Nėštumas - tai ypatingas ir nuostabus metas moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali sukelti daug klausimų ir nerimo. Svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos ir kaip tinkamai pasirūpinti savimi bei būsimo vaikelio sveikata.
Sužinojus apie nėštumą, svarbiausia yra kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu vizitai pas gydytoją tampa reguliarūs: antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę.
Taip pat iki 12 nėštumo savaitės rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją ir odontologą. Moterims, sergančioms cukriniu diabetu ar turinčioms kitų endokrininių sutrikimų, būtinas vizitas pas gydytoją endokrinologą. Jei yra padidėjusi genetinių ligų rizika, verta pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.
Nėštumas gali sukelti įvairių emocijų, todėl, jei patiriate padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, gali padėti psichinės sveikatos specialistai. Kai kuriose gydymo įstaigose teikiamos individualizuotos nėščiųjų priežiūros programos, parengtos atsižvelgiant į kiekvienos moters poreikius.
Daugiau informacijos apie nėštumo priežiūrą rasite čia:
Pirmojo trimestro svarba
Pirmasis nėštumo trimestras trunka nuo 1 iki 12 nėštumo savaitės. Pirmą kartą pas gydytoją rekomenduojama apsilankyti 7-12 nėštumo savaitę. Pirmojo vizito metu gydytojas daugiausiai dėmesio skiria anamnesei, kad surinktų informaciją apie moters sveikatos būklę ir įvertintų galimas nėštumo rizikas.
Vizito metu matuojamas kraujospūdis, paskiriami reikalingi tyrimai, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), kuris padės sekti svorio prieaugį viso nėštumo metu. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuri yra būtina vaisiaus vystymuisi ir apsaugo nuo nervų sistemos vystymosi sutrikimų.
Pirmąjį trimestrą (nuo 11 iki 13+6 nėštumo savaitės) atliekamas neinvazinis kraujo tyrimas PRISCA dėl Dauno bei Edwardso sindromų rizikos vertinimo. Taip pat gali būti atliktas ankstyvas ultragarso tyrimas (11-14 nėštumo savaitę) arba vaisiaus sprando raukšlės skenavimas, siekiant nustatyti nėštumo savaitę ir įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką.
Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė. Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas nuo 9 nėštumo savaitės, leidžia įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką su beveik 99% tikslumu, atliekamas iš motinos kraujo mėginio.
Antrasis trimestras: vaisiaus vystymosi stebėjimas
Antrasis nėštumo trimestras trunka nuo 13 iki 28 savaitės pabaigos. Vizitų metu gydytojas matuoja arterinį kraujo spaudimą, skiria šlapimo tyrimą, atlieka gimdos dugno aukščio matavimą ir ultragarsinio tyrimo pagalba vertina vaisiaus vystymąsi bei jo širdies darbą (nuo 24 nėštumo savaitės).
Jei nėščiosios kraujo rezus faktorius Rh neigiamas, o vyro - teigiamas, 27-28 savaitę skiriamas Rh D antikūnų nustatymas. Jei antikūnų aptinkama, moteris siunčiama į perinatologijos centrą.
Šiuo laikotarpiu svarbu atlikti glikemijos tyrimą (gliukozės tolerancijos mėginį) 24-28 nėštumo savaitę, siekiant laiku diagnozuoti nėštumo diabetą, kuris tampa vis dažnesne problema, ypač moterims, turinčioms antsvorio ar vedančioms nejudrų gyvenimo būdą.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui
Trečiasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 29 iki 40 savaitės pabaigos. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją 2-3 kartus. Vizitų metu tikrinamas kraujospūdis, matuojamas gimdos dugno aukštis, atliekamas ultragarsinis tyrimas vaisiaus raidai sekti bei skiriami kraujo ir šlapimo tyrimai.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais didėja rizika susirgti preeklampsija, todėl gydytojas atidžiau stebi kraujospūdį, baltymų kiekį šlapime bei tinimus. Taip pat atidžiau stebimas vaikutis, siekiant užtikrinti, kad jam viskas gerai, nes senstant placentai gali sutrikti jos funkcija.
