Raumenų plastiškumas mūsų savijautą veikia daug stipriau, nei manome. Lankstumas vaidina svarbų vaidmenį fizinei gerovei ir savijautai. Specialistai mano, kad plastiškumas padeda pasiekti geresnių treniruočių rezultatų, didina judrumą ir koordinaciją, mažina raumenų skausmus ir apsaugo nuo traumų bei daugelio ligų.
Svarbu suprasti, kad svarbiausia ne puoselėjamas špagatas, o išvystytas ir lankstus kūnas. Juk tai suteikia lengvumo pojūtį ir tikrai paveikia nugaros, kaklo, kojų skausmus, kurie dažnai atsiranda dėl sėslaus gyvenimo būdo.
Kūno kultūros ir sporto misija universitetuose - padėti humanizuoti akademinio jaunimo gyvenimą, užtikrinant fizinę, psichinę ir dvasinę darną. Universitetų studentams reikia ugdyti gebėjimą kūrybiškai mąstyti, priimti sprendimus ir juos spręsti iškilus sunkumams. Tokiai veiklai reikia žmogaus, harmoningo kūnu ir dvasia. Fizinis ugdymas, kaip žmogaus prigimtinių galių lavinimas, reikalingas ir žmogaus kūrybai. Fiziškai ir psichiškai sveika, savo potencialą maksimaliai realizuojanti asmenybė tampa modernios visuomenės idealu.
Tūkstančius metų žmogaus gyvenimo būdas tęsėsi ir vystėsi pastoviame judesyje, ir tik pastarajame dešimtmetyje jo gyvenimo būdas kardinaliai pasikeitė. Išvystyta technika, gamybos proceso automatizavimas, naujų technologijų sukūrimas padidino protinio darbo svarbą. Idėja humanizuoti profesinę veiklą ir likviduoti sunkų darbą sudarė visas prielaidas sėdimam gyvenimo būdui plisti, sumažėjo poreikis judėti. Kūno kultūrą ir sportą propaguojančių žmonių skaičius dar neatitinka objektyvių visuomenės poreikių. Sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad pagrindinį vaidmenį čia atlieka nepakankamas žmonių pomėgis fiziškai lavintis, sportuoti.
Pasak akademiko I. Pavlovo, ligų profilaktika bei sveika gyvensena - tai ateities medicina. Kiekvienas privalome rūpintis savo sveikata. Jau senovės romėnai sakydavo: „Judėjimas - gyvybė, stagnacija - mirtis“. XVIII amžiuje S. Tiso rašė: „Judėjimas gali pakeisti visus vaistus pasaulyje, tačiau joks vaistas nepakeis judėjimo“. Valingais judesiais žmogus gali pagreitinti arba sulėtinti CNS, širdies - kraujagyslių sistemos ir kitų vidaus organų funkcijas. Reguliarūs pratimai stiprina judėjimo-atramos aparatą, pagerina kraujo apykaitą, kuri teigiamai veikia ne tik raumenis, bet ir visą organizmą: organai gauna daugiau maistinių medžiagų, nes juose suaktyvėja deguonies apykaita, greičiau iš organizmo pasišalina toksinės medžiagos.
Pasaulyje sukurta daugiau nei 200 ilgaamžiškumo hipotezių bei teorijų, bet visuose pagrindinė vieta skiriama fiziniams pratimams. Tai žmogui padeda išsaugoti kuo ilgiau savo žvalumą, energiją bei prailgina aktyvų gyvenimo periodą. „Fiziniai pratimai - pati paprasčiausia ir prieinamiausia sporto šaka, kuri ugdo ir tobulina visas būtinas žmogui ypatybes, atitraukia nuo žalingų įpročių“, - rašo P. Karoblis. Jie teigiamai veikia organizmą, kai raumenų darbas yra pakankamai stiprus ir ilgalaikis, kai nuolat skatinama organizmo veikla ir dirginama centrinė nervų sistema. Kūrybinio ilgaamžiškumo problema, žmogaus galimybių ugdymas tampa vis aktualesni. Kūno kultūra, sportas, būdami asmenybės kultūros sudėtine dalimi ir galinga prielaida sveikai gyvensenai, veikia ne tik fizinį pasirengimą, sveikatos stiprinimą, bet ir žmogaus elgesį buityje, darbe, daro įtaką ir asmeniniams santykiams.
