus kūdikio ar vaiko ritminius judesius, dažnai pakanka pediatro konsultacijos ir nuodugnesnio pokalbio apie vaiko miego įpročius. Daugumai vaikų gydymo visai nereikia - ritminiai judesiai išnyksta savaime, vaikui augant. Kol vaiko elgsena nekelia grėsmės, papildomų priemonių imtis nereikia. Dažniausiai tokie judesiai išnyksta tarp 2 ir 3 metų. Maždaug 5 metų amžiuje ritminių judesių vis dar pasitaiko tik nedidelei vaikų daliai, ir tik tuo atveju, jei nėra gretutinių sveikatos sutrikimų.
Galvos deformacijos kūdikiams
Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga (kaukolė nėra vientisa, ji sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis). Tokia ji išlieka keletą mėnesių. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių kūdikių kaukolės deformacijos formų. Viena pagrindinių šios deformacijos priežasčių - kreivakaklystė (tortikolis). Dėl šios raumeninės problemos kūdikio vienos pusės kaklo raumenukai silpnesni, todėl jam pasidaro sunku pasukti, pakelti galvytę į kitą pusę.
Plagiocefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas plokščias pakaušis vienoje pusėje. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių kūdikių kaukolės deformacijos formų. Viena pagrindinių šios deformacijos priežasčių - kreivakaklystė (tortikolis). Dėl šios raumeninės problemos kūdikio vienos pusės kaklo raumenukai silpnesni, todėl jam pasidaro sunku pasukti, pakelti galvytę į kitą pusę.
Brachicefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas platus, plokščias, maždaug vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose. Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė.
Nugulėta kūdikio galvytė (plagiocefalija) neretai kaip problema pastebima apie 3-4 mėnesį, kuomet jau būna akivaizdi. Tačiau labai svarbu kuo anksčiau pastebėti galvytės formos pokyčius ir nedelsiant imtis korekcinių veiksmų. Kaukolė nėra vientisa struktūra, ji sudaryta iš atskirų kaulinių plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis. Gimstant plokštelės gali persidengti, todėl ką tik gimęs kūdikis gali būti „keistesnės“ galvos formos. Paprastai tokia kaukolės deformacija atsistato gana greitai ir neturi įtakos galvos formai, net jei gimdymas buvo tikrai sunkus.
Kūdikio smegenys yra bene greičiausiai augantis organas. Tam, kad prisitaikytų prie spartaus augimo, kaukolė turi būti paslanki ir taip pat sparčiai auganti.
- Nuo 0 iki 3 mėnesių: Galvytė auga sparčiausiai (apie 1,5-2 cm/mėn.), yra itin minkšta ir paslanki. Šiuo metu deformacijų rizika didžiausia, o korekcija efektyviausia.
- Nuo 3 iki 12 mėnesių: Galvytės augimas lėtėja (apie 1-0.5 cm/mėn.). Palaipsniui kaulėja plokštelės, užsiveria siūlės ir momenėliai. Korekcijos efektyvumas mažėja palaipsniui, jeigu korekcija, taikant konservatyvias priemones, pradedama nuo 6-7 mėnesio, o deformacija vidutinė ar sunki, korekcija gali būti dalinė. Optimalus laikas ortopediniam šalmui esant sunkiai deformacijai.
- Nuo 12 iki 18 mėn: Galvytės augimas smarkiai sulėtėja (per 6 mėn. paauga apie 2 cm). Siūlės ir momenėlis iki 18 mėn. beveik susiveria. Jeigu kūdikis iki šio amžiaus neturi deformacijų, tai ir nebeturės. Tačiau korekcija, taikant šalmų terapiją, bus tik dalinė, taikant konservatyvias priemones - simbolinė. Šalmų terapija paprastai siūloma iki 14 mėn.
- Nuo 18 mėn. iki 36 mėn: Galvytė paaugs dar keletą centimetrų.
Remiantis 2016 m. Tarptautinio neurochirurgų kongreso rekomendacijomis, ypač svarbu pastebėti galvytės formos pokyčius ankstyvame amžiuje, kuomet deformacija dar nedidelė, o konservatyvios priemonės - padėčių keitimas, ortopedinės pagalvės, kineziterapija - yra efektyvios. Labai dažnai susiduriama su nuomone, kad neverta jaudintis, nugulėta kūdikio galvytė (plagiocefalija) turėtų išsitiesinti savaime kūdikiui pradėjus sėdėti, ropoti, t.y. kai kūdikis mažiau gulės ir sumažės spaudimas kaukolės kaulams. Tačiau tai bus tik nuo 7 mėnesio. Efektyviausias korekcijos laikas, iki 3-4 mėnesių, bus prarastas, o situacija gali ir pablogėti. Taip pat dažnai rekomenduojama kūdikį guldyti ant pilvo, tačiau vien tik ši priemonė negali pakoreguoti nugulėtos galvytės, nes pvz., 3 mėnesių kūdikis ant nugaros praleidžia apie 18 val., o ant pilvo 40-60 min., taip pat guldymas ant pilvo nuima spaudimą nuo kaukolės, tačiau jos ir nekoreguoja. Taigi tai puiki prevencinė priemonė sveikam kūdikiui.
Tėvams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją ir t.t.
