Intelektinę nuosavybę sudaro autorių teisės į kūrinius ir pramoninė nuosavybė.
Patentų teisė kartu su autorine teise, prekių ženklų teise, dizaino teise ir kitomis sudaro intelektinės nuosavybės teisės pošakį.
Patentų teisė atsirado plėtojantis kapitalizmui ir suvokus, kad išradimai ir kitos pramoninės naujovės, kurios teikia jų savininkams pajamų ir leidžia jiems įgyti pranašumą prieš konkurentus, yra turtas, kuriam būtina teisinė apsauga.
Patentai yra vienas svarbiausių išradimų apsaugos formų.
Intelektinės nuosavybės apsauga pasaulyje rūpinasi nemažai organizacijų.
Kas yra patentas?
Patentų teisės Raida
Pirmuoju patentų teisės aktu laikomas 1474 Venecijoje priimtas dekretas, skirtas išradimų apsaugai.
1623 Anglijoje priimtas Monopolijų įstatymas.
18 a. pabaigoje patentų įstatymus t. p. priėmė Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija ir kitos valstybės.
Nuo 20 amžiaus antros pusės patentų teisės normas pradėta vienodinti visame pasaulyje, atsirado tarptautiniai patentai, galiojantys daugelyje valstybių vienos patentinės paraiškos pagrindu.
Lietuvoje pirmasis patentų teisės aktas buvo 1928 Išradimų ir patobulinimų apsaugojimo įstatymas (pakeitė iki tol galiojusius Rusijos imperijos įstatymus).
1928-40 išduotas 1021 patentas, iš jų 141 - Lietuvos išradėjams.
Patentus mašinoms, įrenginiams, techniniams sprendimams, medžiagoms ir jų gamybos būdams išduodavo Finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Patentų skyrius.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę priimtas išradimų teisinę apsaugą reglamentuojantis Vyriausybės nutarimas Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje (1992, nauja redakcija 2004) ir Patentų įstatymas (1994, nauja redakcija 2012).
Patentus išduoda Valstybinis patentų biuras.
Kad gautų patentą, fizinis ar juridinis asmuo (ar keli asmenys kartu), kuriam (kuriems) priklauso teisės į pramoninės nuosavybės objektą, turi pateikti valstybinei patentų žinybai patentinę paraišką, kurią sudaro prašymas išduoti patentą, patentuojamojo objekto aprašymas, referatas, brėžiniai, schemos ir kita patentuojamąjį objektą apibūdinanti medžiaga, bei sumokėti patento mokestį.
Patentabilūs išradimai ir kas nelaikoma išradimais
Išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą.
Išradimais nelaikomi: atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai; gaminių išoriniai vaizdai; žaidimų, intelektinės ir ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat skaičiavimo mašinų programos; informacijos teikimo būdai.
Patentai neišduodami už žmonių ir gyvūnų gydymo, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus (išskyrus įrenginius ir medžiagas, kurie naudojami tiems būdams), augalų ir gyvūnų veisles, biologinius (išskyrus mikrobiologinius) jų išvedimo būdus, išradimus, prieštaraujančius visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams.
Patentavimo sąlygos
Kad išradimas būtų patentuojamas, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus: Naujumas: išradimas turi būti naujas ir nežinomas visuomenei. Tai reiškia, kad išradėjas turi pateikti išradimą registracijai prieš viešą paskelbimą arba publikavimą bet kokioje formoje.
Išradimas turi būti galimas pritaikyti gamyboje.
Išradimas turi būti išradybinio lygio ir neturi būti akivaizdus ar prognozuojamas patobulinimas jau egzistuojančio ar aprašyto publikuojamoje literatūroje.
Jis neturi prieštarauti visuomenės interesams, moralinės ir humaniškumo principams.
Lengvatinis terminas
Išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos apie jį paskleidimas, jeigu ši informacija buvo paskleista per 6 mėnesius iki patentinės paraiškos padavimo datos ir jeigu ją paskleidė: pats išradėjas arba jo teisių perėmėjas, turėjęs teisę į patentą iki patentinės paraiškos padavimo datos; kitas asmuo, norėdamas pakenkti išradėjui arba jo teisių perėmėjui; išradėjas arba jo teisių perėmėjas, eksponuojamas išradimą oficialioje ar oficialiai pagal Tarptautinių parodų konvenciją, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje, pripažintoje parodoje.
Svarbu žinoti, kad išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.
Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.
Prieš rengiant paraišką išradėjas turėtų viešai prieinamose išradimų patentų duomenų bazėse pasitikrinti, ar nieko identiško dar nėra sukurta, taip pat surasti artimiausius išradimui analogus.