Fizinis aktyvumas yra vienas iš kokybiško ilgaamžiškumo veiksnių, susijusių su fiziniu pajėgumu ir sveikata, savarankiškumu kasdieniame gyvenime. Fizinis lavinimas susijęs su visu gyvenimu, veikla, darbu, mityba, aplinka ir kitais veiksniais. Todėl kūno kultūros užsiėmimai suprantami kaip kryptinga ugdytojo ir ugdomojo sąveika, bendradarbiavimas, jaunuolio sveikatos stiprinimas, fizinio išsivystymo ir fizinio pajėgumo gerinimas, noro pačiam siekti fizinio tobulumo skiepijimas, sveikos gyvensenos ugdymas.
Seniai nustatyta, kokią žalą žmonių sveikatai, darbingumui bei visai gyvenimo kokybei daro fizinis pasyvumas ir neveiklumas. „Visos atliekančios kurią nors funkciją kūno dalys gerai išlavėja, išlieka sveikos ir lėčiau sensta, jei jos naudojamos saikingai ir atlieka užduotis, prie kurių yra įpratusios. Tačiau, jei šios kūno dalys nieko neveikia ir paliekamos be darbo, jos neišlavėja, yra linkusios į ligas ir greitai pasensta“, - taip sakė Hipokratas 460-400 metais prieš Kristaus gimimą.
VII Pasaulinis Sporto visiems kongresas Barselonoje 1998 metais savo deklaracijoje pabrėžė, kad „vaikai ir jaunimas tik per fizines auklėjimo programas suvokia fizinės veiklos, kaip esminio fizinės, protinės, emocinės ir socialinės gerovės prasmę“. Intensyvaus biologinio, psichologinio ir socialinio brendimo laikotarpiu vertybių formavimosi procesas tampa ypač ryškus. Vienas iš svarbiausių ugdymo tikslų - atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes, padėti asmeniui suvokti ir pažinti savo vertybių pasaulį, jas tobulinti ir jomis grįsti savo gyvenimą. „Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų 2003-2012 metams“ projekte pabrėžiama, kad „švietimo priedermė - iškelti žmogaus sveikatos svarbą tarp bendrųjų vertybių, kryptingai ugdyti asmens nuostatas ir įgūdžius, padedančius sveikatą tausoti ir stiprinti“.
Mokymo programose panaikinus privalomas kūno kultūros pratybas, daugelyje aukštųjų mokyklų sumažėjo studentų fizinis aktyvumas. Jau pirmaisiais studijų metais studentai praranda galimybę išsiugdyti reguliarių fizinių pratimų poreikį. Antra vertus, reguliariai sportavę vidurinėse mokyklose, aukštosiose mokyklose studentai gana dažnai neturi galimybių, o kartais ir noro realizuoti asmeninių fizinės saviugdos programų. Dalis jaunimo suvokia būtinumą patiems rūpintis savo sveikata, supranta, kad viena paprasčiausių ir efektyviausių žmogaus organizmo stiprinimo priemonių yra kūno kultūra, tačiau ir šie dažnai nieko konkretaus nedaro. Šią nuostatą patvirtina ir Lietuvos aukštosiose mokyklose atliktų tyrimų duomenys: studentui įdomi kūno kultūra ir sportas, bet tik pasyviai. Vos 4-5 % studentų kasdien atlieka rytmečio mankštą.
Kūno kultūra - svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizinės, psichinės ir dvasinės darnos, tai yra stiprina sveikatą. Kūno kultūros reikšmei suvokti reikalingos žinios apie kūno kultūros ir sporto įtaką sveikatai, bet jos dar nenulemia elgesio pokyčių. Kūno kultūra, kaip ir kitos kultūros sritys, yra susijusi su daugeliu skirtingų (kartais ir prieštaringų) asmens ir visuomenės nuomonių, vertybių, nuostatų, įsitikinimų, stereotipų, kurie ne visada yra palankūs sveikatai bei kūno kultūrai puoselėti. Todėl mokymo įstaigos turėtų dėti pastangas, kad išugdytų besimokantiesiems nuostatą, gebėjimus bei sveikos gyvensenos įgūdžius.
1999 m. tarptautinė ekspertų grupė suformulavo pagrindines jaunų žmonių fizinio aktyvumo rekomendacijas. Jose teigiama, jog visi jauni žmonės kasdien nors valandą turėtų būti pakankamai fiziškai aktyvūs. Pakankamas fizinis aktyvumas pajuntamas, kai padažnėjęs pulsas, kvėpavimas, jaučiama šiluma. Toks fizinio aktyvumo lygis pasiekiamas greitai einant, žaidžiant krepšinį ir pan. Be to, fizinė veikla, stiprinanti raumenų sistemą, turėtų būti taikoma dvi ar daugiau dienų per savaitę. Šios rekomendacijos visiškai skyrėsi nuo ankstesniųjų, suformuluotų 1994 m., kuriose buvo siūloma tenkintis 20 minučių trukmės aktyvios fizinės veiklos užsiėmimais tris ar daugiau kartų per savaitę.