41 nėštumo savaitę būtinas vizitas pas specialistą. Nėščiųjų tiriamos ant ginekologinės kėdės ir (ar) imamas makšties tepinėlis tik esant ypatingoms indikacijoms.
Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės atliekamas tik esant būdingų simptomų.
Ką norėčiau žinoti apie gimdymą prieš gimdymą
Sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu
Subalansuota mityba yra itin svarbi nėštumo metu. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Taip pat svarbu vartoti produktus, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių.
Venkite termiškai neapdorotų mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių bei daržovių, nes juose esantys mikrobai gali sukelti apsinuodijimą maistu. Taip pat reikėtų vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų, pelėsinio sūrio, saliamio, vytintų mėsos gaminių, jūros gėrybių.
Rekomenduojama vartoti 400 µg folio rūgšties per parą, geriausia pradėti ją vartoti planuojant nėštumą. Venkite didelių vitamino A kiekių, todėl reikėtų vengti kepenų produktų ir pašteto.
Fizinis aktyvumas yra labai naudingas. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Svarbu stiprinti tarpvietės raumenis, atliekant specialius pratimus.
Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose.
Alkoholio vartoti nėštumo metu negalima, nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti dar prieš nėštumą, o jei to nepavyksta, tai padaryti bet kuriuo nėštumo metu, kreipdamasi į specialistą pagalbos.
Svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Pasirinkimo laisvė ir atsakomybė
Nėščiąją gali prižiūrėti gydytojas akušeris-ginekologas arba akušeris. Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją gali prižiūrėti šeimos gydytojas. Tačiau, jei iškyla komplikacijų ar specifinių sveikatos problemų, būtinas specialisto - gydytojo akušerio-ginekologo - įsikišimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas nėštumas yra individualus. Net ir esant mažos rizikos nėštumui, rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą. Nors poliklinikose dirba geri specialistai, sistema kartais trikdo. Svarbu nebijoti ieškoti kito gydytojo, jei nesate patenkinta. Būsimos mamos turi aktyviai dalyvauti savo sveikatos priežiūroje ir prisiimti atsakomybę už save.
Pasirinkus gydytoją, svarbu susirašyti visus rūpimus klausimus, kad vizito metu būtų galima juos aptarti. Atsineškite visą sąrašą vartojamų vaistų, kad gydytojas galėtų įvertinti jų tinkamumą nėštumo metu. Panagrinėkite savo ir vyro šeimos sveikatos istorijas, domėkitės lėtinėmis ligomis ar genetiniais sutrikimais.
Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą, svarbu pasidalinti džiaugsmu su artimaisiais ir pradėti ruoštis mažylio atėjimui. Valstybinė ligonių kasa pataria kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur esate prisirašiusi. Jei esate drausta privalomuoju sveikatos draudimu, už paslaugas mokėti nereikės.
| Nėštumo laikotarpis | Rekomenduojami vizitai | Atliekami tyrimai ir procedūros |
|---|---|---|
| 1 trimestras (iki 13 savaitės) | 1 kartas (7-12 savaitę) | Anamnezės surinkimas, kraujospūdžio matavimas, KMI skaičiavimas, folio rūgšties skyrimas, PRISCA tyrimas (11-13 sav.), ankstyvas ultragarsas (11-14 sav.) |
| 2 trimestras (13-28 savaitės) | 1 kartas per mėnesį | Kraujospūdžio matavimas, šlapimo tyrimas, gimdos dugno aukščio matavimas, vaisiaus vystymosi ir širdies darbo vertinimas (nuo 24 sav.), gliukozės tolerancijos mėginys (24-28 sav.), RhD antikūnų nustatymas (27-28 sav., esant Rh(-) moteriai) |
| 3 trimestras (29-40 savaitės) | Kas dvi savaites, vėliau kas savaitę | Kraujospūdžio matavimas, šlapimo tyrimas, gimdos dugno aukščio matavimas, vaisiaus raidos stebėjimas ultragarsu, kraujo tyrimai, vaisiaus padėties įvertinimas (apie 41 sav.) |