Paieškos rezultatai reikalingi paraiškoje aprašant išradimo technikos lygį, išskiriant požymius, kuo sukurtas išradimas skiriasi nuo žinomų analogų.
Patentavimo procedūra
Pagrindinę patento registravimo procedūrą reguliuoja 1883 metų Paryžiaus pramoninės nuosavybės konvencija.
Patentavimo procedūra buvo vis labiau standartizuojama įvairiose tarptautinėse patentų žinybos.
Patento pareiškėjas sudaro išradimo aprašymą.
Pareiškėjui sudarant aprašymą, dažnai reikalinga patentų agento arba patikėtinio pagalba.
Paprastai paraišką sudaro specialus aprašymas, išradimo apibrėžtis, referatas, brėžiniai, schemos ir kita išradimą apibūdinanti medžiaga.
Paraiška pateikiama patentų žinybai.
Paraiškos padavimo data yra oficiali išradimo prioriteto data.
Paraiškos ekspertizės procedūra įvairiose šalyse skirtinga.
Patentų žinybos atlieka preliminarią ekspertizę ir paiešką.
Paraiška publikuojama kartu su paieškos ataskaita.
Pareiškėjas sprendžia, ar reikia atlikti patentabilumo ekspertizę, t.y. ekspertizę iš esmės.
Jei paraiška priimama, ji publikuojama dar kartą.
Mokesčiai mokami kiekvienoje fazėje.
Daugumoje nacionalinių patentų sistemų naujumo paieška ir ekspertizė iš esmės sudaro vieną fazę.
Išradimo paraiška turi būti pateikiama į kiekvieną šalį, kurioje ruošiamasi apsaugoti išradimą.
Asmuo, norintis gauti išradimo patentą, turi paduoti patentinę paraišką Valstybiniam patentų biurui.
Paraišką gali paduoti keletas juridinių ar fizinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu.
Patentinę paraišką sudaro: prašymas išduoti patentą; išradimo aprašymas; vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis; brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti; referatas; dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis; dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės.
Prašymas išduoti patentą pateikiamas lietuvių kalba.
Kiti dokumentai pateikiami lietuvių ar kita Valstybinio patentų biuro nustatyta kalba.
Patentinės paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patentų biuras gavo šiuos dokumentus: prašymą išduoti patentą; išradimo aprašymą su apibrėžtimi; brėžinius, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti; dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas mokestis.
Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti.
Jeigu patentinė paraiška paduota dėl biologinės medžiagos, kurios negalima aprašyti taip, kad ją galėtų panaudoti tos srities specialistas, ir ši medžiaga yra visuomenei neprieinama, ji turi būti atiduota saugoti deponavimo įstaigai.
Prie Valstybiniam patentų biurui paduodamos patentinės paraiškos pridedamas dokumentas apie biologinės medžiagos deponavimą.
Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų.
Už kiekvieną po 10-ojo einantį apibrėžties punktą mokamas papildomas mokestis.
Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas.
Visi apibrėžties punktai turi būti tikslūs ir konkretūs.
Referate pateikiama techninė informacija apie išradimą Valstybinio patentų biuro nustatyta tvarka.
Patentinis biuras skelbia patentinę paraišką tokią, kokią pateikė pareiškėjas, praėjus 18 mėnesių nuo jos padavimo datos arba jeigu pretenduojama į prioritetą - nuo jos prioriteto datos.
Jeigu pareiškėjas raštu paprašo Valstybinį patentų biurą anksčiau paskelbti jo patentinę paraišką, Valstybinis patentų biuras ją skelbia, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jos padavimo datos.
Patentinė paraiška neskelbiama, jeigu per 17 mėnesių nuo jos padavimo ar prioriteto datos ji buvo atšaukta.
Jeigu patentinė paraiška atitinka ekspertizės reikalavimus, Valstybinis patentų biuras, pareiškėjui sumokėjus mokestį, per mėnesį išduoda patentą.
Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos.
Patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio mokėjimo.
Pirmas metų mokestis mokamas už trečiuosius galiojimo metus.
| Etapas | Trukmė |
|---|---|
| Paraiškos padavimas - Skelbimas | 18 mėnesių po padavimo datos |
| Patento išdavimas | 6 mėnesiai po ekspertizės |
| Galiojimo terminas | 20 metų nuo paraiškos padavimo datos |
Tarptautinės Sutartys ir Konvencijos
Pagal Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių - sutartys galiojančios, jei ratifikuota ar ne, vis tiek privaloma.
