Negalią turinčių vaikų su raidos sutrikimais skaičius pastaraisiais metais auga. Higienos instituto duomenimis Lietuvoje 0-17 m. amžiaus asmenų ligotumas įvairiapusių raidos sutrikimų grupės (F84) ligomis 2015-2019 m. didėjo. Absoliutus skaičius padidėjo nuo 1308 (2015 m.) iki 2257 (2019 m.). Švietimo informacinės sistemos duomenimis 2019 m. šalies ugdymo įstaigose skaičiuojama 39 289 vaikai, turintys įvairių specialiųjų poreikių. Asociacija "Kitoks vaikas" 2020 m. atlikusi "Viešųjų paslaugų autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims efektyvumo" studija, įvertino, kad Lietuvoje nėra sistemiškai taikomi Vakarų šalyse pripažinti terapijos metodai, jų taikymas fragmentiškas, teisės aktuose neapibrėžtos jų taikymo gairės, tikslai, reikalavimai specialistų kvalifikacijai. Dėl šių priežasčių, nors tarsi ir veikia dešimtys pagalbą teikiančių švietimo, socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau jų paslaugos negalią turintiems vaikams nepakankamai efektyvios, stokoja konkretaus kokybiško, aiškiai apibrėžto turinio, modernių metodų, todėl raidos sutrikimų turinčių vaikų galimybės ir teisės gyventi visavertį gyvenimą, mokytis, gauti savalaikę diagnoją ir kokybišką pagalbą yra pažeidžiamos.
2020 m. rugsėjo 14 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl ugdymo organizavimo mokiniams, kuriems diagnozuotas autizmas. Priimti teisės aktai sudaro prielaidas kurti palankesnę ir raidos sutrikimų turinčių vaikų poreikius atitinkančią aplinką bendrojo ugdymo įstaigose. Programos tikslais siekiama skatinti ugdymo specialistus (pedagogus, švietimo pagalbos specialistus) taikyti efektyvius ir mokslinį pagrįstumą turinčius, visuotinai pripažįstamus pagalbos metodus raidos sutrikimų turintiems vaikams.
Programa skirta gilinti žinias apie vaiko raidą, suprasti kiekviename vystymosi etape vaiko laukiančius raidos uždavinius, vystymosi krizes, vaiko raidą fizinėje, pažintinėje, emocinėje bei socialinėje srityse skirtingais raidos etapais. Taip pat ji suteikia žinių apie vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, integraciją bendraamžių grupėje, ypatingai aktyvių ir dėmesio sunkumų turinčių vaikų ypatumus bei gaires, į ką atkreipti dėmesį bendraujant su šiais vaikais.
Straipsnyje nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sutrikimų korekcijos efektyvumas. Problema aktuali tuo, kad emocinės raidos ypatingumai gana dažnai susiję tiek su auklėjimo šeimoje stiliumi, tiek su kitais 3-5 metų vaikų raidos sutrikimais. Laiku nekoreguojant, emocinės raidos ir elgesio nukrypimai mokykliniame amžiuje tampa asmenybės ir socialinės adaptacijos problemomis. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijos stokoja reabilitacijos pagalbos sutrikusio elgesio vaikui bei šeimai strategijų. Vaikų, neturinčių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, gali gauti paramą šeimai per ankstyvosios reabilitacijos paslaugas.
Elgesio ir emocinės raidos sutrikimai, reikalaujantys profesionalios pagalbos, yra įvairaus pobūdžio: vaiko jautrumas, nerimas, fobijos, enurezė; bendravimo problemos, neklaužada, agresija, hiperaktyvumas ir kt. Ankstyvosios reabilitacijos tarnyba teikia kompleksinę pagalbą vaikui su elgesio sutrikimais, parengia konkrečius uždavinius, tikslus ir strategijas. Dažnai pagalbos reikia ir tokių vaikų tėvams, todėl programa numato įvairius pagalbos šeimai būdus.
