Jaunų žmonių, kurie renkasi liaudies dainą, ne tiek jau daug, tačiau visada atsiranda norinčių ir mielai sutinkančių puoselėti tradicijas, papročius ir kartu prisidėti prie kultūros pamato išsaugojimo. Lietuvos kultūrinis paveldas yra įspūdingas, o muzikos pasaulis kasdien tobulėja bei auga. Tiesa, kai kurie atlikėjai, tokie kaip Stasys Povilaitis, Foje ar Hiperbolė, tapo muzikos scenos gigantais, tačiau svarbu nepamiršti ir tradicinės lietuvių muzikos.
Folkloro žanras yra labai dėkingas, nes iš esmės yra mėgėjų menas - muzikinio rašto čia pažinti nereikia visai. Geriausias mokymasis yra iš klausos - be jokio instrumento, be tono padavimo. Visada yra ir silpnesnių, ir stipresnių, tačiau čia savo vietą atrasti gali kiekvienas, reikia tik noro. Neužtenka tiesiog išmokti dainos melodijos ir teksto - turi praeiti laiko, kol dainininkai pajaučia šalia dainuojantį, kol prisitaiko, kol daina įsėda kažkur giliai ir suskamba. Didelis noras ir pastangos yra pagrindiniai dalykai, ko reikia folkloro ansamblyje, o visa kita atsiranda savaime. Dažnai iš mažiau gabaus, tačiau darbštaus, besistengiančio vaiko galima padaryti daug daugiau nei iš turinčio visus duomenis, bet nedirbančio.
Folkloras yra ne tik dainos - tai ir šokiai, ir pasakojimai, ir smulkioji tautosaka. Jeigu grįžčiau prie klausimo, pagal ką atrenku vaikus į ansamblį, tai galiu pasakyti, kad folkloras yra unikalus žanras, nes čia savo vietą gali atrasti kiekvienas - vienam galbūt geriau sekasi dainas vesti, kitam turavoti (pritarti), trečias gal puikiai trypia polką, ketvirtas šmaikščiai pasakoja, o į penktą tiesiog gražu ir miela žiūrėti scenoje - ypatingai kalbu apie mažus vaikus.
Vaikų dainų žanras
Vaikų dainos, dainuojamosios tautosakos žanras, skiriamos teminiu pagrindu. Vaikų dainose mėgstama tiesioginė kalba, gausu kreipinių, kompozicijai būdinga pakartojimai, priedainiai. Vaikų dainos skirstomos į lopšines, žaidinimus, gyvūnijos apdainavimus, erzinimus.
- Žaidinimai - trumpi, žaismingi, dinamiški kūrinėliai, jais suaugusieji žaidina vaikus, dažnai judesiais imituodami įvairius veiksmus (jojimą, košės virimą, pyragų kepimą).
- Gyvūnijos apdainavimuose vaizduojamas vaikui suprantamos ir artimos aplinkos suasmenintas pasaulis, gyvulėliai, paukščiai, šių dainų pagrindiniai veikėjai - oželis, kiškis, voveraitė, žvirblis, pelėda, gaidelis.
- Erzinimus dainuoja dažniausiai vaikai, jais pašiepia vieni kitus, kartais gyvūnus, gausu pasišaipymų iš vardų, erzinimų tekstus kartais lydi judesiai. Erzinimai laikomi pereinamuoju sakytinės ir dainuojamosios tautosakos reiškiniu, trumpi erzinimai kai kada suartėja su patarlėmis ir priežodžiais.
Pavyzdžiui, viena iš tokių liaudies dainų yra „Pamačiau kukutį“ (muz./ž. lietuvių liaudies, atl. L. Sungailienė ir V.). Taip pat yra daugybė kitų vaikams skirtų dainų, tokių kaip „Mažas baltas katinėlis“ (muz. G. Bauerytės, ž. D. Bauerienės, atl. J. Čižauskaitė ir J.), „Trys meškiukai“ (muz. G. Bauerytės, ž. D. Bauerienės; atl. D. Mikoliūnaitė, B. Misiūnienė, S. Ramanauskaitė, Ž. Ramanauskas, J. Vaitkevičius, B. Vyšniauskaitė ir T.) ir daugelis kitų, kurių autoriai ir atlikėjai yra įvairūs.