Lietuva Vienos konvenciją ratifikavo.
Tarptautinė sutartis privaloma valstybei nors prieštarautų valstybės konstitucijai!
Nevykdomos, jei sudarė neįgalinti asmenys ar kurios prieštarauja tarptautinės teisės principams (pvz. diskriminacinė sutartis).
Berno konvencija (1886 m.) - įsigaliojo 1994 12 14; ratifikavo 1996 05 28 - nes 1994 m. LRV priėmė nutarimą dėl prisijungimo prie Berno konvencijos.
Nusiuntė tekstą 1994 09.
Berno konvencija įsigalioja po 3 mėn. nuo dokumento gavimo, kad prisijungia.
PINO generalinis direktorius išsiuntė užsienio reikalų ministrams, kad nuo 1994 12 14 įsigalioja Konvencija Lietuvoje.
Kad nebūtų klausimų - galioja ar ne - ratifikavo.
Rusijos programos transliuojamos iš Rusijos, signalas iš Rusijos.
Rusija nepasirašiusi Romos konvencijos, todėl pagal LT įstatymą - Rusijos programos Lietuvoje nėra saugomos.
Visuomenės informavimo įstatyme yra norma, kad retransliuotojas turi gauti leidimą.
Buvo konfliktai.
Kitų šalių programos, kurios yra Romos konvencijos dalyvės, yra saugomos pagal Romos konvenciją.
TRIPS sutarties dalyvės
Intelektinės nuosavybės teisių apsaugai svarbi Pasaulio prekybos organizacijos Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS, angl. TRIPS - Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights).
Europos patentų konvencija (2000 m.).
Įsteigta remiantis 1967 m. liepos 14 d. Stokholme pasirašyta ir pakeista 1979 m. spalio 2 d.
Įsteigta nuo 1995 m. sausio 1 d. (pagrindas 1994 m. balandžio 15 d.
ES Teisės Aktai
Sutarties dėl ES veikimo (suvest. red.) 345 str. šiauris sutarties straipsnis nenuraudantis Bendrijos kompetencijos nustatyti nuosavybės teisių įgyvendinimo apribojimus.
Sutarties dėl ES veikimo (suvestinė red.) 2 str. 3 d.
Sutarties dėl ES veikimo (suvestinė Vidaus rinka priklauso pasidalijamajai ES ir valstybių narių kompetencijai (4 str. 2 d. iš nuostatas (26 str. 1 d.) (EB sut. iš nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas (26 str.
2007-12-13 Lisabonos sutartis 2 str.
Pirminiai teisės aktai: aktualkės Sutarties dėl ES veikimo 34 str. (EB sut. ex28 str. (EEB sut. ex 30 str.) ir 36 (EB sut. ex 3O ir EEB sut. ex 36 str.) ir 101-102 str. (EB sut. ex 81-82 str. (EEB sut.
Sutarties dėl ES veikimo 18 str. (EB sut. ETT 2005-06-30 sprendimas Tod's SpA a. o.
Sutarties dėl ES veikimo 34 str. (EB sut.
Sutarties dėl ES veikimo 56 str. (EB sut.
Sutarties dėl ES veikimo 36 str. (EB sut.
Teisės Įgyvendinimo Taisyklės ESS voks egzistavimas ir įgyvendinimas (angl. Teisės iš naudojimo taisyklės (exhaustion of rights).
ETT: intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonės skirtumai įtakoja prekybą tarp valstybių narių ir neigiamai veikia konkurencijos santykius Vidaus rinkoje, taip kreipia konkurenciją ir trukdo rinkos santykiams.
Sutarties dėl ES veikimo 101 str. (EB sut.
2014-03-21 Komisijos reglamentas (ES) Nr. 316/2014 dėl Sutarties dėl ES veikimo 101 (3) straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimams grupėms (pakeitė 2004-04-27 Komisijos reglamentą (EB) Nr.
2010-04-20 Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl ES veikimo 101 (3) straipsnio taikymo vertikalių susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (pakeitė 1999-05-22 Komisijos reglamentą (EB) Nr.
Taikoma bendroji išimtis vertikalaus pobūdžio susitarimams, kuriuose yra sąlygos dėl int.
Patento savininko teisės ir apribojimai
Jeigu išduotas gaminio (įrenginio, medžiagos ir pan.) patentas, be patento savininko leidimo kitas asmuo neturi teisės atlikti šių veiksmų: gaminti gaminį naudodamas patentuotą išradimą; siūlyti, įvežti ar tiekti bei kaupti rinkai patentuotą gaminį.