Pagrindinės ankstyvosios reabilitacijos tarnybos taikomos poveikio strategijos yra pokalbis, stebėjimas, žaidimų terapija, piešimo terapija, elgesio terapija, šeimos ir vaiko santykių terapija, kurios siekia pagerinti vaiko savikontrolę, bendravimo įgūdžius, didesnį savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, mažinti agresiją, gerinti socialinius įgūdžius ir kt. Tėvai skirtingai vertina vaiko elgesio ir emocijų problemas. Kai kurie tėvai gana skeptiškai vertina vaikui skiriamas psichologines užduotis, laikydami vaiko elgesį normaliu pagal jo amžių. Jie dalyvauja sesijose kartu su vaiku ir jose dalyvauja, bet niekada nesikonsultuoja ir ignoruoja pateiktas užduotis. Kiti tėvai daro viską, kad aktyviai dalyvautų, konsultuojasi ir laikosi pateiktų rekomendacijų, atlieka namų užduotis. Trečia grupė tėvų visą atsakomybę palieka specialistams, patys būdami tik pasyvūs stebėtojai, niekada nesikonsultuoja, ignoruoja rekomendacijas arba jas atlieka labai nereguliariai. Hipotezė pasitvirtino, kad efektyvių rezultatų galima pasiekti, jei reabilitacijos procese aktyviai dalyvauja ne tik vaikas, bet ir visa jo šeima. Tėvų konsultavimas, mokymas bendrauti su vaiku, teigiamai veikia ne tik vaiko elgesį, bet pakeičia ir tėvų požiūrį į vaiko poreikius, auklėjimo stilių.
Kaip padėti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą?
Visavertė vaiko raida yra sudėtinga, visa apimanti, aukščiausia asmenybės vystymosi pakopa. Vaikų raidą tyrinėję mokslininkai nustatė, kad vaiko ugdymuisi ypač didelę reikšmę turi jo paties aktyvumas. Per pirmuosius kelerius gyvenimo metus vaiko raida yra nepaprastai greita. Kuo daugiau stimuliacijos ir galimybių mokytis gauna vaikas, tuo daugiau informacijos jis sukaupia, tuo sparčiau vyksta jo raida. Vaiką nustota laikyti mažu suaugusiuoju, į jį pradėta žiūrėti kaip į savitą esybę su savais gyvenimiškais poreikiais. Apie vaikystę Friedrichas Froebelis kalbėjo kaip apie lavinimosi laiką.
Vaiko elgesio ir emocinių problemų apžvalga bei analizė prasminga dėl kelių priežasčių. Viena, visuomenėje egzistuoja dažnai nepagrįstas ir vienpusis požiūris, kad vaikai „išaugs savo bėdas“, jos trumpalaikės ir nevertos atidesnio susidomėjimo.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, skirtingų ergoterapijos metodų efektyvumą lavinant pažintines funkcijas. Tyrimas vyko nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Tyrimo imtis - 15 ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Taikyti ergoterapijos metodai: modifikuotas trumpas protinės būklės vertinimas (MMSE), modifikuota E.I. Kiphardo skalė individualiam vaiko vertinimui „Sensorinio ir psichinio vystymosi schema“, taikyti skirtingi ergoterapijos metodai: 1 metodas (užduočių testas popieriniame variante) ir 2 metodas (manipuliacinių užduočių demonstravimas) bei reakcijų į lietimo dirgiklius ir elgesio vertinimo skalė. Įvertinus ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, pažintines funkcijas, paaiškėjo, kad labiausiai sutrikusios šios pažintinės funkcijos: dėmesio koncentravimas, pažinimas, suvokimas, trumpalaikė atmintis, orientacija laike ir vietoje. Išsiaiškinome, kad skirtingų ergoterapinių užsiėmimų metodai daro teigiamą įtaką, lavinant vaikų pažintines funkcijas.
| Raidos sritis | Uždaviniai ir krizės | Ypatumai |
|---|---|---|
| Fizinė | Motorinių įgūdžių ugdymas, koordinacija | Smulkiosios ir bendrosios motorikos sutrikimai |
| Pažintinė | Dėmesio, atminties, mąstymo lavinimas | Sutrikęs dėmesio koncentravimas, suvokimas, atmintis |
| Emocinė | Savireguliacija, emocijų atpažinimas | Jautrumas, nerimas, fobijos, agresija |
| Socialinė | Bendravimo įgūdžių ugdymas, socialinė adaptacija | Bendravimo problemos, neklaužada |
Programos trukmė - 40 ak. val., tame tarpe: 14 val. kontaktinės; 8,5 val. praktinis darbas; 17,5 val. savarankiškas darbas. Rekomenduojama skaityti VPPT specialistų rekomenduojamą literatūrą, siekiant pagilinti žinias apie vaiko raidą.
tags: #ivairiapusio #raidos #sutrikimo #ikimokykliniame #amziuje #lavinimo
