Žindymas yra natūralus ir itin svarbus kūdikio vystymosi etapas, teikiantis daugybę privalumų tiek mažyliui, tiek mamai. Tačiau su juo susiję ir daugybė klausimų bei mitų, pradedant nuo to, kaip ilgai turėtų trukti žindymas, baigiant tuo, ar galima žindyti susirgus. Šiame straipsnyje siekiama pateikti išsamų atsakymą į šiuos klausimus, remiantis medikų ir specialistų rekomendacijomis.
Kaip ilgai reikėtų žindyti vaiką?
Daugelis moterų žindydamos patiria labai stiprius motiniškus jausmus. Pats žindymo procesas ramina tiek mamą, tiek kūdikį, būna malonus abiems. Svarbu pabrėžti, kad tai, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas. Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Paskui, kūdikiui augant ir pradedant valgyti kietą maistą, žindymas retėja. Antraisiais ir tolimesniais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abiems būna gerai. Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam daugiau reikalingas tam, kad prisiglaustų prie mamos ir nusiraminimui ar skausmui numalšinti.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų. Motinos pienas arba pieno mišinys yra pagrindinis kūdikio iki 1-erių metų maistas (nepaisant to, kad nuo maždaug 6 mėn. amžiaus kūdikis turėtų būti po truputį primaitinamas kietu maistu). Augimo šuolių metu, karštomis dienomis, kūdikiui susirgus ir pan. Krūtyje atsirado skausmingas gumbelis. Skausmingi gumbeliai krūtyse susiformuoja užsikimšus pieno latakėliui. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams ir toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta.
Kaip lengvai nujunkyti kūdikį?
Kiekvienas kūdikis yra asmenybė su savo poreikiais ir ypatumais. Todėl galima pasakyti, kad kiekvienas nujunkymas yra kitoks. Tačiau reikia pabrėžti, kad nujunkyti vaiką nuo krūties reikia kuo švelniau, laipsniškai. Būtina stebėti vaiko poreikius, kodėl jam reikia žįsti. Vaikui atsiranda naujos patirties ir išgyvenimų, jis žinda krūtį vis rečiau, o tai nulemia pieno kiekio krūtyse mažėjimą. Kai kurios motinos daro klaidą manydamos, kad išvažiavus iš namų savaitgaliui ir palikus vaiką kitų žmonių priežiūrai palengvins šį laikotarpį. Išsiskyrimas su mama sukelia didelį stresą vaikui. Taip pat ir pati mama išgyvena didelį nerimą dėl vaiko. Be to, staigus nujunkymas gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvyrą ir turėti įtaką moters nuotaikų kaitai. Nujunkyti vaiką nuo krūties pavyks geriau, jei mama visą laiką bus šalia ir daug bendraus su vaiku - taip jis jaus mamos artumą.
Žindymo nauda mamai ir vaikui
Mamos pienas yra gyva substancija. Jis yra pritaikytas kūdikiui ir užtikrina svarbiausius jo poreikius. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymų, reikalingų kūdikio augimui, įvairių maitinamųjų medžiagų, kurias kūdikio organizmas lengvai įsisavina, angliavandenių reikalingų energijai gaminti ir smegenų raidai, nesočiųjų riebalų rūgščių, būtinų smegenų ir akių tinklainės raidai, augimo hormonų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų, vitaminų ir fermentų. Taip pat yra imunitetą stiprinančių medžiagų ir gyvų ląstelių, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis. Mamos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad mamos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties. Taip pat žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi.
Kūdikio žindymas turi teigiamą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesnė rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
Žindymas ir svorio metimas
Žindymo laikotarpis netinkamas greitai netekti svorio. Šį laikotarpį moteris per mėnesį gali numesti apie du kilogramus. Reikia paminėti, kad žindymui moters organizmas sunaudoja papildomai kalorijų ir tai padeda lengviau atsikratyti per nėštumą priaugto svorio.
Žindymo laikotarpio mityba
Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose. Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo). Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholio gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos.