Jeigu išduotas būdo patentas, be patento savininko leidimo kiti asmenys neturi teisės atlikti šių veiksmų: naudoti patentuotą būdą; atlikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytus veiksmus su bet kuriuo tuo būdu pagamintu gaminiu, net jeigu šis gaminys negali būti patentuojamas.
Patento savininkas neturi teisės trukdyti kitiems asmenims atlikti pirmojoje ir antrojoje dalyse išvardytų veiksmų, jeigu jie: atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprieštarauja ekonominiams patento savininko interesams; atliekami eksperimentiniams arba mokslinio tyrimo tikslams; atliekami vienkartiniam vaistų gaminimui vaistinėje pagal gydytojo receptą arba jeigu nurodyta, kaip naudotis taip pagamintais vaistais.
Patento savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims tiekti arba siūlyti tiekti pagrindinius patentuoto išradimo elementus, išskyrus tuos, kurie plačiai žinomi ūkinėje veikloje, jeigu jų tiekimas arba siūlymas tiekti reikalingas šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems veiksmams atlikti.
Teisės į patentinę paraišką ir patentą yra paveldimos.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojo arba visiškai pasirengė naudoti išradimą, iki patentinės paraiškos padavimo datos arba jeigu prašoma prioriteto - iki patentinės paraiškos prioriteto datos, neatsižvelgdami į patento savininko valią, gali išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu.
Sutartis dėl patentinės paraiškos ar patento perleidimo turi būti sudaryta raštu ir notaro patvirtinta.
Patentinis biuras privalo atsižvelgti į bet kurį pareiškėjo ar patento savininko pareiškimą dėl apibrėžties susiaurinimo, paduotą iki patento išdavimo arba patento galiojimo metu.
Kiekvienas patento bendrasavininkis turi teisę atskirai, be kitų sutikimo, perleisti patento savąją dalį ar kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patento pažeidimo.
Bendrasavininkiai tik kartu gali atsisakyti patentinės išradimo apsaugos arba sudaryti licencinę sutartį su kitais asmenimis.
Licencinė sutartis
Licencinė sutartis - tai susitarimas, kuriuo viena šalis (licenciaras) duoda kitai šaliai (licenciatui) sutikimą atlikti 26 straipsnyje išvardytus veiksmus.
Licencinė sutartis sudaroma raštu.
Žodinė sutartis negalioja.
Licenciaro duotas licenciatui sutikimas galioja atliekant visus 26 straipsnyje išvardytus veiksmus be jokių apribojimų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bet kokiu to išradimo naudojimo atveju, jeigu licencinėje sutartyje nėra numatyta kitaip.
Licenciaras gali leisti kitiems asmenims ir pats atlikti 26 straipsnyje išvardytus veiksmus, jeigu licencinėje sutartyje nėra numatyta kitaip.
Patento savininkas gali pateikti Valstybiniam patentų biurui pareiškimą, kad už tam tikrą atlyginimą jis sutinka leisti bet kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teisėmis.
Patentinė informacija
Patentų informacijos paieškai reikalingi specialūs įgūdžiai.
Daugelis gamybinių kompanijų įdarbina patentų inžinierius ir/arba patentų teisininkus darbui susijusiam su patentais, patentų paieška ir registracija.
Visose šalyse, kurios priklauso Paryžiaus konvencijai, reikalaujama oficialiuose periodiniuose žurnaluose pateikti išsamią informaciją apie išduotus patentus ir registruotus prekinius ženklus.
Patentų informacijos struktūra
Patentai apima šią informaciją: Pavadinimas/bibliografiniai duomenys - apima šią informaciją: šalies pareiškėjos numeris, prioriteto numeris, paraiškos pateikimo data, pareiškėjas, išradėjas, atstovas arba patikėtinis ir kt.
Referatas (parašytas pareiškėjo) ir, jei reikalinga, pridedami brėžiniai.
Srities nustatymas.
Pagrindinė informacija - dabartinio techninio lygio aprašymas.
Problema - techninės problemos prigimtis.
Išradimas - pagrindinis aprašymas, išradybinio lygio ir veikimo paaiškinimas, su nuorodomis į pavyzdžius.
Išradimo apibrėžtis - nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas.
Publikuojamos Europos ir tarptautinės patentų paraiškos.
Išduoti patentai.
Naudingas informacijos apie Jungtinių Amerikos Valstijų patentus šaltinis yra „Delphion“, kur galima nemokamai peržiūrėti patentus nuo 1971 iki dabar.
Oficialus Pasaulinės Intelektualios Nuosavybės Teisės Organizacijos (World Intellectual Property Organization (WIPO) laikraštis yra PCT Gazette: Gazette of International Patent Applications.