Folkloro ansambliai ir jų veikla
Liaudies muzikos intonacijos daugeliui yra įgimtos - tai yra suprantama, sava, artima širdžiai muzika. Tokiose aplinkose užaugę žmonės, muzikoje būdami dar iki gimimo, sprendimą sieti savo gyvenimą su muzika priima be didelių dvejonių.
Folkloro ansamblių vadovai dažnai neturi konkretaus plano būti ansamblio vadovais, tačiau mintyse vis pagalvoja apie tai. Organizatorei būdingas savybes panaudodavo organizuodami mokyklos renginius, kurdami scenarijus karnavalams, būdavo renginių vedėjai, kartais net su klasės draugais savarankiškai pasiruošdavo „Dainų dainelės“ konkursui.
Kadangi liaudies muzika traukė nuo mažens, dar besimokydami mokykloje lankydavo merginų liaudies muzikos ansamblius, universitete dainavo dainų ir šokių ansambliuose, vėliau dalyvavo kultūros centro folkloro ansamblių veikloje. Tuo metu, kai vyko kultūros centrų reorganizacija, vadovai pasiūlydavo įkurti kultūros centre suaugusiųjų folkloro ansamblį ir tapti jo meno vadovais. Taip atsirado folkloro ansambliai, kuriems vadovaujama iki šiol.
Pavadinimai dažnai kildavo nuo upių, tekančių per miestelius, arba būdavo sugalvojami ansamblį lankiusių narių. Pavyzdžiui, folkloro ansamblis „Žiedupė“ gavo pavadinimą nuo upės „Smilga“, tekančios per Krakes.
Vaikų atranka į folkloro ansamblius
Atrankos į folkloro ansamblius dažniausiai nevyksta - priimami visi norintys. Muzikiniai sugebėjimai labai svarbūs, tačiau be noro ir reguliarių repeticijų nieko nebus. Be abejo, daina turi skambėti darniai, tačiau paprastai tam reikia tik laiko, ir kiekvienas gali išlavinti savo balsą ir klausą tiek, kad galėtų dainuoti liaudies dainas. Didelis noras ir pastangos yra pagrindiniai dalykai, ko reikia folkloro ansamblyje, o visa kita atsiranda savaime.
Lietuvoje, ypač tarp jaunimo, mažėja domėjimasis folkloru - liaudies dainomis ir jų puoselėjimu. Tačiau drįstama paprieštarauti. Manoma, kad domėjimasis mūsų senąja kultūra auga. Šiais laikais, kai pasaulis vienodėja, mes galime išsiskirti tik savo liaudies kultūra, todėl didėja susidomėjimas tautiniais rūbais. O kalbant apie jaunimą - maži vaikai dar yra nesugadinti - jie visko nori, jiems natūraliai viskas įdomu. Kai lankantieji pradeda visur dalyvauti, dalijasi įspūdžiais su draugais, tada draugai ateina, prisijungia, tada ateina kiti. Nieko dirbtinai daryti nereikia, geriausia motyvacija yra patirti įspūdžiai, naujos pažintys, įvertinimas.
Vadovai neperša vaikams savo nuomonės, neiškeliant liaudies muzikos aukščiau kitų dalykų. Siekiama vaikams išreikšti savo žavėjimąsi liaudies daina, stengiamasi įtikinti, kad kuo daugiau gyvenime jie išbandys, tuo didesnės galimybės jiems atsivers ateityje.
Ansambliai stengiasi išlaikyti senąsias folkloro atlikimo tradicijas, dažniausiai atlieka būtent tam tikrų apylinkių, krašto dainas. Dėvi tautinius kostiumus, stengiasi dainuoti kraštui būdinga tarme - tiek, kiek jos yra išlikę.