Ar maisto produktai skatina pieno gamybą?
Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį. Kūdikių poreikis arba kitaip - maitinimo dažnis kiekvienam individualus. Vieni kūdikiai žinda kas 1-2 valandas, kiti - kas tris, vieni žinda dažniau dieną, kiti naktį. Pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Taip pat yra labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai parodo ankstyvieji alkio požymiai: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kaišioja liežuvį, kelia rankytę prie burnos. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis pakankamą pieno gamybą - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties: kūdikio kūnelis ir galva turi būti vienoje linijoje, kūdikio pilvas atsuktas į mamą. Būtina stebėti ar kūdikis teisingai apžiojo krūtį žįsdamas: smakriukas liečia krūtį, apatinė lūpa išsivertusi, apžiota kuo daugiau rudojo laukelio iš apačios, žindymo judesiai persiduoda į ausis, skruostai išsipučia, o ne įdumba, girdisi nurijimas.
Priežastys, trukdančios žindyti
Žindyti savo naujagimį ruošiasi kiekvienos nėščiosios moters organizmas. Tačiau po naujagimio gimimo būna situacijų, kurios sutrukdo šiam procesui vykti sklandžiai. Tai gali būti priežastys, susijusios su pagimdžiusios moters sveikata arba priežastys, susijusios su naujagimiu (gimęs neišnešiotas arba sergantis naujagimis). Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2016 metais atidarytas pirmas Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Pieno banko donore gali tapti kiekviena pagimdžiusi moteris, turinti kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Moterys donorės kruopščiai atrenkamos: jos užpildo sveikatos anketą, pasirašo sutikimą tapti donore (jei jos duomenys atitinka reikalavimus), po to joms atliekami kraujo tyrimai dėl galimų infekcijų. Jų surinktas pienas tiriamas dėl bakterinio užterštumo, po to pasterizuojamas ir laikomas atitinkamose šaldikliuose 6 mėnesius. Nuo motinos pieno banko atidarymo donorėmis tapo 325 moterys, išpasterizuoto pieno kiekis - 3352 litrai, per šį laikotarpį buvo maitinti 2707 naujagimiai donoriniu mamos pienu.
Žindymas ir mamos ligos
Daugumos vaistų anotacijose rašoma „nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama“. Tapus mama gyvenimas nesustoja: žindanti mama gali susirgti kaip bet koks kitas žmogus, jai prireikia gydyti dantis, atlikti įvairius tyrimus, procedūras ir pan. Deja, iki šiol pas mus gajus mitas, jog žindymas nesuderinamas su mamos gydymu ir sveikatos priežiūra. Bet kurios kitos „įprastos“ ligos metu, pvz., esant peršalimui, gerklės skausmui, gripui, virusiniam gastroenteritui, karščiavimui, mastitui ir t.t., mama turėtų tęsti žindymą. Tiesiog reikia apie tai priminti gydytojui, kad jis paskirtų su žindymu suderinamus vaistus. Dauguma vaistų yra absoliučiai suderinami su žindymu, o tie, kurių nerekomenduoja vartoti žindant, beveik visada gali būti pakeisti saugiu alternatyviu vaistu. Geriausia, ką jau susirgusi mama gali padaryti dėl savo mažylio - tai toliau jį žindyti. Kuo tai paaiškinti? Jei mama suserga užkrečiama liga, pvz., gripu ar kitu virusu, jos kūdikį tos ligos sukėlėjas ima veikti jau tuomet, kai mama dar nesuvokia, kad jau užsikrėtė. Mamos pienas neperneša mamos ligos kūdikiui, bet jis turi antikūnus, specifinius būtent mamos ligai (plius bet kokiam kitam sukėlėjui, su kuriuo kontaktą turėjo pati mama, ar jos kūdikis), ir jie padės apsaugoti mažylį nuo susirgimo.