1978 (leidžiamas du kartus per savaitę).
„Derwent publications“ pateikia Pasaulinę Patentų Rodyklę (World Patents Index (WPI), kurią galima rasti tiesioginėje duomenų bazėje nuo 1976.
Ji apima patentus iš 30 šalių.
Daugumos šalių patentai turi santraukas anglų kalba, kas palengvina paiešką pagal raktinius žodžius.
EPIDOS-INPADOC
EPIDOS-INPADOC - Tarptautinis Patentų Dokumentacijos Centras (the International Patent Documentation Center (Inpadoc) buvo įkurtas Vienoje 1972.
Nuo 1991 Inpadoc įsijungė į Europos Patentų biuro (European Patent Office) sudėtį, kartu tapdamas naujo Epidos (European Patent Information and Documentation Systems) dalimi.
EPIDOS yra Europos Patentų biuro direktoratas, jis įsikūręs Vienoje.
INPADOC duomenų bazėje talpinami bibliografiniai duomenys iš daugiau kaip 50 šalių.
Pagal šiuos duomenis ruošiamos mikrofišų rodyklės.
Paiešką galima atlikti pagal autoriaus pavardę arba kompanijos pavadinimą.
Teminė paieška atliekama arba pagal raktinius žodžius, arba pagal tarptautinės patentų klasifikacijos (IPC) kodą, kuris naudojamas patentų biuruose visame pasaulyje.
Pirma IPC redakcija buvo skelbiama 1968 m. buvo sukurtas ir tobulintas patentų vertintojų.
Duomenų bazės
Keletas tinklo kompiuterių siūlo įvairias patentų duomenų bazes.
INPADOC, INPANEW, INPAMONITOR ir LEGSTAT.
Jos apima 56 patentavimo įstaigas.
Laisvai prieinamos yra DIALOG, ORBIT ir STN.
Derwent Pasaulinė patentų rodyklė (WORLD PATENTS INDEX (WPI) - ruošiama Derwent PPublications.
Naujausios duomenų bazės žinomos kaip World Patents Index Latest (WPI/L).
Kompaktiniai diskai (CD-ROM)
Daugelį patentų duomenų bazių galima rasti kompaktiniuose diskuose (CD-ROM).
Europos patentų žinyba (the European Patent Office) leidžia keletą kompaktinių diskų serijų, kuriose yra pilni patentai kartu su brėžiniais.
Pavyzdžiai
Lietuvos patentas Nr.LT 3248. Sukibusių medžiagų birumo atstatymo būdas./A. Federavičius. - 1995.- Biul. Nr. 4.
SSSR AS No.1521176. Sposob opredelenija charakteristik tviordogo tela v processe jonnogo oblucenija./A. Ragauskas.- 1989.
Teisė į patentą
Teisė į patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui.
Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.
Teisė į patentą už išradimą, kurį sukūrė darbuotojas eidamas tarnybines pareigas arba vykdydamas konkrečią tarnybinę užduotį, priklauso darbdaviui, jeigu tai nustatyta darbdavio ir darbuotojo sudarytoje sutartyje.
Darbdavys privalo sumokėti darbuotojui atlyginimą, kurio dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ir kitos naudos, darbdavio gautos panaudojus šį išradimą.
Neretai diskutuojama, kam - išradėjui ar jo darbdaviui - turėtų priklausyti teisė įgyti patentą į sukurtą išradimą.
Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) Išradimų skyriaus vedėjos Vitos Kiriliauskaitės, išradimo patentas galioja tos šalies teritorijoje, kurioje jis išduotas.
„Apsisprendimas, kur patentuoti išradimą, priklauso nuo to, kuriose rinkose patento savininkas numato naudoti išradimą.
Vis dėlto pirmoji stotelė patentavimo kelyje turėtų būti nacionalinė paraiška, nes paprasčiau, greičiau ir pigiau paduoti nacionalinę patento paraišką lietuvių kalba ir užsitikrinti pirmumo teisę visame pasaulyje.
Pastaroji teisė yra vadinama prioritetu ir ji reiškia, kad po paraiškos padavimo pareiškėjas turi 12 mėnesių apsispręsti, ar norės išradimo apsaugos ir kitose valstybėse, kur išradimo atitikimas jam keliamiems reikalavimams būtų vertinamas, atsižvelgiant į pirminės paraiškos padavimo datą.