Pasigendama jaunimui patrauklių laisvalaikio organizavimo formų ir būdų, pastebima daug inercijos, tradicijų bei tam tikros baimės rizikuoti, skatinant įvairialypę veiklą. Kalbinti ekspertai pripažįsta, jog dominuoja formalios laisvalaikio organizavimo ir organizavimosi formos, kurios dažnai nepatraukia jaunimo dėmesio, neatspindi jaunimo interesų. Laisvalaikio fizinis aktyvumas ne tik gerina moksleivio judesių kultūrą, sudaro galimybę fiziškai tobulėti ir plėsti judėjimo poreikį, bet ir plėtoja vertybines paauglių nuostatas.
Studentų Kūno Kultūros ir Sporto Problemos
Mokymo programose panaikinus privalomas kūno kultūros pratybas, daugumoje aukštųjų mokyklų sumažėjo studentų fizinis aktyvumas. Jau pirmaisiais studijų metais studentai praranda galimybę išsiugdyti reguliarių fizinių pratimų poreikį. Antra vertus, studentai, reguliariai sportavę vidurinėse mokyklose, aukštosiose mokyklose gana dažnai neturi galimybių, o kartais ir noro realizuoti asmeninių fizinės saviugdos programų. Daugelis mokslininkų mano, kad didelė dalis jaunimo suvokia būtinumą patiems rūpintis savo sveikata, kad viena iš paprasčiausių ir efektyviausių žmogaus organizmo stiprinimo priemonių yra kūno kultūra. Tačiau dažniausiai jaunuoliai nieko konkretaus nedaro.
Kiekvienas studentas nori atsiskleisti, gyventi visavertį gyvenimą. Parodyti savo talentus ne tik mokslo, bet ir meno bei sporto srityse. Baigę mokyklą, daugelis studentų galvoja, kad universitetas negali pasiūlyti aktyvių ir įdomių kūno kultūros formų jų laisvalaikiui. Akademinis jaunimas, jo protinis ir fizinis potencialas lems Lietuvos mokslo ir kultūros laimėjimus XXI amžiuje. Nepakankamas judėjimas yra vienas būdingiausių šių dienų žmonių gyvenimo bruožų. Anksčiau fiziškai pasyvūs dažniausiai būdavo vyresni žmonės, o dabar vis daugėja jaunimo. Būtina grąžinti kūno kultūrai tikrąją prasmę ir vertę stiprinant žmonių sveikatą, skirti jai pakankamą dėmesį studijų planuose.
Tobulinant kūno kultūros pratybų aukštosiose mokyklose metodiką, būtina atsižvelgti į studentų fizinį pajėgumą ir išsivystymą. Kūno kultūros specialistai, sudarydami programas, turi jas adaptuoti konkrečioms profesijoms. Programose reikia numatyti judesių ir mokėjimų ugdymą profesiniu požiūriu, supažindinti su psichofizine treniruote, atgaivos (relaksacijos) ir bendrojo fizinio rengimo priemonėmis.
Gerontologas M. Čobotas su bendradarbiais ištyrė daugiau kaip 600 sveikų 18-75 metų amžiaus žmonių. Miografiniai tyrimai parodė, kad fizinio darbo nedirbantieji ir nesportuojantieji labai greitai detreniruoja savo raumenis, o tai skatina vieną svarbiausių ligotos senatvės požymių - skeleto raumenų išglebimą ir degeneraciją. Suprantama, nes 40% viso kūno masės sudaro raumenys, o tai atsiliepia visam organizmui. Dr. K. Kuperis mano, kad „reguliarūs fiziniai pratimai sukuria dezinfekuojamąjį efektą kraujyje“, kas didina organizmo atsparumą ligoms. Tačiau reikia atsiminti, kad intensyvūs pratimai, lydimi chroniško nuovargio, kenkia sveikatai. Daugelis mokslininkų palaiko hipotezę, kad grūdinimasis padvigubina viso sveikatingumo efektą.
Šalyje vykstančios permainos, informacinės visuomenės kūrimas, spartus naujų technologijų vystymasis neigiamai veikia jaunimo sveikatą. Iš esmės pakito moksleivių ir studentų veiklos pobūdis. Šiuolaikinis ugdymo procesas sukelia psichinę įtampą, nėra pusiausvyros tarp protinio ir fizinio darbo. Didžiąją laiko dalį jaunimas praleidžia patalpose, būna neaktyvus fiziškai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikatą alina pernelyg didelis mokymo krūvis, neracionalus darbo dienos režimas, mažas fizinis aktyvumas. Tai ypač aktualu aukštųjų mokyklų studentams, nes jų fizinis aktyvumas nepakankamas, o fizinio pajėgumo ir sveikatos rodikliai yra žemo lygmens.