Vadovai laikosi nuostatos „ką darai - daryk gerai“. Vaikams augant vadovai tampa švelnesni ir atlaidesni, nes suprato, jog jei juos spausi, gali sulaukti priešingo rezultato.
Folkloro ansamblių pasiekimai
Folkloro ansambliai yra pastebėti ne kartą: tautosakos varžytuvėse laimėtos įvairios vietos - tai reiškia, kad kolektyvai tobulėja. Duetai tampa Lietuvos vaikų ir moksleivių - liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso „Tramtatulis“ diplomantais, Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ zoninio etapo laureatais.
Kolektyvai dalyvauja įvairiuose rajoniniuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje. Juos pasirenka pagal tai, ar programa yra patraukli vaikams, ar renginys kokybiškas - pageidaujama dalyvauti kartu su stipresniais už save kolektyvais, kad galėtų iš jų pasimokyti ir tobulėti.
Romansų vakaras | Tad žydėkit, linai | Folkloro ansamblio DEGULE pasirodymas
Vaikų ir jaunimo muzikiniai konkursai
Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“ - tai vienas unikaliausių, daugiausiai dalyvių pritraukiančių, ilgametes tradicijas turinčių ir tęsiančių šalies muzikinių renginių. Nuo 1974 m. rengiamas konkursas į profesionalaus muziko kelią atvedė ne vieną šiandien žinomą Lietuvos dainininką, užaugino ir suteikė sparnus ne vienai jaunųjų talentų kartai.
Projekto iniciatoriai ir rengėjai: Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos radijas ir televizija. Nuo 1998 m., Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu, konkursą organizuoja Nacionalinė M. K. Konkurso dalyviai parengė koncertinę programą - tris laisvai pasirinktas dainas. Atliko profesionalių lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius, lietuvių ir kitų šalyje gyvenančių tautų liaudies dainas, autentiškas, išplėtotas ir harmonizuotas lietuvių liaudies dainas.
Pasibaigus antrojo etapo turams visuose Lietuvos regionuose, susumavus vertinimo rezultatus, geriausiai pasirodę konkurso dalyviai turės galimybę tęsti savo muzikinį kelią.
Muzikinės karjeros pradžia
Pradedančiajam popatlikėjui populiarumą įgyti tikrai nelengva. Folkloro atlikėjo tikslas - visai kitoks nei pop ar rock muzikos atlikėjo. Skirtingai nei šiuolaikinės muzikos atlikėjai, folkloristai nėra komerciniai atlikėjai, jie neturi tikslo išgarsėti ir iš to pragyventi. Muzikinio folkloro atlikėjas siekia puoselėti ir skleisti liaudies kultūrą.
Nuošaliau nuo industrinio verslo Lietuvoje bando eiti savo keliu grupės, kurios susikūrusios dar 1991-ais metais, byrant Sovietų sąjungai, spėjo neblogai pasižymėti Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Dainų turinys yra gana įvairus pradedant Lietuvos partizanų atminimais, baltiška kultūra bei baigiant erotiškai skambančiais duetais ar samprotavimais apie mirtį.
Kultinis dainų autorius ir atlikėjas, poetas, gitaristas, kompozitorius gali pasiūlyti „į dūdą“ jei pavadinsite jį dainuojamosios poezijos atlikėju. Kalbant apie muzikanto kūrybą, būtų teisinga pasakyti, jog ji yra ir daug daugiau nei rokas, regi ar velniška/dieviškai talentinga poezija. Atlikėjo kuriamas dainas yra įvardijęs kaip „Dainos su kuriomis galima gyventi“. Atlikėjas beveik visas atliekamas dainas yra sukūręs pats, o jų skaičius jau seniai gerokai perkopė šimtą.