Be to, nacionaliniai patentai išduodami itin greitai, nes galioja pareikštinė sistema ir todėl neatliekama esminė ekspertizė, tad apsauga išradimui bus užtikrinta nelaukiant keliolikos metų, o tiek gali trukti regioninių ar tarptautinių patentų išdavimo procesas“, - aiškina V. Kiriliauskaitė.
Vadovaujantis Patentinės kooperacijos sutartimi, paduodamas vieną tarptautinę paraišką, pareiškėjas gali siekti išradimo apsaugos beveik visame pasaulyje.
Europos patentų konvencija leidžia paduodant vieną paraišką siekti išradimo apsaugos konvenciją pasirašiusiose 39-iose Europos šalyse.
Vienas svarbiausių aspektų, į kurį turėtų atkreipti dėmesį asmenys, norintys patentuoti išradimą - visame jo kūrimo procese, nuo idėjos iki galutinio produkto, neatskleisti jokių detalių tretiesiems asmenims, kol nebus pateikta patento paraiška.
„Išradimas paduodant patento paraišką turi būti naujas pasauliniu lygiu, o jeigu pats išradėjas iki paraiškos padavimo dienos išradimą atskleidė, laikoma, kad jis nėra naujas.
Išimtis taikoma tik jei išradimas ne seniau nei 6 mėn. iki paraiškos padavimo dienos eksponuotas tarptautinėje parodoje.
Tokiu atveju, pateikus tarptautinės parodos pažymą laikoma, kad išradimo atskleidimas nepaneigia išradimo naujumo.
Su išradimu dirbantys įmonės darbuotojai irgi turi įsipareigoti saugoti darbo metu sužinomą informaciją kaip įmonės komercines paslaptis.
Išradimo naujumo išlaikymas labai svarbus ir dėl to, kad konkurentai nepaduotų paraiškos pirmieji“, - sako V. Kiriliauskaitė.
„Dažnai manoma, kad su išradimo patentavimu galima palaukti, kad nėra kur skubėti, kartais tenka susidurti su nuomone, kad patentas nėra veiksminga apsauga.
Visi šie įsitikinimai yra klaidingi.
Visada vertėtų pagalvoti, ar tą patį sakytume apie fizinį turtą, kurį norime apsaugoti, ar paliktume nerakintas namų duris?
Išradimas yra lygiai toks pats turtas, kuris dar ir gali tapti pajamų šaltiniu, tik svarbu jį tinkamai apsaugoti“, - reziumuoja V. Kiriliauskaitė.
"Verslo patentas" ir išradimo patentas
Labai dažnai tenka susidurti su terminu „verslo patentas“, kuris painiojamas su „išradimo patentu“.
Pradėkime nuo „verslo patento“.
Kaip nebūtų keista, bet oficialios „verslo patento” sąvokos kaip tokios Lietuvoje nėra, oficialus jos atitikmuo yra „verslo liudijimas“.
Įsivaizduokite, kad surandate naują būdą, kaip vandenį paversti benzinu.
Jį paprasčiausiai pavogs ir pradės naudoti savo tikslams ar net komercializuoti.
Jeigu jūsų aukščiau minėtas išradimas, kaip vandenį paversti benzinu, iš tiesų yra patvirtintas Patentų biuro ir Jūs gaunate išradimo patentą - dokumentą, tuomet įgyjate išskirtines, monopolininko teises į tą išradimą.
Be jūsų leidimo ir sutikimo, niekas negali naudoti šį išradimą komerciniais tikslais 20 metų.
Jeigu kas nors norės pasinaudoti šiuo išradimu, turės gauti Jūsų leidimą - licenciją.
„Išradimo patentui“ galioja teritorinė apsauga.
Tai reiškia, kad turėsite apsispręsti, kokiose šalyse Jums jo reikia.
Pavyzdžiui, jeigu turite Lietuvos patentą išradimui, draudimas naudotis jūsų išradimu galios tik Lietuvoje, bet pvz. Ispanijoje juo bus galima naudotis be apribojimų.
Pasirinkus tokį variantą, jūs neturėsite jokios apsaugos Ispanijoje, bet visos išradimo apsaugos garantijos galios Lietuvoje.
„Išradimo patentas“ automatiškai neapsaugo jūsų išradimo nuo neteisėto kopijavimo.
Pagavus pažeidėją, kuris be jūsų žinios naudoja išradimą komerciniais tikslais, savo tiesą turėsite įrodyti teisme.
„Metida” turi ilgametę išradimų patentavimo patirtį.
Mūsų patentų ekspertai atsakys į visus Jūsų klausimus.
Pãtentas (lot. patens, kilm. patentis - atviras, aiškus), išradimo teisinės apsaugos dokumentas, kurį išduoda įgaliota valstybės institucija.