Atėjusių studijuoti į universitetines aukštąsias mokyklas studentų sveikata nėra gera. Pagal aukštųjų mokyklų pateiktus duomenis 2008-2009 metais, 26% VGTU I kurso studentų dėl įvairių susirgimų buvo paskirti į specialią medicininę grupę arba atleisti nuo kūno kultūros pratybų. KTU šis skaičius siekia 21%, VPU - 20%.
Efektyvūs Pratimai Lankstumui Lavinti
Mūsų naujame vaizdo įraše Natalija, lankstumo trenerė nuo 2013 m., parodė 3 efektyviausius pratimus lankstumui lavinti:
1. Drugelis + Pakrypimai
Sėdime ant grindų drugelio poza ir, paeiliui ištiesdami rankas aukštyn, pakreipiame į kairę ir į dešinę.
2. Varlė Stovi
Atsiklaupiame ir kitą koją pastatome į šalį stačiu kampu. Darome tempimo pritūpimus, siūbuojame, tempiame raumenis.
3. Varlė Guli prie Sienos
Gulime ant grindų ant nugaros, prie sienos. Ištiesiame kojas į šonus, pėdos atsiremia į sieną stačiu kampu ir siūbuojame kelius, stengdamiesi juos nuleisti kuo žemiau.
Natalija renkasi sąmoningą požiūrį į treniruotes. Šiuos tempimo pratimų kompleksus gali atlikti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir svorio. Jos mokiniai sako, kad po pirmos pamokos jaučiasi lankstesni ir lengvesni. Palaipsniui išnyksta nugaros ir kaklo skausmai, išnyksta mėšlungis kojose, palengvėja spaustukai kūne.
Gulintis Klubų Lankstymas
Gulintis klubų lankstymas yra tikslinis pratimas, skirtas stiprinti ir padidinti klubo lenkiamųjų raumenų lankstumą, kuris gali pagerinti bendrą mobilumą ir sumažinti traumų riziką. Tai ypač naudinga sportininkams, bėgikams ir tiems, kurie ilgą laiką sėdi, nes šios grupės yra linkusios į klubų lenkimo įtempimą. Įtraukę šį pratimą į savo kasdienybę, galite pagerinti jūsų našumą atliekant įvairią fizinę veiklą, pagerinti laikyseną ir padėti sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą.
Vykdymas:
- Sulenkite dešinįjį kelį ir pritraukite prie krūtinės, abiem rankomis laikykite už kelio ir švelniai traukite arčiau krūtinės, kol pajusite tempimą klube.
- Laikykite šią poziciją maždaug 30 sekundžių arba tol, kol patogu, o kairiąją koją laikykite ant žemės.
- Lėtai atleiskite dešinį kelį ir grąžinkite koją į pradinę padėtį.
- Pakartokite tą patį procesą su kairiuoju keliu, pakaitomis tarp abiejų kojų, kol reikia pakartojimų.
Patarimai Vykdant:
- Tinkama forma: Sulenkite kelį ir traukite link krūtinės, o kitą koją laikykite tiesiai. Laikykite kelį abiem rankomis, kad išlaikytumėte padėtį. Dažniausia klaida čia - kitos kojos nelaikymas tiesiai, o tai gali sumažinti pratimo efektyvumą.
- Kontroliuojami judesiai: Įsitikinkite, kad jūsų judesiai yra lėti ir kontroliuojami. Venkite skubėdami atlikti pratimą, nes tai gali sukelti įtampą ar susižalojimą.
- Kvėpavimo technika: Pratimo metu nesulaikykite kvėpavimo. Iškvėpkite traukdami kelį link krūtinės ir įkvėpkite grįždami į pradinę padėtį. Tai padės išlaikyti pastovų ritmą ir maksimaliai padidinti pratimo naudą.
- Nuoseklūs pasikartojimai: Siekite nuoseklių pasikartojimų.
Dažnai Užduodami Klausimai
Ar gali pradedantieji daryti Gulintis klubų lankstymas?
Taip, pradedantieji tikrai gali atlikti gulėjimo klubų lankstymo pratimą. Tai paprastas ir efektyvus pratimas stiprinti klubų lenkiamuosius. Tačiau, kaip ir bet kurį naują pratimą, svarbu pradėti lėtai, palaikyti tinkamą formą ir laikui bėgant palaipsniui didinti intensyvumą ir pakartojimų skaičių.
tags: #ivairiu #pratimu #kurie #lavina #aerobini #darbinguma