Mamos apsinuodijimas maistu žindymui netrukdo. Tol, kol tokios būklės simptomai apsiriboja virškinimo traktu (mama vemia, viduriuoja, jai spazmuoja skrandis), reikėtų žindyti toliau, nes kūdikiui jokios rizikos nėra. Tačiau jei būklė sunkėja ir ligos sukėlėjas persikelia į mamos kraujotaką (mamai nustatoma septicemija ir ji turi būti gydoma jau ligoninėje), tuomet sprendimas dėl žindymo priimamas kiekvienu atveju individualiai. Net ir esant rizikai, kad sukėlėjas pateks iš mamos kraujotakos į jos pieną, tačiau mamą gydant su žindymu suderinama antibiotikų terapija, žindymas išlieka saugiausiu kūdikio maitinimo būdu. Jei mamą užpuolusi infekcija ypač agresyvi (pvz., invazinė A grupės streptokokinė infekcija, sukėlusi sunkią mamos ligą), žindymas turėtų būti tęsiamas po laikino jo sustabdymo pirmosioms 24 mamos gydymo valandoms.
Kai kurios mamos serga autoimuninėmis ligomis: idiopatine trombocitopenine purpura, autoimuninėmis skydliaukės ligomis, autoimunine hemolizine anemija ir daugeliu kitų. Šioms ligoms būdingi antikūnai, gaminami pačios mamos organizme prieš jo paties audinius. Tokiomis ligomis sergančios mamos bijo, kad antikūnai patenka į pieną ir gali sukelti tokią pat ligą kūdikiui. Tai yra visiškas mitas. Autoimunine liga serganti mama tikrai gali žindyti. Antikūnai, kurie sudaro didžiąją dalį pieno antikūnų, yra vadinamojo sekrecinio IgA tipo. Autoimuninės ligos nėra sukeltos sekrecinio IgA. Net jei taip ir būtų, į kūdikio kūną sekrecinis IgA neįsigeria. Jei žindanti mama susirgo, reikia imtis įprastų profilaktikos priemonių: dažnai plauti rankas, nečiaudėti ir nekosėti ant mažylio, riboti kontaktą veidas prie veido, dažnai vėdinti patalpas ir palaikyti jų švarą. Apsauginės kaukės dėvėti nereikia.
Kai mama serga, dažniausiai geriausia mintis yra tiesiog gulėti lovoje su vaiku ir leisti jam žįsti tiek dažnai ir taip ilgai, kaip tik jam to reikia. Tai pats keisčiausias iš senovės atėjęs mitas. Sergant mamai pieno virinti griežtai negalima. Jei mama karščiuoja, jos pienas kūdikio tikrai nenudegins, tačiau labai retai kūdikiai atsisako gerti neįprastai jiems šiltą pieną. Karščiavimui mažinti tinka ibuprofenas arba paracetamolis. Juos reikia vartoti pagal informacinio lapelio nuorodas ir perspėjimus. Būtina atkreipti dėmesį, kad jei norima vartoti nuo peršalimo skirtus kompleksinius vaistus - įvertinti, kiek viso per parą paracetamolio gaus mama ir atskirai pasitikrinti kiekvieno tokio vaisto suderinamumą su žindymu. Kartais vaistai gali sumažinti pieno gamybą, pvz., tie, kurie sumažina gleivinių patinimą (pseudoefedrinas, fenilefrinas, fenilpropanolaminas) - jų net 1-2 dozės gali ženkliai sumažinti mamos prolaktino lygį, dėl ko gali sumažėti pieno, ypač, jei laktacija jau stabili. Antihistamininiai vaistai gali sustabdyti slogą, bet kartu ir sukelti mieguistumą, o tuo pačiu - ir kūdikio mieguistumą, dėl ko jis daugiau miegos ir mažiau prašys krūties. Nuo kosulio maitinančiai mamai saugu vartoti gvaifeneziną. Jei mamai reikia antibiotikų - gydytojas turi išrašyti suderinamus su žindymu. Suderinamumą galima pasitikrinti puslapyje www.e-lactancia.org (pagal vaisto veikliąją medžiagą). Didžiausias suderinamų su žindymu antibiotikų šalutinis poveikis - nežymus kūdikio išbėrimas ir/ar viduriavimas (tuomet jam galima duoti gerųjų bakterijų, nesant tokiems požymiams, probiotikų vartoti nereikia). Homeopatiniai vaistai gali būti vartojami be jokių apribojimų, o vaistažolės - tiesiog saikingai, prisimenant, kad kartais jos gali slopinti pieno gamybą (šalavijas, čiobreliai, mėtos). Medaus galima valgyti tiek, kiek pačiai mamai nesukelia alergijos. Jei pastebima, kad vaikui prasidėjo alergija ir įtariamas mamos vartojamas medus, jo vartojimą, žinoma, reikia nutraukti.