Išradimų, kuriems išduoti patentai, teisinę apsaugą nustato patentų teisė.
Patentą išduoda Valstybinis patentų biuras, jie registruojami Lietuvos Respublikos patentų registre.
Europos patentas (išduotas Europos patentų organizacijos), išplėstas į Lietuvos Respublikos, yra prilyginamas Lietuvos Respublikos nacionaliniam patentui.
Kai patento objektas yra gaminys, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą gaminį.
Kai patento objektas yra gaminio gamybos būdas, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti tą būdą bei naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tuo būdu gautą gaminį.
Patento galiojimo laikotarpiu jo savininkas gali pats įgyvendinti savo išimtines teises naudoti išradimą ekonominėje veikloje, parduoti ar kitaip perleisti jas kitiems asmenims, suteikti jiems licenciją naudotis šiuo išradimu, sudaryti patentinį pulą su kitais patento savininkais, užkonservuoti išradimą (nenaudoti, bet ir neperleisti kitiems, kad jo nepanaudotų konkurentai) arba tiesiog atsisakyti patento.
Įstatymai gali nustatyti tam tikrus išradimo naudojimo atvejus, kurių patento savininkas negali uždrausti (pavyzdžiui, išradimas naudojamas tik asmeniniams poreikiams, nepažeidžiant patento savininko ekonominių interesų), ar priverstinės licencijos atvejus, kai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims suteikiama teisė naudoti išradimą be patento savininko leidimo (pavyzdžiui, valstybei naudoti išradimus, kurie yra ypač reikšmingi krašto apsaugai), o patento savininkui už tai teisingai atlyginama atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę.
Apie patento išdavimą skelbiama viešai, jame nurodoma išradėjo (išradėjų) pavardės, jeigu jie nereikalauja, kad jų pavardės nebūtų viešinamos.
Už patento išdavimą ir jo galiojimo laikotarpį turi būti mokamas patento mokestis.
Įstatymų nustatytais pagrindais (pavyzdžiui, nustačius, kad išradimas neatitinka patentabilumo kriterijų) pagal suinteresuotų asmenų ieškinį teismas gali pripažinti patentą negaliojančiu.
Patentą išduoda Valstybinis patentų biuras, jie registruojami Lietuvos Respublikos patentų registre.
2012.01.25Slėpti ar patentuoti genialią mintį?
Vieną vakarą užmigau su genialia mintimi - reikia patentuoti lempą!
Parašiau elektroninį laišką Patentų biurui: aprašiau idėją, pasidomėjau, kokių dokumentų reikia ir kiek tai kainuoja.
Praėjus savaitei ir vis dar negavus jokio atsakymo, pradėjau nerimauti (o kaip Jūs, manimi dėti, jaustumėtės?), todėl vieną rytą, vos tik nubudusi, apsiginklavau užrašų knygute, rašikliu ir iškeliavau į Kalvarijų gatvę ieškoti Valstybinio patentų biuro pastato.
Ir mano nuotykiai prasidėjo…
Surandu trečiu numeriu pažymėtą namą, apeinu ratą, po to - ir antrą.
Dar ilgai stoviniuoju ir mąstau, kol galų gale ryžtuosi paskambinti kolegai.
Aha, štai tos durys, tik… ant jų ryškiai šviečia užrašas „Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius“.
Ech, einu vidun.
Lipu į antrą aukštą, laiptai gan statūs, ir, pasirodo, teks dar palypėti.
Patentų biuro administracija įsikūrusi antrame aukšte, tačiau patentai registruojami ketvirtame!
Giliai įkvepiu ir žygiuoju toliau (įdomu, koks vidutinis patentus teikiančių asmenų amžiaus vidurkis?).
Ketvirtame aukšte pasitinka tik nejauki tyla ir girgždančios grindys, informacijos centro taip pat nematyti.
Na ką, apžiūriu visus stendus (beje, čia ir tualetai užrakinti) ir beldžiuosi į duris, kurios atrodo panašiausios į registracijos kabinetą.
Žinot, pastebėjau, jog lankantis panašiose įstaigose reikia atvykti po pietų - tuomet visi būna, na, bent jau nepikti ir nealkani.
Ir šį kartą teorija pasitvirtina: mane pasitinka geranoriškai nusiteikusi moteriškė.
Niekko ilgai nelaukdama pradedu savo litaniją, jog rašiau laišką, niekas neatsakė, o aš noriu užpatentuoti lempą.
Esu paprašoma papasakoti šiek tiek daugiau apie savo genialią idėją.
Taigi ir sakau, kad tai ypatinga haliucinogeninė lempa.