Alternatyviojo roko atlikėjai, įvardijami, kaip šių laikų jaunosios roko kartos lyderiai, kurie lietuvišką muziką iškėlė į aukštumas. Maištininkai, kartu su grupės įkūrėju bei vokalistu priešakyje, pagarsėję savo itin triukšmingais koncertais bei skandalingais pareiškimais, į savo koncertus gebantys pritraukti tūkstantines gerbėjų minias.
Kiti atlikėjai, tokie kaip dainininkė, kuri itin ankstyvame amžiuje pradėjo savo muzikinę karjerą, yra viena ryškiausių šalies muzikos atlikėjų, gerbėjus savo kūryba žavi iki šiol. Savo muzikinį kelią ji pradėjo dainuodama džiazą su įvairiomis grupėmis. Vėliau atlikėja sulaukė kvietimo prisijungti prie tuo metu susikūrusios populiarios elektroninės muzikos grupės. Vėliau prodiuseris ir vokalistė pradėjo koncertuoti su grupe, kurią sudarė muzikantai. Duetas užkariavo klausytojų širdis, kartu išleido daug kūrinių, kurie yra nepamirštami iki šių dienų. Vienas pirmųjų apdovanojimų, kurį atlikėja gavo, pradėjusi savo muzikinę karjerą - MTV Europos muzikos apdovanojimuose - „Geriausias Baltijos šalių atlikėjas“.
Džesika Šyvokaitė, visiems geriau žinoma Jessica Shy vardu, dainuoti pradėjo būdama vos ketverių metų. Londone mergina įgijo komercinės muzikos bakalauro diplomą, tačiau nusprendė savo muzikinę karjerą tęsti Lietuvoje. Čia išleido savo dainą, kuri „Youtube“ platformoje sulaukė virš 5 milijonų perklausų ir atnešė merginai pripažinimą. Tų pačių metų lapkritį mergina surengė pirmąjį savo solinį koncertą Vilniuje.
Apie kitą atlikėją turbūt nedaug esate girdėję, ar matę televizijos ekranuose? Juokauju. Taigi per daug apie pačią asmenybę nedaugžodžiausime. Atlikėjas labiausiai išgarsėjo po sportinio himno ir Eurobasket krepšinio dainos. Žinoma tai nėra vieninteliai nuostabūs dainininko kūriniai, jo skambus balsas puikiai atsispindėjo tokiuose kūriniuose kaip: „Ten galėjai būti tu“, „Balintos sienos“, „Aš miręs“, „Drąsių nieks nežudo“, „Ar mylėsi tu mane“, „Geriausi mūsų vakarai“ ir kituose kvapą gniaužiančiuose kūriniuose.
Žinoma, kad sakyti, jog vienas atlikėjas yra geriausias Lietuvos dainininkas yra šiek tiek nuspėjama ar netgi nuvalkiota, tačiau ir faktas, kad į viršų išmestas obuolys kada nors nukris ant žemės yra banalus. Tiesiog neįmanoma paneigti fakto, jog atlikėjas turi išskirtinį talentą bei įkvėpimą. Ši asmenybė yra pasižymėjusi gerokai daugiau muzikos pasaulyje nei visos jau minėtos grupės ar atlikėjai bei turi begalę dainų, kurios yra amžiams įstrigusios į lietuvių širdis. Atlikėjas gimė bei muzikinę karjerą pradėjo dar paauglystėje, grupėje „Foje“. Muzikantas yra išleidęs net 24 albumus bei 6 singlus. Muzikinė odisėja trunka jau daugiau nei 30 metų, per šį laiką atlikėjas nėra turėjęs jokių ypatingai ženklių nuopolių, kas yra labai būdinga įvairioms vakarų pasaulio žvaigždėms.