Mastitas (krūties infekcija) nėra priežastis nutraukti žindymą. Krūties abscesas (pūlinys) - šiais laikais tai gydoma pūlių ištraukimu adata ar drenažu, o ne visa operacija. Jeigu mamai prireikia operacijos (ne tik krūties, bet ir bet kurios kūno vietos), sustabdyti žindymo nereikia. Žindančios moters mamogramos sunkiau skaitomos, bet jos vis tiek yra naudingas tyrimo būdas.
KŪDIKIO MAITINIMAS ŽINDYMU 🤱🏼 5 klaidos, kurių reikia vengti
Žindymas ir vaistai
Didžioji dalis vaistų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas. Homeopatiniai preparatai. Vaistažolių arbatos. Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, mėtų arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos slopina pieno gamybą. Vaisto būtinumas. Vaisto pasirinkimas. Vaisto tipas ir forma. Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai. Vartojimo laikas. Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną. Vartojimo atidėjimas.
Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika. Vaisto koncentracija. Dažnas žindymas. Krūtų anatomija. Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai. Kūdikio šalinimo sistemos branda. Naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas. Pavyzdžiui, maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką. Vaistai nuo alergijos. Antihistamininiai vaistai nuo alergijos yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui.
Žindymas ir naujas nėštumas
Sužinojus apie pastojimą, žindymo nereikia nutraukti. Pirmoje nėštumo pusėje užtenka organizmo resursų ir žindyti, ir naują gyvybę nešioti. Mamai pastojus, palengva pasikeičia pieno skonis ir kokybė. Ateina momentas, kai kūdikis pats palengva atsisako žįsti. Neįmanoma nusakyti dienos, kada tai prasideda. Mamai pastojus, kai kurios studijos rekomenduoja kūdikį sverti du kartus per mėnesį ir tik tuomet, kai svoris auga nepakankamai, jam duoti pieno mišinių. Pastojus pieno skonis keičiasi ne taip greitai ir tai neturi įtakos kūdikio sveikatai.
Žindymas ir mėnesinės
Prasidėjus mėnesinėmis žindyti ne tik galima, bet ir reikia. Kol žindoma tik taip, kaip kūdikis nori (bet kurio paros metu, tiek kartų, kiek paprašo, ir prie krūties laikomas tiek laiko, kiek jis nori) mėnesinių pirmuosius 3-4 mėnesius (dažnai ir ilgiau) po gimdymo paprastai nebūna. Kai tik sumažėja žindymo intensyvumas, mėnesinės atsiranda. Susirgus mėnesinėmis gali truputį pasikeisti pieno skonis. Tačiau tai nėra priežastis nežindyti tomis dienomis, kai kraujuojama. Kūdikiai nesunkiai reaguoja į pieno skonio pasikeitimą ir žinda. Jei tik kūdikiui bus pasiūlyta pieno mišinių mėnesinių metu, jis toliau žįs mažiau intensyviai, nes valgyti per žinduką gerokai lengviau nei iš krūties. Kitaip tariant, bet kokios žindymo pertraukos kenkia žindymo procesui. Žindymas mėnesinių metu kūdikiui nekenkia.