Matau, kaip keičiasi priešais mane stovinčios registratorės veido išraiška, tačiau tęsiu toliau, jog ši lempa būtų naudojama įvairiose pasilinksminimo vietose.
Dar pasvarstau, kad greičiausiai tokia naujove naudotųsi išskirtinai jaunimas.
Sulaukiu labai nemalonaus klausimo apie veikimo principą.
Na, nejaugi visas kortas reikia atversti iš karto?
Pasklaidau užrašų knygelę, kad rimčiau atrodyčiau.
Akys užkliūva už šiandienos datos - 11-11-11.
Gal metas pradėti tikėti skaičių magija?
Nukreipiu žvilgsnį į registratorę ir paaiškinu, kad lempos veikimo principas yra „mirga marga, kad net bloga darosi“, todėl ji ir pavadinta haliucinogenine.
Įsivaizduojate, ta moterytė tik lengviau atsikvepia ir nusišypso.
Mąstau: tyla prieš audrą.
Ir aš teisi…
Man paaiškinama, jog tai ne išradimas, o idėja.
Idėjos nepatentuojamos!
„Mirga marga“ principu veikiančių lempų yra nesuskaičiuojama galybė.
Ir dar - patentuojama tik pasaulio mastu nauji išradimai, dizainas ir prekės ženklai.
Nuraustu, tik nežinau dėl ko: iš gėdos, pykčio ar nusivylimo?..
Nuleidžiu galvą, padėkoju už informaciją ir tipenu laukan.
Beje, pasirodo, jie turi liftą, tad garbaus amžiaus genijams nereikia vargti pūškuojant į ketvirtą aukštą (neduokdie, dar gautų kokį širdies smūgį pakeliui į pripažinimą).
Ką gi, istorija lyg ir baigta.
Tiesa, grįžusi namo įsijungiau Patentų biuro tinklalapį www.vpb.gov.lt ir dar truputį pašniukštinėjau - taip nesinorėjo išsižadėti haliucinogeninės lempos, bet kai pamačiau kainytes…
Visai džiaugiuosi, kad nepavyko užregistruoti patento, mat visą mėnesio atlyginimą reikėtų pakloti vien mokesčiams.
Žiaurus tas genijų gyvenimas, ar ne?
Papildoma informacija
Ką man pavyko sužinoti
Patentas - išskirtinė teisė, kurią valstybė suteikia už naują, susijusį su pažangiu žengimu į priekį ir pritaikytiną pramonėje, išradimą.
Išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas, o mainais už tai Patentų įstatymas suteikia išradėjui riboto laikotarpio (Lietuvos Respublikoje - 20 metų) monopolį naudotis išradimu.
Norint gauti patentą reikia:pateikti prašymą išduoti patentą (IP-1/98 forma), pridėti išradimo aprašą su apibrėžtimi ir brėžiniais, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti.
Į privalomų dokumentų sąrašą įtraukiamas referatas, pareiškimas dėl autorystės ir dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis už paraiškos teikimą.
Kainos
Apsiribokime keliais pavyzdžiais.
Tarkime, norint patentuoti išradimą, reikėtų:pirmiausia sumokėti už patentinės paraiškos teikimą 400 Lt, už tarptautinės patentinės paraiškos vertimo teikimą dar 400 Lt, už patento išdavimą 240 Lt.
Daugiau informacijos rasite Valstybinio patentų biuro tinklalapyje www.vpb.gov.lt ir Lietuvos Respublikos Patentų įstatyme www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=153608.
Komentarai
Tomas Deržanauskas, UAB Lietuvos tyrimų centro vadovas, pritaria, kad patentavimas yra brangus malonumas ir visų pirma reikėtų galvoti apie atsiperkamumą, kuris yra esminis kriterijus vertinant, ar patentavimo įkainiai smulkiajam ir vidutiniam verslui yra prieinami.
Be to, primena, kad patentavimo sąnaudas galima padengti pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros skelbiamas priemones.
Rūta Pašilytė-Gundajevė, UAB „Žalia rūta“ direktorė, sutiko pasidalyti savo patirtimi.
Rūta teigia, jog šioje srityje neužtenka vien jurisdikcijos išmanymo: norint gauti lietuvišką patentą tenka palūkėti metus, patvirtintą ir užsienyje - mažiausiai dvejus.
Jeigu įmonės neremtų valstybė, apie patentavimą net nebūtų galvojama.
Anot direktorės, kainos yra bent dešimt kartų išpūstos ir susidaro įspūdis, jog patentų politika palanki tik stambiems koncernams.