Kitas atlikėjas karjerą pradėjo 2007 m. liepą su grupe ,,Freaks On Floor‘‘, kai kartu su klasioku, būgnininku buvo vienuoliktoje klasėje. Grupės nariai: atlikėjas (vokalas, gitara), būgnininkas ir bosine gitara grojantis narys. 2018 m. sausį atlikėjas išleido pirmąjį solinį albumą. 10 metų su grupe jis grojo roką, tačiau dukros gimimas pakeitė požiūrį į kai kurias dainas. Naujajame jo albume dominuoja šiuo metu labiausiai atlikėjui patinkantys muzikos stiliai: popsas, kantri (country) ir folkloras. 2021-ųjų vasarį jis išleido antrąjį solinį albumą, su lietuviškomis dainomis. Šį albumą išpopuliarino hitais tapusios dainos ir duetas su kita atlikėja. Atlikėjas ne vieną kartą surengė trenksmingus koncertus svarbiausiose koncertų salėse, Trakų pilyje ir didžiausioje šalyje „Žalgirio“ arenoje, sėkmingai koncertavo festivaliuose ir kituose renginiuose. Vėliau atlikėjas surengė svarbiausią savo karjeros koncertą didžiausioje šalies koncertų erdvėje Vingio Parke.
Kitos atlikėjos MTV apdovanojimai iš Justino Timberleiko rankų, tarptautinio Baltijos dainų muzikos festivalio pagrindinis prizas, albumai: tai keletas iš jos nuopelnų. Atlikėja muzikos pasaulyje tapo aktyvi dar 2005-ais, kuomet daina skambėjo visuose radijo stočių eteriuose. Jos kūryba taip pat yra gana glaudžiai susijusi su Lietuvos kultūra bei istorija. Dainoje apdainuojami senovės baltų gyvenimas. Kūryba yra tikra bei originali, atlikėja vengia karojimųsi, o didžioji dalis dainų yra paremtos turiningu tekstu.
Taip pat verta paminėti buvusius choro vaikus, kuriems dabar yra po 40-45 metus ir kurie gyvena išsiblaškę po visą pasaulį, bei dabartinį grupės lyderį, kurie pandemijos metu įrašė savo partijas nuotoliniu būdu. Buvęs muzikantas, pedagogas ir kompozitorius parašė skelbimą į vietinį laikraštį, kad renka šiek tiek kitokį vaikų chorą. Atėjęs į pirmą susitikimą, jis išsigandęs uždarė duris, nes prisirinko vaikų gerokai daugiau, nei tikėjosi. Taip gimė pirmas Lietuvoje pramoginės muzikos choras, kuris su savo dainomis apkeliavo beveik visus Lietuvos miestus ir miestelius. Įvyko didžiausias choro pasirodymas - legendiniuose Vilniaus sporto rūmuose choras dainavo kartu su lietuviškos popmuzikos grandais. Vaikams tai buvo nereali ir fantastiška patirtis - pilnoje žiūrovų didžiausioje Lietuvos salėje, su tuo metu viena populiariausių grupių, scenoje stovėjo virš 30 vaikų, dainuojančių dainą. Beje, vėliau ši daina buvo įtraukta į mokyklinę muzikos programą ir į dainų švenčių repertuarą - ji daug kartų skambėjo įvairių valstybinių švenčių ir festivalių metu.
Buvę vaikai, kurie kadaise dainavo dainą, vis dar gyvena jų atmintyje ir šiandien, buvę vaikai, o dabar jau suaugę vyrai ir moterys, išsibarstę po visą platų pasaulį, suburti mylimo vadovo, daugiau kaip po 30 metų, nori nudžiuginti visus Lietuvos žmones ir pasveikinti tautines šventes proga! Būkime laisvi! Būkime nepriklausomi! Būkime vieningi! O svarbiausia, branginkime nuostabiąją ir gražiąją mūsų Tėvynę...
Labai tikimasi, kad liaudies muzika nebus užmiršta. Kol kas lietuviams dar sekasi išlaikyti šias tradicijas - dar turime dainų, kurias kompanijoje susiėję ekspromtu galime užtraukti. Žinoma, globalizacija daro savo, tautos po truputį niveliuojasi.
tags: #vaikisku #dainu #dainininkai
